pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Kaip išsaugoti inkstus sveikus: rekomendacijos nežinant akmens sudėties

Inkstai yra vienas svarbiausių mūsų organų. Inkstų svarba yra didžiulė. Jie ne tik filtruoja kraują ir šalindami nuodingas medžiagas, gamina šlapimą, bet ir reguliuoja vandens bei mineralų balansą.

Taip pat jie gamina hormonus, padeda išlikti kaulams sveikais ir tvirtais, apsaugo nuo mažakraujystės. Blogai kontroliuojamas kraujo spaudimas, negydomas cukrinis diabetas, besaikis druskos vartojimas ir kitos priežastys žaloja mūsų inkstus ir turi įtakos įvairių inkstų ligų vystymuisi.

Viena dažniausių - inkstų funkcijos nepakankamumas. Kasmet Lietuvoje tūkstančiams žmonių yra nustatomas lėtinis inkstų nepakankamumas, ženkliai bloginantis gyvenimo kokybę ir išgyvenamumą.

Tyrimais įrodyta, kad inkstų funkcijos nepakankamumu sergantys žmonės dažniau miršta nuo insulto ir infarkto. Retesniais atvejais išsivysto ūminis inkstų nepakankamumas.

Dažniausios inkstų ligos

Yra daugybė inkstų ligų, tačiau viena pavojingiausių lėtinių ligų yra inkstų akmenys. Remiantis statistika, Vakarų šalyse šios ligos dažnis svyruoja nuo 8% iki 19% tarp vyrų ir nuo 3% iki 5% tarp moterų. Tikimybė bent kartą per gyvenimą susirgti inkstų akmenlige siekia atitinkamai 5% moterims ir 12% vyrams.

Inkstų akmenys tarsi tiksinti bomba gali metų metus tūnoti inkste nesukeldami jokių simptomų ir vieną dieną pasireikšti sunkiai pakeliamais skausmais - inkstų kolikos priepuoliu. Daugumai žmonių inkstų akmenys aptinkami atsitiktinai, profilaktinių sveikatos patikrinimų metu.

Negydomi akmenys gali patekti į šlapimtakį ir sukelti priepuolį arba užaugti tiek, kad sustabdo inksto veiklą ir jį reikia pašalinti. Vienintelis būdas to išvengti - reguliarus profilaktinis sveikatos patikrinimas.

Kaip apsaugoti inkstus sveikus?

Norint išsaugoti inkstus sveikus, būtina gerti daug skysčių, riboti druskos ir baltymų suvartojimą. Tačiau svarbiausia yra kontroliuoti kraujo spaudimą ir cukrinį diabetą. Būtent dvi pastarosios ligos dažniausiai sužaloja mūsų inkstus.

Be to, reikėtų vengti besaikio skausmą mažinančių vaistų ir vaistų nuo peršalimo vartojimo. Aiškaus atsakymo dėl ko susidaro inkstų akmenys nėra.

Manoma, kad inkstų akmenų atsiradimui daug įtakos turi nutukimas, skysčių trūkumas, per didelio kiekio mėsos, druskos ir produktų, kuriuose gausu oksalo rūgšties, suvartojimas.

Paradoksalu, tačiau kava sumažina inkstų akmenligės riziką, nors kavoje yra daug oksalo rūgšties, kuri didina inkstų akmenų susidarymo riziką.

Kaip išvengti akmenų susidarymo inkstuose?

Svarbiausia priemonė siekiant sulėtinti inkstų akmenų augimą arba visai išvengti jų susidarymo - vartoti kuo daugiau skysčių. Rekomenduojama suvartoti tiek skysčių, kad per parą susidarytų 2-2,5 litro šlapimo.

Be to, inkstų akmenlige sergantiems pacientams būtina riboti gyvulinės kilmės baltymų iki 0,8-1 g/kg kūno svorio per dieną. Tačiau, nežinant inkstų akmens sudėties ar organizmo metabolinių ypatybių, lemiančių akmenų atsiradimą, tikrai nerekomenduojama gydytis savarankiškai.

Tik atlikus reikalingus tyrimus, gali būti sprendžiama dėl šlapimo šarminimo arba rūgštinimo.

Kaip gydoma inkstų akmenligė?

Pats geriausias būdas išvengti nemalonių siurprizų - reguliari sveikatos patikra ir pilvo organų echoskopija. Inkstuose nustačius nedidelį akmenį galima pabandyti jį „ištirpinti“ medikamentinėmis priemonėmis.

Jei inksto akmuo didesnis ir yra iki 1,5 cm dydžio, tuomet geriausia jį pabandyti susmulkinti į nedidelius gabalėlius skaldant specialiu, neinvaziniu prietaisu - ekstrakorporiniu litotriptoriumi.

Kitas būdas susmulkinti inkste esanti akmenį - jį pasiekti lanksčių ureteroskopu per šlapimo kanalą ir jį suskaldyti lazeriu. Tuo tarpu, jei akmuo labai didelis, kartais užimantis visą inkstą - koralinis, tuomet atliekamas akmens pašalinimas per nedidelę skylute šone.

Pašalinus inkstų akmenį rekomenduojama laboratorijoje ištirti jo cheminę sudėti ir skirti specifinį gydymą, leidžianti išvengti akmenų susidarymo ateityje. Pagal statistiką, maždaug per dešimtį metų penkiasdešimt procentų žmonių pakartotinai generuoja inkstų akmenis.