Lietuvos hidrobiologų draugija išleido Valdo Gečo knygą "Žeimenos vingiuose". Jos autorius plačiai nušviečia žuvininkystės raidą ir dabartį rytinėje Lietuvoje - Švenčionių ir Ignalinos rajonuose.

Žeimena - svarbiausia upė

Švariausia ir įspūdingiausia to krašto upė - Žeimena. Pagal gimtinės vandenų kvapą čia, į tas pačias vietas, kur gimė, vėl į Žeimeną neršti plaukia lašišos ir šlakiai. Tie nepakartojami Žeimenos upės vingiai, skardžiai, nuo krantų palinkę ar nuvirtę į upę medžiai, vaizdingi slėniai, smėlėtas dugnas, rėvos suteikia upei ir visam kraštovaizdžiui didingumo ir paslaptingumo. Dėl ežerų, įtekančių upelių, šaltinių, Žeimena ištisus metus vandeninga ir srauni.

Žeimena teka Švenčionių ir Vilniaus rajonais, pro smėlėtus pušynus, pakely palikdama daugybę vingių, skardžių ir senvagių. Žeimenos upė turi daug intakų: Šventelė, Dobis, Saria, Mera, Voveraitė, Kiauna, Luknelė, Sirgėla, Lakaja, Dubinga, Jusinė, Mečanka.

Žeimenos ichtiologinis draustinis

Nuo 1974 m. Žeimenos upė - ichtiologinis draustinis. Šiuo metu į ichtiologinį draustinį patenka Žeimenos ir jos intakų (Lakajų, Peršokšnos, Sarios, Meros upių) vagos bei 50 metrų pločio pakrantės ruožai abipus upės. Draustinyje saugomos lašišų, šlakių ir margųjų upėtakių nerštavietės. Draustinyje aptinkamos 33 žuvų ir apskritažiomenių (upinių nėgių) rūšys. Labiausiai paplitusios yra šlakys, upėtakis, srovinė aukšlė, paprastasis kūjagalvis. Rudenį į upę atplaukia neršti lašišos ir šlakiai.

Lašišos neršia tik pačioje Žeimenoje ir ilgiausiame jos intake Meroje, o šlakių negausiai pasitaiko beveik visose draustinio upėse. Be praeivių lašišinių žuvų draustinyje gyvena 11 saugomų žuvų rūšių: ūsoriai, žiobriai, kartuolės, upinės nėgės, saulažuvės, kršliai, srovinės aukšlės, margieji upėtakiai, kirtikliai, vijūnai.

Pasak knygos autoriaus V. Gečo, taip jau istoriškai susiklostė, šiame vandeningame krašte, nuo Žeimenos iki Dysnos upių takoskyros, nuo Žeimenos upės ištakų iki susiliejimo su Neries upe, pakraščiuose kūrėsi ir veikė žuvų žvejybos artelės, žuvų ir vėžių supirktuvės, žuvų auginimo ūkiai, žuvivaisos įmonės.

Knygoje pateikti istoriniai faktai, žmonių prisiminimai, pasakojimai apima laikotarpį nuo buvusių Pabradės ir Bajorėlių dvarų laikų iki šių dienų. Autorius V. Gečys knygoje plačiai aprašo kaimus - senąją ir naująją Meškerine, senų žmonių prisiminimų turtingą Mažalotę, kitus kaimelius, viekiemius, tais laikais buvusiais palivarkais. Nemaža dalis knygos skirta ir Ignalinos rajone kadaise buvusiems ir esamiems žuvininkystės ūkiams, kurių vandens šaltiniai vienaip arba kitaip siejasi su Žeimenos upės baseinu.

Kiauna - Žeimenos intakas

Upė Kiauna, Žeimenos intakas. Upės ilgis 54 km, baseino plotas 314 km². Prasideda prie Kuktiškių, 10 km į pietryčius nuo Utenos. Teka į pietryčius per Vyžinto, Galuonio, Aiseto, Kiauno, Giluto, Sekluočio ežerus. Įteka į Žeimeną 76 km nuo jos žiočių, prie Šakališkės. Nuo versmių iki Aiseto ežero vadinama Vyžinta, tarp Aiseto ir Kiauno ežerų - Aiseta, žemiau - Kiauna. Dalis vagos kanalizuota. Vasarą vaga vietomis (ypač pakraščiuose) užželia. Vidutinis nuolydis 86 cm/km. Upė gausiai maitinama gruntinio vandens, be to Kiaunos baseinas ežeringas ir miškingas, todėl vandens lygio svyravimas nežymus.

Vandens lygio svyravimų amplitudė neviršija 150 cm. Debitas prie Paaisetės (23 km nuo žiočių): maksimalus 12,9 m³/s, vidutinis 2,10 m³/s. Vidutinis debitas žiotyse 2,95 m³/s.

Kiauna - puiki vieta vandens turizmui

Vandens kelionė šia upe tinka pradedantiesiems vandens turistams. Rekomenduojamos plaukimo priemonės - baidarės, kajakai, kanojos.

Atstumai upe

• 37.9 Žvaigždžiakalnis. Aiseto ežero vakarinis pakraštys. Ežero plotas 501 ha, didžiausias gylis 40 m, vidutinis gylis 10,4 m. Ilgis 16 km, didžiausias plotis 570 m. Ežeras tęsiasi iš šiaurės rytų į pietvakarius ir primena vingiuojančią upę. Vienas ilgiausių Lietuvos ežerų. Yra 5 salos (viso 1,78 ha). Krantai vidutiniškai 8-10 m aukščio, statūs, daugiausia apaugę mišku.
• 23.7 Aiseta išteka iš Aiseto ežero pietrytinio kampo. Vidutinis nuolydis iki Kiauno ežero 29 cm/km. Upė lėtai teka pamiškėmis, vagos plotis 10-12 m.
• 23.2 Kelio Labanoras - Saldutiškis tiltas. Paaisetė.
• 22.7 Tiltas. Upė kanalizuota, upė teka laukais, krantai žemi, pliki.
• 21.5 dš. Alsuodė. Baigiasi kanalizuotas upės ruožas. Žemiau dš. miškas.
• 20.1 Kiauneliškis.
• 19.8 Geležinkelio tiltas. Už jo lauko kelio tiltas.
• 19.5 Aiseta įteka į Kiauno ežerą. Ežero plotas 82 ha, ilgis 2300 m, didžiausias plotis 300 m. Krantai daugiausia žemi, vietomis pelkėti, pietrytinis miškingas.
• 17.6 Kiauna išteka iš Kiauno ežero pietrytinio kampo. dš. Kiauneliškis. kr. Pakiaunys. Upė lėtai vingiuoja miškais, krantai daugiausia žemi, vietomis pelkėti, vagos plotis 7-10 m. Vidutinis nuolydis iki Naujasodžio 77 cm/km.
• 17.2 kr. Pakiaunys. Upė kanalizuota.
• 16.5 Tiltas. kr. Pakiaunys.
• 16.1 Tiltukas. dš. Stirniškės.
• 15.5 Tiltukas. kr. Pakiaunys. Baigiasi kanalizuotas upės ruožas.
• 14.5 dš. Naujasodis. Vidutinis nuolydis iki žiočių 59 cm/km.
• 13.5 kr. Labažis.
• 12.6 Geležinkelio tiltas.
• 12.4 kr. Labažė.
• 11.1 Tiltas. Vasiuliškė.
• 8.6 Tiltas. Žvirbliškė.
• 6.8 Kaltanėnų - Labanoro kelio tiltas. dš. Kūriniai.
• 5.9 Upė iki Giluto ežero kanalizuota.
• 4.9 Tiltas. Pagilutė.
• 4.5 Upė įteka į Giluto ežerą. Ežero plotas 29 ha, ilgis 920 m, didžiausias plotis 540 m. Krantai daugiausia lėkšti, pelkėti; vakarinis apaugęs mišku.
• 3.9 Kiauna išteka iš Giluto ežero.
• 3.1 Upė įteka į Sekluočio ežerą. Ežero plotas 23 ha, ilgis 1160 m, plotis 380 m. Krantai daugiausia žemi, vietomis pelkėti ir miškingi.
• 2.4 Kiauna išteka iš Sekluočio ežero.
• 2.2 Tiltas.

Labanoro regioninis parkas

Šiek tiek į pietus nuo Pakiaunio kaimo iki pat Kūrinių aplink upės vagą su apylinkėm įsteigtas Kiaunos kraštovaizdžio draustinis. O nuo Kūrinių kaimo ir iki Kuklių, teka per Pagilūtės telmologinį draustinį. Į vakarus nuo upės per kelis šimtus metrų nuo vagos, yra įsteigtas Labanoro regioninis parkas.

Baidarių žygį pradėsite nuo Pakiaunio kaimo gale esančio tilto. Nuo jo, leiskite baidares Kiauna žemyn. Nuo čia prasideda Kiaunos kraštovaizdžio draustinis. Plauksite, stebėdami gražias Kiaunos upės pakrantes, miškus ir pelkių augmeniją. Praplauksite šalia Kiaunos upės įsikūrusius nedidelius ir jaukius Stirninės, Briedinės, Jakutiškio, Vasiuliškės (Vasiuliskės kaime gimė politikė, Kovo 11 akto signatarė Kazimira Danutė Prunskienė) kaimus. Tolėliau - Žvirbliškė, Kūrinių kaimas, atpažįstamas iš važiuojamojo tilto ir Kukliai. Prieš Kuklių kaimą praplauksite Gilūto ir Sekluočio ežerus.

Nuo Vasiuliškės kaimo prasidės ekstremalesnė upės atkarpa. Apvirtę medžiai, sraunūs vingiai, akmenų „kliūtys“ - tai nuotykių kupinesnė žygio atkarpa, kuri tęsis iki Kūrinių kaimo tilto. Upės vaga po truputį tiesės, o žavinga medžių alėja palydės Jus į Gilūto ežerą. Ten laikykitės kairės - rytų kryptimi plaukite ~0,6 km. iki ežero protakos. Ežero protakos ilgis ~800 m. Ja plaukiant toliau pateksite į Sekluočio ežerą. Protakos dešinėje pusėje pamatysite smėlėtą pakrantę - čia galite pasinaudoti puikia proga išsimaudyti. Pasimėgavus vandens pramogomis, palikę tvarkingą ir švarią aplinką, plaukite toliau į Sekluotį, ten Jus turėtų pasitikti karališkosios gulbės. Sekluotyje plaukite išilgai - rytų kryptimi. Šis ežeras nėra itin vandeningas, todėl baidarių dugną lies aukštos vandens žolės. Jau turbūt supratote, kodėl šis ežeras gavo tokį pavadinimą.

Nuplaukus apie 0,75 km., artėjant prie kranto baidares nukreipkite į dešinę - pietų kryptimi. Tuomet plaukite iki pat upės, ištekančios iš Sekluočio. Netrukus pamatysite Kuklių kaimą, praplaukus betoninį tiltą, panašiai už 500 metrų, kairėje upės pusėje pamatysite pažymėtą išlaipinimo krantą. Čia galite sustoti kiek atsikvėpti ir toliau tęsti maršrutą.

Labai prašome visų - nepalikite šiukšlių. Išmesti jas galėsite nakvynės arba finišo vietoje.

Šiek tiek žemiau Kiaunos ir Žeimenos upės santakos, priplauksite gražų Žeimenos vingį, kairėje pusėje rasite gražią pievą, kurioje galėsite palikti baidares, o smėlėtame krante - išsimaudyti.

Dar už 5 km - Luknos kaimas. Ties Luknos kaimu į Žeimeną įteka jos antrasis dešinysis intakas - Luknelė. Maždaug už 5 km nuo Luknos kaimo dešinėje Žeimenos upės į Žeimeną įteka nedidelė Sirgėlos upė. Ties Sirgėlos upės žiotimis baigiasi Aukštaitijos nacionalinio parko teritorija, prasideda Žeimenos ichtiologinis draustinis. Jis tęsiasi iki Žeimenos ir Neries upių santakos. Ichtiologinio draustinio paskirtis - saugoti lašišų, šlakių ir upėtakių nerštavietes.

Paplaukę dar apie 1 km ir įveikę du staigius Žeimenos vingius, atsidursite ties protaka, jungiančia Žeimenos upę su Telio ežeru, tai trumputė Šventelės upelė. Nukeliavę dar apie 5 km pasieksite Švenčionėlių miestelį. Jame yra parduotuvių, kavinukių, vaistinių. Atplaukę iki Švenčionėlių išsilaipinkite prieš pirmąjį tiltą, vietinių žmonių vadinamą Kirulio tiltu. Priešais jį yra patogi smėlėta maudykla - Jūsų finišas.

---