Šešupė - didžiausia Suvalkijos upė, pasižyminti įvairiais ruožais, gyliu, tėkmės stiprumu ir dugno pobūdžiu. Ši upė išskirtinė tuo, kad joje gyvena platus žuvų rūšių asortimentas.

Šapalai Šešupėje

Šapalai yra vieni populiariausių žuvų Šešupėje. Jų žūklė čia turi savų ypatumų:

• Pavasaris: Gegužės mėnesį šapalai aktyviai reaguoja į varles ir naktinius sliekus.
• Vasara: Šapalus sėkmingai galima meškerioti kukurūzais. Svarbu, kad upėje nebūtų per daug vandens žolių. Jei vandens žolės užgožia erdvę, šapalus galima žvejoti žiogais, karkvabaliais ar laumžirgiais nuo vandens paviršiaus.
• Ruduo: Rudeninė šapalų žūklė gali būti sudėtinga dėl pakilusio ir drumsto vandens po lietaus. Tačiau tokios dienos suteikia puikią galimybę sėkmingai gaudyti šapalus.

Ties duobėmis ir laikosi stambesnieji Šešupės šapalai. Žvejai šapalus meškerioja žirniais arba kukurūzais, daug jaukindami. Vienas geresnių variantų - plukdyti pasroviui batono gabalėlį. Karkvabaliai ir žiogai - dar vienas labai efektyvus, bet retai naudojamas masalas šapalams. Galima bandyti žuvauti ir laumžirgiais. Šių masalų privalumas dar ir tas, jog jais gaudoma nuo paviršiaus ir tuomet įmanoma išvilioti plačiaburnius iš žolių tankynės.

Rudenį vieni geresnių masalų, kuriuos dugnininkų ir plūdininkų retai naudoja, bus gružliai ir šlyžiai (veikiau gružliukai ir šlyžiukai). Kur kas smagiau Šešupės šapalus vilioti spiningu. Be abejo, masalas Nr. 1 bus crank vobleriai ir mažos sukriukės.

Lydekos Šešupėje

Šešupėje taip pat gausu lydekų. 1-2 kg aštriadančių įmanoma pagauti ir šapalų pamėgtose sekliose bei srauniose upės atkarpose. Tačiau norint sugundyti šios upės rekordinių egzempliorių (teko girdėti apie 7-10 kg šios upės lydekas) reikės pasiieškoti ir tinkamų tam vietų.

Pakrantės tokiose vietose stačios, sunkiai prieinamos, o priekrantės apžėlę lelijomis ir lūgnėmis - žodžiu, tipiniai lydekiniai plotai. Aštriadantes seni vietiniai žvejai gaudo vartiklėmis, sukriukėmis arba guminukais. Pastarieji - salotiniai arba geltoni su žaliomis nugaromis.

Kitos žuvų rūšys

Šešupėje taip pat galima rasti:

• Lynai ir karosai: Ramiose upės įlankose neprastai kimba ir stambūs lynai, kartais pasitaiko didelių karosų. Jų reikėtų ieškoti lydekinėse žūklavietėse.
• Kuojos: Nesmulkios Šešupės kuojos, pasitaiko iki pusės kilogramo egzempliorių. Šiuo atžvilgiu Šešupė man panaši į Nevėžį.
• Ešeriai: Nėra labai daug Šešupėje ešerių, veikiausiai jų vietoje dominuoja šapalai, kurie taip pat plėšikauja vaikydami kažkodėl labai smulkias vietines aukšles. Būtina paminėti, kad čia jie papuola stambūs.
• Žiobriai: Šešupėje jie yra ypatingi, kadangi čia karaliauja vietinė populiacija. Dėl to žiobriai šioje upėje nedidukai, kažkokie gelsvi ir netgi savo skoniu skiriasi nuo tų, kurie keliauja į jūrą.
• Salatis: Šešupės salačiai, kurie gabaritais gali varžytis su „nemuniniais“, vėliau man ne sykį „atsidavė“, kuomet pataikiau jiems pasiūlyti tinkamus voblerius.
• Upėtakiai: Pasak ichtiologų, ten yra pastovi ir pakankamai „stipri“ margųjų upėtakių populiacija.

Patarimai žvejams

• Jei jau tenka tokiu metu žvejoti, tai geriausia rinktis beveik stovinčio vandens ruožus arba žvejoti už upės posūkių susiformavusiose seklesnėse įlankėlėse bei mesti masalą per metrą ar kiek daugiau nuo kranto. Čia vanduo būna šilčiausias ir čia linkusios būriuotis žuvys.
• Spiningautojams patariama lėtas, net sakyčiau, flegmatiškas masalo vedimas palei krantą prieš srovę čia yra turbūt vienintelė galimybė nelikti šiuo metu su „nosimi“.

Jei sugalvosite važiuoti į Šešupę, patarčiau orientuotis į šapalų, lydekų, lynų arba kuojų žūklę. Šito gero čia tikrai daug.

---