pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Gyvūnai, kurie minta žuvimis

Šiame straipsnyje aprašomi žinduoliai, žuvys ir paukščiai, kurie minta žuvimis.

Žuvys, mintančios žuvimis

Kai kurios žuvų rūšys taip pat yra plėšrūnai ir minta kitomis žuvimis. Štai keletas pavyzdžių:

Raudonlūpė raja arba Raudonlūpė žuvis-šikšnosparnis

Tai - žuvis su kojomis, kuri aptinkama vandenyno dugne aplink Galapagų salas. Mokslininkai įvertino, jog ji „labai neįprastos morfologijos“. Žuvis yra prasta plaukikė, todėl savo apatiniais pelekais naudojasi lyg kojelėmis. Ji gyvena maždaug 30-ies metrų gylyje ir puikiai ropinėja vandenyno dugnu. Žuviai pasiekus brandą jos nugaros pelekas tampa viena iš jos gynybos priemonių. Lyg neužtektų ryškių it padažytų lūpų ir keistų pelekų-kojelių, žuvis dar turi ir specialų gumbą ant galvos. Šis darinys skirtas pritraukti jos aukoms. Raudonlūpė gražuolė minta kitomis smulkiomis žuvimis, moliuskais ir krevetėmis.

Nėgė

Viena iš nėginių genties rūšių - jūrinės nėgės, aptinkamos ir Lietuvoje. Tačiau užsienio šalyse gyvenančios nėgių rūšys yra tikras žuvų siaubas. Žandikaulio neturinčios žuvys prisisiurbia prie kitų jūroje gyvenančių žuvų ir siurbia šių kraują. Iš 38 žinomų nėgių rūšių 18 yra laikomos parazitinėmis, t. y. žudančiomis auką, prie kurios prikimba. Išvaizda jos primena ungurius, gali išaugti iki vieno metro ilgio. Čiulptuke nėgės turi aštrius dantis, kuriais geba prakąsti aukos odą ir siurbti jos kraują bei organizmo skysčius. Amerikiečiai suskaičiavo, jog viena parazitinė nėgė per savo gyvenimą gali nudaigoti iki 18 kilogramų žuvies. Amerikiečių biologų teigimu, vos viena iš 7 žuvų, kurias užpuola nėgė, išgyvena. Na, mažiau nei kormoranas, tačiau JAV su tokios rūšies nėgėmis pradėta kovoti, kontroliuoti jų populiaciją.

Mėlynasis drakonas

Tai - vienas rečiausių pasaulyje šliužų. Šie gyviai ypatingi tuo, kad ėda gyvūs padarus ir ne mažus, o didelius, pavyzdžiui, medūzas. Be to, jie nevengia maitintis ir savo rūšies atstovais, kitaip tariant, yra maži kanibalai. Įdomu ir tai, kad mėlynieji drakonai plaukioja vandens paviršiuje, kur išsilaikyti jiems padeda prarytas oro burbulas. Mėlynieji drakonai gali užaugti iki 4-5 cm ir gyvena tropinių pasaulio kraštų vandenyse.

Paukščiai, mintantys žuvimis

Daug paukščių rūšių minta žuvimis, ypač vandens paukščiai.

Batasnapis arba banginiagalvis gandras

Tai paukštis, turintis tikrai įspūdingą snapą. Batasnapis paplitęs Afrikos pelkėse nuo Sudano iki Zambijos. Paukštis išauga iki 1,4 metro ūgio. Senovės egiptiečiams ir arabams toks paukštis keldavo baugų pasigėrėjimą. Iš pirmo žvilgsnio vangūs paukščiai grobį medžioja galingais, žaibiškais masyvaus snapo grybšniais. Į batasnapio meniu patenka ne tik žuvys, bet ir varliagyviai, driežai, gyvatės, vėžliai ir kita smulkesnioji vandens fauna. Kartais paukštis puola net ir mažesnius krokodilus. Tiesa, šie dažniausiai nelieka skolingi - batasnapiai neretai tampa šių roplių pietumis.

Didysis kormoranas

Didysis kormoranas - žuvimis mintantis vandens paukštis, gyvena kolonijomis, yra gana stambus, sveria apie 2,5 kg. Tai vienas iš pačių efektyviausių mokslui žinomų plėšrūnų. XIX a. buvo plačiai paplitę visoje Europoje, bet vėliau buvo išnaikinti. Lietuvoje kormoranai vėl perėti pradėjo maždaug prieš 20 metų. Ir dabar vien tik Juodkrantės kolonijoje yra apie 3 tūkst. Kormoranai gaudo visas žuvis, plaukiojančias Kuršių mariose. Paprastai kormoranai nuo kolonijos neskrenda toliau kaip 30 km, nes nėra labai geri skrajūnai.

Kormoranai labai dažnai kaltinami dėl mažėjančių žuvų išteklių. Žvejai mano, kad šie paukščiai - bene svarbiausi jų konkurentai. Kadangi kormoranų skaičius vis dėlto didelis ir jie sugauna nemažai žuvų, galima pagalvoti, kad toks teiginys nėra visiškai be pagrindo. Juodkrantės kormoranai daugiausia maitinasi Kuršių mariose - vandens telkinyje, kuris labai svarbus ir verslinei, ir mėgėjų žvejybai.

Pagrindiniai faktai apie kormoranų mitybą:

  • Kormoranai gaudo visas žuvis, plaukiojančias Kuršių mariose.
  • Jos gerokai mažesnės - vos viršija 12 cm ir sveria apie 25 g (dažniausiai 15-20 g).
  • Per 6 metus trukusį tyrimą, kai buvo aptikta per 28 tūkst. žuvų, ungurys buvo vienintelis kormorano mitybos egzempliorius, gaudomas žvejų.

Kormoranai nesuvirškintas griaučių dalis, žuvų kaulus atryja - suformuoja gleivių gniužulėlį, atrają. Tas gleives ištirpinus, perkošus, išrinkus kauliukus, galima nustatyti žuvies rūšį, suskaičiuoti, kiek jų yra, pagal kauliukų dydį galima nustatyti pačių žuvų dydį.

Ten, kur yra kormoranų kolonija, džiūva medžiai. Sakoma, kad jei pušyje įsikuria kormoranas, pušiai lieka penkeri metai. Kormoranas, kaip ir kiti plėšrūnai ar kiti gyvi organizmai, yra natūralios gamtos dalis. Kormoranai dažnai demonizuojami, nes tai juodi, negražūs paukščiai.

Kiti paukščiai

Iš Lietuvos plėšriųjų paukščių žuvimis minta žuvininkas, anksčiau vadintas ereliu žuvininku, jūrinis erelis. Žuvų pasigauna dančiasnapiai, kragai, narai, žuvėdros ir kirai.

Žinduoliai, mintantys žuvimis

Kai kurie žinduoliai taip pat specializuojasi žuvų medžioklėje.

Ūdra

Ūdra yra ilgo, aptakaus, labai lankstaus kūno žvėrelis. Gyvena prie vandens. Aktyvesnis tamsiuoju paros metu. Puikiai plaukioja ir nardo. Slepiasi urvuose, bebrų trobelėse, pakrančių nendrynuose. Toli nuo vandens nenuklysta. Patinas žymi ir gina apie 50 km ilgio pakrančių ruožą. Minta žuvimis, daugiausia lėtai plaukiojančiomis. Suėda ir varliagyvių, šiek tiek paukščių, vėžių. Jauniklius (1 - 5, dažniausiai 2 - 3) veda pavasarį, retkarčiais kitu metų laiku. Jais rūpinasi tik patelė. Ūdros paplitusios įprastai prie daugelio vandens telkinių, ypač miškingose vietovėse.

Ūdra yra gėlųjų vandenų ekosistemos viršūnėje, todėl jos gausumas labai priklauso nuo mitybinių grandžių būklės. Kaip ir daugumai plėšriųjų žinduolių, ūdroms reikia didelių medžioklės plotų, todėl jų populiacija nebūna labai gausi. Manoma, kad Lietuvoje gyvena apie 3 000 udrų.

Ūdros patinas valdo ne mažiau kaip 16 km upės atkarpos. Ūdrų patelės su jaunikliais užima mažiau teritorijos, kuri priklauso jauniklių tėvui. Naktimis ūdros apeina savo valdas, išmatomis pažymi ribas.

Rykliai

Daugumos rūšių rykliai yra plėšrūs, minta žuvimis, vėžiagyviais, dygiaodžiais, moliuskais, kirmėlėmis, kai kurie, pvz., bangininis ryklys (Rhincodon typus), milžinryklis, - zooplanktonu.