Tarybos 2007 m. sprendimu Nr. I. Panevėžio rajono Pašvitinio darželis-mokykla, pelno nesiekianti biudžetinė savivaldybės įstaiga, turinti ūkinę, finansinę, organizacinę ir teisinę savarankiškumą, savo antspaudą, sąskaitas banke, yra paramos gavėja. Darželio-mokyklos adresas: Pašvitinys Nr. 20, Velžio sen., LT-36222 Panevėžio rajonas.
Įstaiga įkurta 1991 metais saugioje, ramioje vietoje, Panevėžio priemiestyje. Darželis-mokykla yra edukacines, socialines, kultūrines funkcijas atliekanti švietimo įstaiga, kuri tenkina vaiko, šeimos ir bendruomenės poreikius. Ugdymo įstaigoje užtikrinamas vaiko saugumas ir socializacijos tęstinumas tarp trijų svarbiausių ugdymo grandžių - ugdymo šeimoje, ikimokyklinėje įstaigoje, mokykloje.
Darželis-mokykla formuoja ugdymo veiklos turinį atliepiantį pagrindines regiono švietimo nuostatas, individualius darželio-mokyklos tikslus ir vaikų bei jų tėvų poreikius. Tėvų dalyvavimas įstaigos gyvenime lemia vaikų pasiekimus, motyvaciją, savęs vertinimą ir elgesį. Darželį-mokyklą lanko per 50 ikimokyklinio amžiaus vaikų nuo vienerių iki septynių metų.
Dauguma vaikų auga palankioje socialinėje aplinkoje. Įstaigoje dirba 5 ikimokyklinio ugdymo pedagogai ir 1 priešmokyklinės grupės pedagogas. Jiems padeda meninio ugdymo pedagogas ir logopedas. Dvi auklėtojos turi vyr. auklėtojos kvalifikacinę kategoriją, dvi - auklėtojos kvalifikacinę kategoriją, logopedas - vyr. logopedo kvalifikacinę kategoriją. Įstaigos pedagogai kelia kvalifikaciją rajono, miesto, šalies seminaruose.
Vertybės ir ugdymo kryptys
Vaikas yra vertybė, jis ugdomas būti savarankišku, garbingu, gebančiu pasirinkti ir atsakyti už savo pasirinkimą. Ugdytiniai yra individualybės, turintys skirtingą patirtį, skirtingus pasaulio pažinimo būdus, gyvenimo ritmą. Vaikas ateina iš šeimos. Bendradarbiaujant su šeima, užtikrinamos geresnės sąlygos vaikų ugdymui. Šeimos ir pedagogo kasdieninis nuoširdus bendradarbiavimas padeda sukurti vaiko ugdymuisi palankią aplinką. Įstaiga laikosi humanistinės ugdymo krypties, kurios pradininkai buvo K.
Jie teigė, kad svarbiausias asmenybės bruožas - veržimasis į ateitį, siekis laisvai realizuoti savo galias. Padėti ugdytiniui suvokti save, savo problemas, saviraidos tikslus ir transformuoti juos į veiklos motyvus. Partnerystė, demokratinis stilius ir žmogiškųjų santykių normos yra svarbiausi pedagoginės veiklos ypatumai.
Priimtinos ir šveicarų filosofo, psichologo Ž. Pjažė idėjos. Ž. Pjažė vaiko žaidimą laikė kūryba, nes žaisdamas vaikas suvokia ir atkuria pasaulį, įprasmina jį. Žaidimas yra natūrali būsena, padedanti jo specifinei raidai ikimokykliniais metais.
Remiamės progresyvistine O. Dekroli, S. Frenė, A. Ferjero ugdymo koncepcija. Ugdymas - kiekvieno asmens, individo ir demokratinės visuomenės nario gebėjimų plėtotės skatinimas, sudarant geras raidos sąlygas. Ugdymo paskirtis, ne ugdytinio rengimas gyvenimui, o toks jo dabartinės veiklos organizavimas, kad atsiskleistų visos ugdytinio galios ir jis pajėgtų realizuoti save.
Ugdytinis neturi jausti, kad jį kažkas ugdo, jis turi gyventi natūralų gyvenimą, remdamasis individualios patirties sąlygojamais siekiais. Viena iš progresyvistinės ugdymo koncepcijos atmainų - integruotas ugdymas.
Ugdymo modeliai ir vaiko pažinimas
Kurti ir įgyvendinti ugdymo modelius, orientuotus į vaiko prigimtinių galių plėtojimą, atsižvelgiant į bendražmogiškųjų ir tautinių vertybių puoselėjimą, natūralią ir individualią psichinių ir fizinių procesų raidą.
Vaikas patirs pažinimo džiaugsmą, kai jam bus sudarytos sąlygos pačiam patirti, atrasti. Jis smalsauja, klausinėja, stebi, tiria, eksperimentuoja. Jau ankstyvoje vaikystėje bando spręsti kilusias ar suaugusiojo pateiktas problemas, planuoja savo veiklą ir siekia rezultato.
Pažinimas neturi būti tapatinamas su žinių perteikimu, mokėjimų, įgūdžių formavimo procesu. Svarbu skatinti vaikų smalsumą, ugdyti sensoriką, lavinti mąstymo operacijas, turtinti vaizdines pasaulio pažinimo formas. Spartus vaizdinio mąstymo, vaizduotės lavinimas, suteikia galimybę gyventi sudėtingame fantazijų pasaulyje.
Dalyvaudamas įvairioje veikloje vaikas įgyja naujų žinių apie supantį pasaulį. Pažinimas remiasi turima vaiko patirtimi ją kryptingai plėtojant bei gilinant. Vaiko pasaulio pažinimas yra visuminis. Pedagogo pareiga skatinti ir plėsti akiratį, suteikti žinių apie gyvąją ir negyvąją gamtą, jos reiškinius. Vaiko patirtis įprasminama formuojant dorinį jo santykį su aplinkiniu pasauliu. Pažindamas ir tyrinėdamas pasaulį vaikas domisi viskuo, kas jį supa, geba logiškai mąstyti, suvokti priežasties ir pasekmės nuoseklumą, atrasti panašumus ir skirtumus, daryti išvadas, apibendrinimus.
Pažindamas aplinką jis ima kritiškai mąstyti, ieškoti informacijos, įvairių problemos sprendimo būdų. 1m. - 3m. Palaikyti ir skatinti natūralų domėjimąsi savimi ir aplinkiniu pasauliu, sudarant palankias aplinkybes svarbiausiems pažinimo pasiekimams.
Pažinti kelis daiktus, kurie skleidžia garsus. Tyrinėja save veidrodyje, tapatina save su draugais. Kas ką veikia? Vaikas - valgo, žaidžia, miega. Katė, šuo -ėda. Gėrisi, džiaugiasi kambarinėmis, lauko gėlėmis, žino, kad jas reikia prižiūrėti. Stebi darželio teritorijoje augančius medžius. Mėgdžioja vabalėlių dūzgimą, zyzimą. Stebi į darželio teritoriją atskrendančius paukštelius, mėgdžioja jų čiulbėjimą, imituoja judesius. Žiūrėdami paveikslėlius susipažįsta su naminiais paukščiais (višta, gaidys). Žiūrėdami paveikslėlius, parodo ir įvardina baldus: stalas, kėdė, lova, spinta. Tyrinėjimai, pokalbiai, žaidimai, didaktinė knyga A.
3m. - 5m., 5m. - 6m. Mato ir randa aplinkoje namų apyvokos, savo asmeninius daiktus, jais naudojasi, pavadina. Tyrinėja savo odą, vabalėlius, kirmėles, augalus padidinamuoju stiklu. Apžiūri save veidrodyje, rodo įvairias grimasas. Atskiria trikampius, kvadratus, skritulius, keturkampius. Įžiūri įprastuose daiktuose apskritimo, kvadrato, trikampio, stačiakampio formą. Geba grupuoti pagal formą, spalvą, dydį. Nusako daiktų paviršių: švelnus - šiurkštus, lygus - gruoblėtas, spalvotas - vienspalvis, šiltas - šaltas, trikampis, keturkampis, apskritas. Atranda daiktų pėdsakus smėlyje, sniege. Grupuoja daiktus pagal medžiagas iš kurių jie pagaminti (moliniai, mediniai, plastmasiniai), pagal paskirtį (maistui gaminti, švarai palaikyti, darbus dirbti), pagal būdingus požymius (dydį, spalvą, formą).
Skaičiuoja daiktus, garsus, judesius iki 5. Paskutinę skaitvardį priskiria visai grupei. Sulygina daiktų grupes. Vartoja sąvokas: tiek pat, daugiau - mažiau, po lygiai. Skaičiuoja daiktų eilę nuo 1 iki 5, vartojant kelintinius skaitvardžius, atsako į klausimą kelintas, kelinta? Bando ir tyrinėja supančią erdvę, nusako savo buvimo vietą kambaryje. Juda pagal nuorodas pirmyn, atgal, į šoną. Geba nusakyti kryptis (kairė-dešinė, viršus-apačia, aukščiau-žemiau). Perkelia daiktus orientuodamasis į savo kūno padėtį, kito daikto atžvilgiu. Skiria ir suvokia atskiras paros dalis ir jas pavadina. Bando vartoti sąvokas: šiandien, vakar, rytoj. Žino metų laikus, bando įvardinti nuosekliai. Supranta, kad paros trukmę galima skirti pagal gamtos reiškinius (šviečia saulė - diena, temsta - vakaras ir t.t). Nusako pagrindinius metų laikų požymius. Žino, kad laiką matuoja laikrodis; kad dar yra smėlio, saulės, gėlių „laikrodžiai“.
Stebi gyvūnus, paukščius kaimo sodybose, parke, miške, lauke, vandenyje. Sužino ir išsiaiškina, kad gyvūnai mus maitina (naudojame mėsą, kiaušinius, pieno produktus), rengia. Sodina svogūną į vandenį, žemę. Sėja gėles ir stebi jų augimą. Pastebi, kad augalams reikia saulės, drėgmės, oro, žemės. Supranta, kad rožių, agrastų, dagių spygliai, kitų augalų lapai gali sužaloti pirštus. Žino, kad augalai mus džiugina, suteikia pavėsį, grožį (gėlės, medžiai), „rengia“ (linai, medvilnė), „maitina“ (daržovės, vaisiai, uogos, grybai, riešutai). Žino kelis augalus ( pataisai, vandens lelijos), paukščius (juodieji gandrai). Atranda, kad vanduo skystas, skaidrus, jį galima sušaldyti ir išgarinti. Smėlis sausas, drėgnas, birus. Pastebi ir pasako, kada oras šiltas, šaltas, lietingas, siaučia pūga, sninga, vėjuota. Domisi saule, mėnuliu, žvaigždėmis. Sužino, kad dangaus kūnai veikia augalus, gyvūnus ir žmones.
5m. Gebėti suprasti daiktų ir reiškinių įvairovę. Žiūrinėja daiktus, maketus, nuotraukas. Žiūri pro padidinamąjį stiklą, mikroskopą. Apvedžioja geometrinių figūrų trafaretus, kuria iš geometrinių formų įvairias figūras. Renka daiktus ir grupuoja pagal spalvą ir atspalvius. Įžiūri ir nusako daiktų paviršiaus savybes: lygus - gruoblėtas, švelnus - šiurkštus. Grupuoja daiktus pagal paskirtį: maistui gaminti, švarai palaikyti. Drabužiai (šventėms, sportui, miegui). Atpažįsta parašytą skaitmenį ir jam priskiria daiktus. Padeda lėlę prie savęs, dešinėje, kairėje prie savęs, šalia savęs, toli nuo savęs. Piešia lapo viršuje, apačioje, viduryje. Keičia judėjimo kryptį pagal auklėtojos nurodymą. Skiria paros trukmę.
Aptaria, ką veikia rudenį, žiemą, pavasarį, vasarą. Skiria metų laikus. Geba pasakyti savaitės dienas, žino jų seką, naudojasi grupės kalendoriumi. Žaidžia su laikrodžiais (smėlio, rankinis, žadintuvas). Suvokia, ką galima nuveikti per 1 min., 10 min., dieną, savaitę. Pastebi, kad paukščiai skraido ore, gyvūnai gyvena miške, laukuose, žemėje. Jie sumaniai slepiasi nuo priešų, susiranda maisto, įsikuria namus. Pastebi, kad augalams reikia dirvožemio, oro, vandens. Sėja gėles, sodina svogūną, kambarines gėles. Liečia rožes su spygliais, usnis, dagius, agrastus. Žiūri į saulę, mėnulį, vaivorykštę. Stebi koks oras. Suvokia oro svarbą - juo kvėpuoja žmonės. Žaidžia su smėliu, akmenukais, medžio šakelėmis.
Vaiko socialinė kompetencija
Vaiko socialinė kompetencija priklauso nuo amžiaus ir jo gyvenimiškos patirties. Vaikas mąsto ir suvokia pasaulį kitaip nei suaugęs. Jam reikia daug kartų tikrinti, bandyti savo samprotavimų teisingumą, jis turi savitą pažinimo stilių, tempą. Vaiko bandymai, mėginimai, žaidimai padeda patirti pasisekimo jausmą, ugdo jo savigarbę, savęs pažinimą.
Vaikas pajunta, jog gali savarankiškai pažinti, bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais ir suaugusiais, dalintis, spręsti problemas. Vaikas gyvendamas bendruomenėje įgyja vis daugiau žinių ir patyrimo apie šeimos ir gyvenimo vaikų grupėje skirtumus: draugus ir draugystę, kaimynus, žmonių darbus ir jų sukurtus daiktus, apie žmonių kūrybą ir meno kūrinius, gimtinę.
1m. Gebėti reikšti jausmus susijusius su veikla: pasitenkinimas, nusivylimas, nuoskauda. Derina su bendraamžiais tarpusavio veiksmus. Parenka paveikslėlį pagal savo nuotaiką. Veiklos metu jaučia pasitenkinimą. Sugriuvus statiniui, jaučia nusivylimą.
3m. - 5m., 5m. - 6m. Žinoti, kaip saugiai elgtis gatvėje, kelyje. Pasako savo vardą, pavardę. Supranta, kad yra ir kitų žmonių su tokiais vardais, pavardėmis. Pasako savo tėvelių, kai kurie ir senelių vardus. Supranta, kad kvėpuoja pro nosį, burną. Ragauja laižydamas, kramtydamas. Pasako, kas sūru, saldu, kartu. Nusako savo ir draugų nuotaikas. Reiškia savo emocijas. Skiria berniuką nuo mergaitės, seną nuo jauno.
Supranta, kad negalima liesti karštų daiktų, žaisti su degtukais, aštriais daiktais, būti atsargiam prie vandens telkinių. Žino, kur dirba tėveliai, bando aiškinti kuo užsiima. Žino savo šeimos narius, pasakoja apie senelius. Supranta, kas yra kaimynas. Žino savo tautybę, kurioje šalyje gyvena, jos sostinę, vėliavą, herbą. Pasako savo adresą: kaimą, miestą, gatvę. Pabaigia pradėtus darbus, atlieka nepatinkančias ar sunkiai įveikiamas užduotis. Atsiprašo įžeisto ar užgauto draugo.
5m. Žino savo vardą, pavardę. Supranta, kad tokį pat vardą gali turėti keli žmonės. Skiria žmones pagal išvaizdą, rūbus. Kvėpuoja, bando išbūti nekvėpavęs. Ragauja ir skiria skonį: saldų nuo sūraus, rūgštų nuo kartaus. Įvertina savo galimybes. Supranta, kodėl tėveliai dirba. Žino savo vietą šeimoje, tėvelių vardus, pavardes, profesiją. Žaidžia vaidybinius žaidimus: „Šeima“, „Poliklinika“, „Parduotuvė“, „Mokykla“.
Sveikatos ugdymas
Sveikata yra žmogaus fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, didžiausia jo vertybė, laimės ir sėkmės laidas. Vaikai turi prigimtinę ir konstitucinę teisę augti, sveikai gyventi. Sveikatos ugdymo pagrindai formuojami ankstyvoje vaikystėje. Nemažai įtakos šiam procesui daro ikimokyklinio ugdymo įstaiga, kuri yra pirmoji sveikatos ugdymo ir saugios gyvensenos sistemos pakopa. Čia saugoma ir stiprinama fizinė ir psichinė vaiko sveikata, sudaromos sąlygos, tenkinančios augančio organizmo poreikį judėti. Visas ikimokykli...