pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Kada vaistams reikia recepto: ką svarbu žinoti?

Pastaruoju metu visuomenėje kilo nemažai diskusijų dėl vaistų įsigijimo tvarkos. Žmonės piktinasi, kodėl anksčiau be recepto parduodami vaistai dabar parduodami tik su receptu. Kita dalis vaistinių lankytojų skundžiasi, kad pasikeitė kompensuojamieji vaistai ir jie gauna ne tuos, prie kurių yra pripratę.

Situacija vaistinėse

Vilnietė dalinasi savo patirtimi: "Paskutinėmis vasaros dienomis vabzdžiai sukandžiojo man koją, po kurio laiko ji ištino. Kadangi buvo savaitgalis ir šeimos gydytoja nedirbo, tai nuėjau į vaistinę ir paprašiau įprastai nuo alergijos vartojamų vaistų, tačiau man jų nepardavė, nes neturėjau recepto."

Vaistininkė Žydrūnė Muzikevičiūtė teigia, jog, išties, alergijos simptomams mažinti skirtą vaistą įsigyti galima ir be recepto, o kodėl vaistinėje jo nepardavė - atsakyti sunku.

Pasak pašnekovės, būna atvejų, kai receptinius vaistus galima įsigyti be recepto. Jų tvarka yra numatyta įsakymuose. Dažniausiai tai tam tikri lėtinėms ligoms gydyti vartojami vaistai ir priemonės, tačiau kiekvienas atvejis vertinamas individualiai.

Kada recepto nereikia?

Vaistininkė Ž.Muzikevičiūtė teigia, kad alergijos simptomams mažinti skirtą vaistą įsigyti galima ir be recepto.

Vaistininkė teigia, jog, jei po operacijos pacientui yra išrašomos tabletės nuo skausmo, tuomet senas receptas naujai pasireiškusiam skausmui nebegalios, bet jei vaistininkas mato, kad pacientas vartoja šį vaistą lėtinės ligos atveju, vaisto išdavimo galimybė yra svarstoma ir, pateikus visus reikiamus duomenis, jis gali būti parduodamas.

Vis dėlto, jei rekomenduota priemonė nepadeda per kelias dienas ir nejaučiamas pagerėjimas, tuomet jau neišvengiamai reiktų kreiptis į gydytoją.

Kada galima įsigyti receptinį vaistą be recepto?

Receptinių medikamentų, kurie atitinka nustatytas sąlygas, be recepto leidžiama parduoti vieną kartą prieš tai, kai sveikatos priežiūros specialistas juos paskirs pakartotinai. Tokiu atveju galima parduoti paciento pageidaujamą vaistų kiekį, bet ne ilgesniam kaip 30 dienų gydymo laikotarpiui.

„Visgi pacientas turi turėti įrodymų, kad vaistą jau naudojo ir kad jį yra paskyręs gydytojas. Galima atsinešti ne senesnį kaip 3 mėnesių anksčiau išrašytą vaisto receptą ar informuoti apie elektroninį receptą, kurį vaistininkas turi galimybę patikrinti. Toks pardavimas yra fiksuojamas vaistinės dokumentuose, todėl pacientui reikia kantriai palaukti, kol bus užpildyti reikiami dokumentai. Taip pat jis turi pateikti prašomus reikiamus duomenis“, - sako Ž.Muzikevičiūtė.

Tačiau vaistininkas, prieš parduodamas paciento pageidaujamus receptinius vaistus be recepto, turi įvertinti, ar tikrai pacientui šis vaistas yra būtinas ir ar nesukels realaus pavojaus jo gyvybei, nepakenks sveikatai.

Jeigu specialistui kyla abejonių, jis gali neparduoti ir pasiūlyti pacientui apsilankyti pas gydytoją.

Alternatyvūs sprendimai

Vaistininkė teigia: „Vaistininkas dažniausiai tikrai gali pateikti alternatyvą. Beveik visiems receptiniams vaistams galima rasti alternatyvą, tik, žinoma, jų sudėtis ir veiklioji medžiaga gali skirtis, vietoj vienos tabletės gali prireikti dviejų, tačiau svarbiausia, kad ši alternatyva gali būti ne mažiau veiksminga. Dažnai pasitaiko ir tokių atvejų, kai paaiškėja, kad receptinio vaisto konkrečiu atveju vartoti tikrai nebūtina, nereikia arba net ir negalima“.

Slapti pirkėjai ir vaistinių kontrolė

Nuo lapkričio 1 d. įsigaliojo tvarka, kuomet slapti pirkėjai ateina patikrinti. Sveikatos apsaugos specialistai vengia tai daryti, nes bijo būti nubausti, gauti piniginę baudą ar netekti licencijos.

Žmonių pasipiktinimas kilo todėl, kad jie tų receptų nebuvo išsirašę - vieni net nežinojo, kad vaistai receptiniai, kiti tiesiog patys sau vaistus buvo pasiskyrę, nes „kaimynui padėjo“.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, vidutiniškai Lietuvos gyventojas kasdien suvartoja penktadaliu daugiau vaistų negu prieš penkerius metus. Iš įpročio receptiniai vaistai parduodami be recepto ne ypatingu atveju, o labiau įprastai.

Pacientų teisės ir pasirinkimas

Pacientai perk ne konkrečios firmos vaistus, o ieško tikslios dozuotės, kainos. Vaistą pasirinkti padeda gydytojas ir jis visada atsižvelgia, kokios yra žmogaus galimybės, atsižvelgia į konkrečios ligos tyrimus, gretutines ligas ir t. t. Kartais pakeitus vieną vaistą sugriūna visas gydymas.

Kompensuojamieji vaistai

Kompensuojamųjų vaistų sąrašai dabar keičiami kas ketvirtį ir dažniau. Žmogus ateina į vaistinę nusiteikęs gauti konkretų vaistą, bet nebūtinai gaus jį. Jei sąraše pagal veikliąją medžiagą - kitas vaistas, žmogus gaus kitą.

Sąrašas vaistų, kuriems reikalingas receptas

Yra sąrašas vaistų, kurių nebegalima nusipirkti be recepto. Tame sąraše yra natrio chlorido tirpalas slogai gydyti, vaistai nuo skausmo, kur yra ibuprofeno, vitamino D ampulės, kontraceptikai, kalio chloridas, omeprazolas, ginkmedžio lapų ekstraktas, vaistai nuo alergijos su tam tikromis veikliosiomis medžiagomis, netgi išgryninti žuvies taukai omega 3.

Kaip elgtis pacientui?

Jau dabar kiekvienas norintis pasitikrinti, kokie vaistai yra receptiniai, gali tai padaryti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos internetinėje svetainėje vvkt.lt arba tiesiog pasiteirauti vaistininko.

Vaistininkė aiškina, kad receptai gali būti išrašyti elektroniniu būdu arba popieriniame blanke. Taip pat receptai gali būti valstybės kompensuojamieji, tuomet pacientui už vaistą nereikia mokėti visos kainos, o tik jos dalį arba visai nieko.

Recepto galiojimo laikas

„Recepto galiojimo laikas priklauso nuo vaisto, kuris buvo išrašytas, ir kuriam laikui skiriamas preparatas - trumpalaikiam ar ilgalaikiam gydymui. Standartiškai receptai galioja 30 dienų nuo išrašymo, tačiau yra išimčių. Viena iš jų - narkotiniai vaistiniai preparatai, skirti skausmo malšinimui, receptai jiems galioja iki 10 dienų, įskaitant išrašymo dieną“, - aiškina G.

Receptai su žyma „ilgalaikiam gydymui“ ir su gydytojo parašu galioja iki 360 dienų, įskaitant recepto įsigaliojimo dieną, o su užrašu „gydymui tęsti“ ir gydytojo parašu - iki 180 dienų.

Vaistininkė teigimu, pasitaiko, kad pacientai ateina į vaistinę su nufotografuotu receptu, ypač receptais antibiotikams, ir pageidauja įsigyti vaistą. Receptas galioja tik tada, jei yra pateikiamas originalas.