Kalbant apie ligą, kaip aplamai apie tokį reiškinį, dažniausiai mes vartojame dvi sąvokas - liga ir susirgimas. Jei kalbama apie ligą, tai turima omenyje, kad tai kažkas tokio galimai rimto, ilgiau trunkančio ir gal būt savo esybe sudėtingesnio, na o susirgimu paprastai laikomas arba norima laikyti, kažkokiu tai organizmo laikinu sutrikimu, kuris greičiausiai, arba turima tokios vilties, kad užtruks pakankamai neilgai, bus pakankamai lengvai pašalinamas ir greičiausiai neišsivystys į rimtą ligą.

Liga - organizmo būklė, kurios metu sutrinka jo normali veikla ir funkcionavimas. Pasireiškia organizmo normalių gyvybinių funkcijų, jo gebėjimo palaikyti savo homeostazę ir gyvenimo kokybės bei trukmės sutrikdymo pasekoje. Kaip matome iš sąvokų apibūdinimų, būtų galima tarp jų dėti lygybės ženklą.

Per medicinos istoriją bendras supratimas apie ligą vis keitėsi. Buvo bandoma iškelti vis kitokių ligos atsiradimo priežasčių, kartais, nuo visai realiai esamų priežasčių nuklysdavo iki net mistinių, pvz., kai kurie teigdavo, kad ligas sukelia nematomos mistinės būtybės.

Ligų Klasifikacija

Ligas galima skirstyti:

• pagal atsiradimą - į paveldimas ir įgytas,
• pagal trukmę - ūmines ir lėtines,
• pagal gydymą - chirurgines, terapines ir t. t.

Taipogi gali būti skirstomos pagal tai, kas serga: vyriškos ir moteriškos, suaugusių ir vaikų, jaunų ir senų.

Labiausiai paplitęs ligų klasifikavimo būdas yra pagal ligų giminingus požymius (nozologija).

Paveldimos ligos

Paveldimos ligos - ligos, kurių atsiradimas ir išsivystymas yra surištas su ląstelių genetiniais defektais, jie perduodami paveldimai per gametas. Paveldimos ligos yra nulemtos genetinės informacijos saugojimo, perdavimo ir realizavimo procesų sutrikimu. Nuo paveldimų ligų reiktų atskirti įgimtas ligas, kurios atsiranda gimstant.

Infekcinės ligos

Infekcinės ligos - grupė ligų, kurios atsiranda patekus į organizmą patogeniniams (sukeliantiems ligą) mikroorganizmams. Infekcinių arba užkrečiamųjų ligų patogeninis mikrobas, sukeldamas ligą, turi turėtu tam tikrą virulentiškumo laipsnį, t.y. turėti gebėjimą įveikti organizmo pasipriešinimą ir turėti užtenkamą toksišką poveikį. Vienoki patogenai sukelia organizmo apnuodijimą išskirdami egzotoksinus (stabligė, difterija), kiti - endotoksinus (cholera, vidurių šiltinė). Infekcinės ligos pasireiškia per taip vadinamą inkubacinį periodą, t.y periodas nuo užsikrėtimo momento iki pirmųjų požymių. Šio laikotarpio tęstinumas priklauso nuo užsikrėtimo pobūdžio ir užkrato rūšies, gali tęstis nuo kelių valandų iki kelių metų (periodas iki kelių metų būna retai).

Ligų Priežastys ir Rizikos Veiksniai

Ligų priežastys yra įvairios, jas galima padalinti į grupes:

• mechaninės,
• fizinės,
• cheminės,
• biologinės,
• psichogeninės.

Bet kuris iš šių veiksnių, jeigu jis yra neadekvatus (t. y. nepaprastas, neįprastas) organizmui, sukelia ligos būseną.

Neadekvatumas gali būti:

• kiekybinis - dirgiklių kiekis organizmui yra perteklinis.
• kokybinis - organizmą veikia veiksnys, kuriam organizme nesusidarė apsaugantys ir prisitaikantys mechanizmai.
• laiko - dirgiklis veikia ilgai arba tokiais laiko tarpais ir tempais, kurie nėra įprasti organizmui.

Svarbūs aspektai ligos išsivystyme:

1. Ligos išsivystymo raidoje pagrindinį vaidmenį vaidina išorinė aplinka, o žmogui pirmoje vietoje yra socialinė aplinka.
2. Ligos išsivystyme didelį vaidmenį, be etiologinio faktoriaus (t. y. ligos priežasties) ir išorinių sąlygų, turi organizmo apsaugos ir prisitaikymo mechanizmai. Ligos išsivystymas didžia dalimi priklauso nuo šių mechanizmų tobulumo, apimties ir jų įtraukimo į patologinį procesą.
3. Liga - bendrai viso organizmo kančia. Nėra visiškai izoliuotų ligos organų ir audinių, t. y. ligos vietų.

Ligos Simptomai ir Požymiai

Ligos eigoje gali būti:

• visiškas pasveikimas,
• pasveikimas su liekamais reiškiniais, organų pasikeitimai,
• naujų susirgimo formų atsiradimas (ilgalaikių pasekmių pavidalu),
• mirtis.

Ligos Periodai

1. Paslėptas arba latentinis (infekcinėms ligoms - inkubacinis) - laikas nuo organizmo dirginimo pradžios iki atsako pradžios, t. y. periodas tarp ligą sukeliančio agento poveikio pradžios ir pirmųjų ligos simptomų pasireiškimo.
2. Ligos pasibaigimo periodas (pasveikimas, rekonvalescencija) gali vykti greitai, kritiškai arba palaipsniui.

Priklausomai nuo eigos trukmės, augimo greitumo bei pasireiškimų išnykimo ligos gali būti skirstomos į ūmias ir chronines.

• Ūminės - prasideda staigiai, greitai atsiranda ligos simptomų, trunka 2-3 savaites;
• lėtinės (chroninės) - prasideda pamažu, būna pagerėjimų ir paūmėjimų, trunka virš 6 savaičių.

Prie pagrindinių ligos pasireiškimų atsiradus papildomiems pakitimams, kurie nėra susiję su tiesiogine ligos priežastimi, bet išsivystę jos eigoje, vadinama komplikacijomis. Jos arba ji gali atsirasti ligos įkarštyje ar pranykus jos pagrindiniams pasireiškimams. Komplikacijos apsunkina ligą, o kartais tampa nepalankios pasekmės priežastimi.

Gydymas ir Profilaktika

Ligoms priešingu veiksniu arba jos antonimu būtų galimą įvardyti sveikatą. Sveikata - gera žmogaus fizinė, psichinė ir socialinė savijauta. Labiausiai ji priklauso nuo paties žmogaus gyvenimo principų.

Sveika gyvensena arba profilaktika - tai tam tikrų reikalavimų laikymasis norint saugoti ir stiprinti sveikatą. Svarbiausi reikalavimai:

• higiena,
• tinkama mityba ir poilsis,
• judėjimas (sportas, fizinis darbas),
• grūdinimasis,
• žalingų įpročių atsisakymas ir pan.

Sveikatos profilaktika turi būti vystoma ne tik asmeniniame lygyje, bet ir visuomeniniame ir valstybiniame lygyje.

Prie žalingų įpročių, kurie trukdo žmogui vystytis, kenkia sveikatai ir jo darbingumui galima priskirti: rūkymas, alkoholis, narkotinių ir kitų medžiagų, veikiančių nervų sistemą, vartojimas, nesubalansuota ir perteklinė mityba ir kt.

Žinoma, visų ligų išvengti nėra įmanoma, tad jei jau taip nutiko, tai belieka tik terapija arba tiesiog gydymas. Terapijos būdų taipogi yra įvairių.

Vidaus organų ligos (terapija)

Vidaus organų ligos (terapija) - medicinos sritis, kuri užsiima vidaus organų etiologija, patogeneze ir vidaus organų ligų klinikinių pasireiškimų problemomis, jų diagnostika, gydymu (be chirurginio ir radiacinio poveikio), profilaktika ir reabilitacija. Šiai terapijos sričiai priskiriama kvėpavimo sistema (pulmonologija), širdies kraujagyslių sistema (kardiologija), virškinamojo trakto sistema (gastroenterologija), šlapinimosi organų sistema (nefrologija), jungiamasis audinys (reumatologija) ir kt.

---