Žvejyba yra viena iš seniausių žmonijos veiklų, apipinta daugybe mitų. Daugybė mitų gali suklaidinti tiek pradedančiuosius, tiek patyrusius žvejus. Svarbiausia - remtis mokslu ir patikrinta informacija, kad žvejyba būtų kuo sėkmingesnė.

Žuvų spalvų matymas: mitai ir realybė

Mitas Nr. 2: Žuvys nemato spalvų

Faktas: Moksliniai tyrimai rodo, kad dauguma žuvų turi spalvinį matymą. Tai ypač svarbu renkantis masalus - tam tikros spalvos gali veikti efektyviau skirtinguose vandens telkiniuose ir skirtingu paros metu.

Kaip vanduo filtruoja spalvas

Vanduo filtruoja šviesą - kuo giliau, tuo mažiau jos patenka. O spalva matoma pagal tai, kiek šviesos atspindi paviršius. Jei į didesnius gylius patenka mažiau šviesos, reiškia, kad kai kurios spalvos gali būti nematomos. Tai labai priklauso nuo vandens skaidrumo - kuo skaidresnis vanduo, tuo giliau patenka šviesa. Taip pat daug priklauso nuo bangavimo - banguotas vandens paviršius labiau išsklaido šviesą.

Jei vanduo labai skaidrus, diena saulėta ir rami, giliausiai (apie 30 metrų) yra matoma mėlyna spalva, apie 20 metrų - dingsta žalia, apie 10 metrų - oranžinė, apie 3 metrų gylyje - raudona. Giliau nei 30 metrų yra matomos tik ultravioletinės spalvos. Šios taisyklės galioja tik super skaidriam vandeniui, jei vanduo drumstesnis - spalvos dingsta dar anksčiau. Visa tai negalioja fluorescentinėms spalvoms - jos nedingsta giliame vandenyje, taigi, jei gaudote giliai, galite drąsiai naudoti ryškius masalus - jie bus matomi itin giliai.

Kokių spalvų masalus naudoti skirtingame vandenyje

• Super švarus vanduo: balta, visos spalvos matomos 3 m gylyje.
• Švarus vanduo: geriausia matoma mėlyna. Visos spalvos sunkiai matosi iki 3 metrų gylio.
• Žalias (žydintis) vanduo: geriausiai matosi žalia spalva ir jos atspalviai.
• Drumstas vanduo: geriausiai matoma oranžinė, žalia ir ryškiai žalia. Raudonos beveik nelieka.
• Dumblėtas vanduo: geriausiai matoma raudona.

Kokių spalvų masalus naudoti, atsižvelgiant į apšvietimą

• Prietema: mėlyna, purpurinė ar juoda, kombinuojama su sidabrine.
• Vidutinis apšvietimas: raudona ir oranžinė tinka geriausiai.
• Labai geras apšvietimas: ruda ar pilka, su fluorescentiniais akcentais.

Žuvų regėjimo ypatumai

Skirtingos žuvys mato skirtingas spalvas. Dugninės žuvys (šamai) gali matyti tik pilkus atspalvius - jos gali atskirti objekto šviesumą, bet ne jo spalvą. Daugelis seklių vandenų ar paviršinių žuvų (upėtakiai, aukšlės, karpiai) gali matyti visą spalvų spektrą, net ir ultravioletines spalvas, kurių nemato žmogus. Kitų žuvų spalvų matymas ribojamas iki juodos, rudos, žalios ir raudonos ir geltonos.

Nors žuvys sugeba skirti kai kuriuos atspalvius, tai labai neįtakoja kibimo, nes jas vienodai traukia raudonas ir tamsiai raudonas masalas. Jei renkatės dviejų spalvų masalą, reikia kreipti dėmesį ne į spalvas, o į jų kontrastą.

Jaukų spalvos ir žuvų elgesys

Pasak mokslininkų, žuvys akis, kaip jutiminį organą, naudoja tik būdamos nedideliu atstumu nuo objekto. Skaidriame vandenyje spalvas jos skiria iš 10-15 m nuotolio. Mūsiškiai ežerai ir upės nepasižymi ypatingu skaidrumu, tad dažniausiai lietuviškas karosas ar karšis jauko spalvą gali identifikuoti tik būdamas nuo jo maždaug per 3-5 m.

Visgi labiausiai žvynuotosios reaguoja ne tiek į pačias spalvas ar atspalvius, kiek į kontrastus, t. y. jos ypač gerai mato šviesiame fone esantį tamsų daiktą arba atvirkščiai. Taip pat didėjant gyliui ima dingti atitinkamos spalvos ir išlieka tik tonai.

Taigi, pasirenkant jauką ir masalą reikia atsižvelgti į daugelį veiksnių, todėl prievilai gali būti pačių įvairiausių spalvų.

Jaukų spalvos ir jų poveikis

Jeigu imsime skirstyti jauką pagal spalvas, tai tamsus būtų tamsiai rudas, raudono atspalvio rudas ir, be abejo, juodas. Šviesus: baltas, geltonas ir oranžinis. Todėl žalias ir šviesiai žalias prievilas nedideliame gylyje ir šviesiame smėlio dugne bus tamsus, bet dumblėtoje gelmėje jį žuvys matys kaip šviesų. Panašiai yra ir su raudonu jauku. Iki 5 m gylio, o giliau raudona spalva prapuola, šitoks prievilas atrodys šviesus ir kontrastingas, tačiau giliau nei 10 m jis jau bus tamsus.

Kalbant apie kontrastingus jaukus, reikėtų įsiminti, kad toks gali būti bet kurios spalvos prievilas, jei jis ryškiai išsiskiria bendrame dugno ir vandens fone.

Žuvų aktyvumas ir jauko spalva

Logiška, kad šaltame vandenyje ryškus ar kontrastuojantis jaukas neigiamai nuteiks žvynuotąsias. Ypač tas, kuriomis dažniausiai maitinasi plėšrūnės, nes virš dugne išsiskiriančios prievilo dėmės grobuonių aukos bus pastebimos. Išvada viena - tokiomis sąlygomis geriau jaukinti su dugnu susiliejančiu neutralių atspalvių prievilu.

Visiškai kitokia situacija susiklosto šiltame bei drumzliname vandenyje. Atkreipkite dėmesį - toks būna antroje pavasario pusėje, kuomet žuvys tampa ypač aktyvios. Taip pat po vasarinių liūčių, kuomet šiltame vandenyje staiga padidėja deguonies koncentracija, o tai taip pat stimuliuoja žvynuotųjų apetitą. Nenuostabu, jog esant tokioms aplinkybėms jos daug greičiau puls maitintis ten, kur paberta telkinio dugne išsiskiriančio prievilo.

Avižėlių spalvos ir jų reikšmė

Avižėlių spalvos tema yra gana opi, nes visada atsiras skeptikų, kurie pareikš, kad masalų spalvinės variacijos turi mažiausią reikšmę. Visgi gero kibimo priežastis glūdi visai ne tame. Tokiu atveju žuvys tamsiame dugne geriau griebtų tamsesnes avižėles, o šviesiame - šviesesnes.

Kita vertus, jei vadovautumėmės tokia logika, tada ryškiaspalvės avižėlės apskritai būtų nereikalingos, nors kitąkart būtent jos yra labai kibios, o juk po vandeniu drugeliai neplaukioja.

Mano nuomone, gelmėje, virš kurios ledas, ypač kada jis yra dar ir apsnigtas, šviesa beveik neprasiskverbia ir niekas tiksliai nežino, kaip atskiros žuvų rūšys mato tam tikras spalvas arba jų derinius.

Avižėlių spalvų pasirinkimas

Kiek rodo praktika, nedideliuose gyliuose, kur dugno gruntas yra smėlėtas, šviesus, geriausių rezultatų sulauksime gaudydami geltonomis, šviesiai rudomis avižėlėmis. Visgi tokie viliokliai labiausiai patiks karpinėms žuvims. Ešeriai, o kai kada ir kuojos, neatsisakys oranžinių. Tačiau ne akį rėžiančių, o labiau „prigesintų“ arba pamargintų tamsesnėmis spalvomis.

Antroje žiemos pusėje, kai žuvys tampa aktyvesnės, bet jų pilvus ima spausti ikrai ir pieniai, geriau gaudyti smulkiomis avižėlėmis. Labiausiai žvynuotąsias gundantys avižėlių spalviniai variantai: juodos, tamsiai rudos, pilkos. Beje, tai liečia ir karpines žuvis, ir ešerius.

Įdomu tai, jog žiemos pradžioje šviesesnės avižėlės kitąsyk geriau už tamsesnes net jei ant ledo ir nėra sniego. Kibūs būna ir ypač ryškūs masalai, jie gerai vilioja aktyvius ešerius.

---