Lietuvos vandenyse nuolat gyvena ar veisiasi 66 žuvų rūšys (porūšiai, formos). Dar 11 žuvų rūšių kartais pasitaiko Baltijos jūroje ties Lietuvos pakrante, 2 rūšys išnyko, 4 nevietinės rūšys veisiamos dirbtiniu būdu. Lietuvos žuvys priskiriamos 10 būrių, 22 šeimoms ir 55 gentims.

Žuvų rūšys ir jų paplitimas

Pagal gyvenamąją vietą skiriamos jūrinės ir gėlavandenės (upinės, ežerinės) žuvys, pagal migraciją - praeivės (lašišos, šlakiai, perpelės, Baltijos sykai, unguriai, žiobriai) ir sėsliosios žuvys.

Pagrindinės žuvų šeimos

• Silkiažuvių (Clupeiformes) būrio yra 3 silkinių (Clupeidae) šeimos rūšys: atlantinė perpelė (Alosa fallax), strimelė (Clupea harengus membras) ir bretlingis (Sprattus sprattus balticus).
• Lašišažuvių (Salmoniformes) būrio yra 11 rūšių (porūšių, formų): lašišinių (Salmonidae) šeimos - atlantinė lašiša (Salmo salar), šlakis (Salmo trutta trutta) ir margasis upėtakis (Salmo trutta marinus fario), sykinių (Coregonidae) - europinis sykas (Coregonus lavaretus lavaretus), ežerinis sykas (Coregonus lavaretus holstatus) ir seliava (Coregonus albula), stintinių (Osmeridae) - praeivė europinė stinta (Osmerus eperlanus eperlanus), Kuršių marių stintelė (Osmerus eperlanus marinus spirinchus) ir ežerinė stintelė (Osmerus eperlanus marinus relicta), kiršlinių (Thymallidae) - europinis kiršlys (Thymallus thymallus), lydekinių (Esocidae) - lydeka (Esox lucius).
• Unguriažuvių (Anguilliformes) būrio yra 1 upinių ungurių (Anguillidae) šeimos rūšis - europinis upinis ungurys (Anguilla anguilla).
• Karpžuvių (Cypriniformes) būrio įvairovė pati didžiausia - 26 rūšys, beveik visos gyvena gėluosiuose vandenyse. Iš karpinių (Cyprinidae) šeimos sutinkamos 22 rūšys: didžiausias - salatis (Aspius aspius), mažiausia - saulažuvė (Leucaspius delineatus), gausiausios - kuojos (Rutilus rutilus), paprastosios aukšlės (Alburnus alburnus), karšiai (Abramis brama), plakiai (Blicca bjoerkna); gyvena ežeruose ir didesnėse upėse. Europinis šapalas (Leuciscus cephalus), strepetys (Leuciscus leuciscus), meknė (Leuciscus idus), ūsorius (Barbus barbus), srovinė aukšlė (Alburnoides bipunctatus), paprastasis skersasnukis (Chondrostoma nasus; įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą), paprastoji rainė (Phoxinus phoxinus) gyvena tik upėse, gružlys (Gobio gobio), kartuolė (Rhodeus sericeus) - upėse ir pratakiuose ežeruose. Žiobris (Vimba vimba) gyvena jūroje, neršti plaukia į upes, vandens ožka (Pelecus cultratus) - tik Kuršių mariose, dalis jų neršti plaukia į upes. Lynas (Tinca tinca), raudė (Scardinius erythrophthalmus), auksinis karosas (Carassius carassius) ir ežerinė rainė (Phoxinus percnurus; pirmą kartą Lietuvos vandenyse aptikta 2006, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą) sutinkami ežeruose. Sidabrinis karosas (Carassius auratus) į Lietuvos vandenis buvo įvežtas ir aklimatizuotas.
• Ešeržuvių (Perciformes) būrio sutinkama 20 rūšių, iš jų 15 gyvena jūroje. Iš ešerinių (Percidae) šeimos - pūgžlys (Gymnocephalus cernuus), ešerys (Perca fluviatilis) ir sterkas (Sander lucioperca) gyvena ir veisiasi gėluosiuose vandenyse. Iš žvynagalvinių (Eleotrididae) šeimos nuodėgulinis grundalas (Percottus glehni) į Lietuvos gėluosius vandenis pateko atsitiktinai ir aklimatizavosi; nuo 21 a. pradžios - invazinė žuvis. Iš plerninių (Cottidae) šeimos Baltijos jūroje gyvena builis (Myoxocephalus scorpius), ragys (Triglopsis quadricornis), upėse - kūjagalvis (Cottus gobio). Netikrųjų vėgėlių (Zoarcidae) šeimos yra 1 rūšis - gyvavedė vėgėlė (Zoarces viviparus); po neršto žūva. Tobinių (Ammodytidae) šeimos yra 2 rūšys: didysis tobis (Hyperoplus lanceolatus) ir mažasis tobis (Ammodytes tobianus). Grundalinių (Gobiidae) šeimos - 3 rūšys: smėlinis grundalas (Pomatoschistus minutus), paplūdiminis grundalas (Pomatoschistus microps) ir juodažiotis grundalas (Neogobius melanostomus); pastarasis į Baltijos jūrą pateko atsitiktinai ir aklimatizavosi, pirmą kartą užregistruotas 2002 metais.
• Plekšniažuvių (Pleuronectiformes) būrio sutinkamos 4 rūšys: iš otinių (Scophthalmidae) šeimos - otas (Psetta maxima), plekšninių (Pleuronectidae) - Baltijos upinė plekšnė (Platichthys flesus trachurus), Baltijos jūros plekšnė (Pleuronectes platessa baltica) ir paprastoji gelsvapelekė plekšnė (Limanda limanda; Lietuvos pakrantėje reta).

Žvejyba Jūros upėje

Jūra - vakarų Lietuvos upė, dešinysis Nemuno intakas, dešimtoji pagal ilgį upė Lietuvoje. Įsitvirtinęs teiginys, kad nuo ištakų iki žiočių ji nuvingiuoja 172 km. Tačiau tikslų upės ilgį nustatyti sunku, nes, kaip minėta, neaišku, kurią vietą reikėtų laikyti ištakomis. Be to, Jūra nuolat keičia savo vagą.

Žuvys Jūros upėje

Jūros upės aukštupyje ir vidurupyje gaudomi margasis ir vaivorykštinis upėtakiai, kiršliai, šlakiai: visoje upėje - strepečiai, šapalai, kuojos, karšiai, lydekos, ešeriai, aukšlės; žemupyje - žiobriai, meknės, salačiai. Potvynio metu žiobriai kartais pakyla aukščiau Tauragės užtvankos.

Žvejybos apribojimai Jūros upėje

Jūra ir jos intakai įtraukti į neišnuomotinų vandens telkinių sąrašą. Megėjiška žūklė Jūros upėje draudžiama nuo spalio 1d. iki gruodžio 31 d. Ruože nuo Tauragės užtvankos iki žiočių žvejyba, neturint žvejo mėgėjo kortelių ar nemokamos žvejybos teisės, draudžiama nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15d.

Mėgėjiškos žvejybos taisyklės

Vykdant limituotą žvejybą Taisyklės taikomos tiek, kiek tai nurodyta limituotą žvejybą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Vienu metu galima naudoti ne daugiau kaip 5 bučiukus ar samtelius vėžiams gaudyti ir 4 kitus mėgėjų žvejybos įrankius, iš jų ne daugiau kaip 2 įrankius (netaikoma stintų žvejybai), kuriais žvejojama masalui naudojant žuvelę ar jos gabalėlį. Žvejodamas iš vandens transporto priemonės, vienas žvejys vienu metu gali naudoti ne daugiau kaip 2 meškeres, išskyrus atvejus, kai žvejojama iš inkaru ar kitomis priemonėmis sustabdytos vandens transporto priemonės. Bendras vienu metu naudojamų kabliukų skaičius negali viršyti 6 vienetų, išskyrus stintų ir seliavų žvejybą, kur bendras kabliukų skaičius gali būti 12 vienetų.

Vienos žvejybos metu leidžiama sugauti 1 šamą, ne daugiau kaip 2 vienetus lydekų, sterkų, margųjų upėtakių, kiršlių, salačių, ūsorių, 3 vienetus vėgėlių, ungurių, ne daugiau kaip 5 vienetus šapalų, meknių (bendras šiame punkte nurodytų žuvų kiekis negali viršyti 5 vienetų), ne daugiau kaip 50 vienetų siauražnyplių vėžių (išskyrus rainuotuosius ir žymėtuosius vėžius, kurių sugavimo kiekis ir dydis neribojamas). Leidžiama gaudyti masalui žuveles ir uodo trūklio lervas vienu tinkliniu samteliu masalui gaudyti, kurio skersmuo yra ne didesnis kaip 1 metras, tinklo akutės - ne didesnės kaip 10 mm. Uodo trūklio lervas leidžiama gaudyti ir kitokiu įrankiu, į kurį negali pakliūti žuvys ar vėžiai.

Draudimai žvejyboje

Draudžiama:

• Žvejoti be mėgėjų žvejybos leidimo, suteikiančio teisę žvejoti tame vandens telkinyje, išskyrus asmenis, turinčius nemokamą žvejybos teisę.
• Naudoti siauražnyplius vėžius kitais žvejybos įrankiais ar būdais, nei bučiukais ir samteliais vėžiams gaudyti.
• Žvejoti tam tikruose upių ruožuose nurodytu laikotarpiu.

Taip pat nustatyti draudimai gaudyti tam tikras žuvų rūšis nurodytais laikotarpiais, pavyzdžiui:

• Lydekas (Esox lucius) nuo vasario 1 d.
• Sterkus (Sander lucioperca) nuo kovo 1 d.
• Salačius (Aspius aspius) nuo balandžio 1 d.
• Kiršlius (Thymallus thymallus) nuo kovo 1 d.

---