Žvejyba Lietuvoje yra reguliuojama siekiant užtikrinti žuvų išteklių apsaugą ir tvarų naudojimą. Draudimai gaudyti tam tikras žuvų rūšis yra vienas iš pagrindinių įrankių, padedančių išsaugoti retas, pažeidžiamas ar neršiančias žuvis. Šiame straipsnyje pateikiamas aktualus sąrašas žuvų, kurių gaudymas Lietuvoje yra draudžiamas, atsižvelgiant į sezoninius apribojimus ir kitas svarbias taisykles.
Bendrieji Draudimai ir Apribojimai
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatytos Mėgėjų žvejybos taisyklės reglamentuoja žvejybos sąlygas, įskaitant draudžiamas žuvis ir laikotarpius. Šios taisyklės nuolat atnaujinamos, todėl svarbu sekti naujausią informaciją. Be to, galioja minimalūs leidžiami žuvų dydžiai, kurių nesilaikant sugautą žuvį būtina paleisti atgal į vandens telkinį.
Minimalūs Leidžiami Žuvų Dydžiai
Norint užtikrinti žuvų populiacijos atsinaujinimą, nustatyti minimalūs leidžiami žuvų dydžiai. Pavyzdžiui:
- Šamas: 75 cm
- Lynas: 25 cm
- Karpis: 30 cm
Jei sugauta žuvis yra mažesnė už nustatytą minimalų dydį, ją būtina nedelsiant paleisti atgal į vandens telkinį, nepriklausomai nuo jos būklės. Tai galioja visose Lietuvos vandens telkiniuose, įskaitant ežerus, upes ir tvenkinius.
Bendras Sugautų Žuvų Svoris
Taip pat yra apribojimai dėl bendro sugautų žuvų svorio. Dažniausiai leidžiama sugauti ne daugiau kaip 5 kilogramus kitų žuvų, išskyrus atskirus atvejus, kai taikomi specialūs apribojimai (pvz., Kuršių mariose – 7 kg, Baltijos jūroje – 15 kg, tačiau tai gali skirtis priklausomai nuo konkrečių taisyklių pakeitimų).
Sezoniniai Draudimai
Draudimai gaudyti tam tikras žuvis dažnai įvedami tam tikrais metų laikotarpiais, siekiant apsaugoti neršiančias žuvis. Šie laikotarpiai gali skirtis priklausomai nuo žuvų rūšies ir vandens telkinio.
Lydeka
Lydekų (Esox lucius) gaudymas draudžiamas nuo vasario 1 d. iki balandžio 30 d. (imtinai). Šis draudimas galioja visuose Lietuvos vandens telkiniuose, siekiant apsaugoti lydekas neršto metu. Išimtis taikoma vandens telkiniams, kuriuose organizuojama limituota žvejyba – ten gali galioti kitos taisyklės.
Šamas
Šamų (Silurus glanis) gaudymas yra draudžiamas iki balandžio 1 d. Šis draudimas skirtas apsaugoti šamus ankstyvuoju pavasario periodu, kai jie ruošiasi nerštui. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad šiuo metu (2025 m. balandžio 14 d.) šamų gaudymas jau turėtų būti leidžiamas, nebent būtų įvesti papildomi vietiniai apribojimai.
Sterkas ir Kiršlys
Nuo kovo 1 d. įsigalioja draudimas gaudyti sterkus (Sander lucioperca) ir kiršlius (Thymallus thymallus). Šis draudimas galioja tam tikrą laikotarpį pavasarį, siekiant apsaugoti šias žuvis neršto metu. Konkretus draudimo laikotarpis gali kisti, todėl būtina pasitikrinti naujausias Mėgėjų žvejybos taisykles.
Vėgėlė
Vėgėlių (Lota lota) gaudymas draudžiamas nuo gruodžio mėnesio iki sausio 31 d. Draudimas skirtas apsaugoti vėgėles neršto metu. Taip pat, tam tikruose vandens telkiniuose, pavyzdžiui, Nemuno upėje nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžio upėje nuo žiočių iki Babtų tilto, draudžiama žvejoti tamsiuoju paros metu (nuo saulės laidos iki patekėjimo) iki sausio 31 d.
Specifiniai Draudimai ir Apribojimai
Be sezoninių draudimų, galioja ir specifiniai draudimai, susiję su tam tikrais vandens telkiniais ar žvejybos būdais.
Upinė Nėgė
Upinių nėgių (Lampetra fluviatilis) žvejyba vidaus vandenyse draudžiama be specialios žvejo kortelės. Tai reiškia, kad norint gaudyti upines nėges, būtina turėti papildomą leidimą, be standartinio žvejo bilieto.
Ūsorius
Ūsorių (Barbus barbus) gaudymo draudimas galioja tam tikrais laikotarpiais, tačiau konkretūs terminai gali kisti. Reikėtų pasitikrinti naujausią informaciją Aplinkos apsaugos agentūros puslapyje arba kituose oficialiuose šaltiniuose.
Draudimas Paimti Dideles Lydekas ir Sterkus
Kai kuriuose vandens telkiniuose galioja draudimas paimti sugautas dideles lydekas ir sterkus. Tai reiškia, kad sugavus didelę lydeką ar sterką, ją būtina paleisti atgal į vandens telkinį, net jei ji atitinka minimalų leidžiamą dydį. Ši taisyklė dažniausiai taikoma vandens telkiniuose, kurių ekologinė būklė yra prasta, arba ten, kur organizuojama limituota žvejyba.
Kiti Svarbūs Aspektai
Be draudžiamų žuvų sąrašo, svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus aspektus, susijusius su žvejyba Lietuvoje:
- Žvejo bilietas: Norint žvejoti Lietuvoje, būtina turėti galiojantį žvejo bilietą.
- Žvejybos vieta: Žvejyba leidžiama tik tam skirtose vietose. Draudžiama žvejoti prie tiltų, užtvankų, ar kitų inžinerinių statinių, jei tai nėra specialiai leidžiama.
- Žvejybos įrankiai: Naudojami žvejybos įrankiai turi atitikti nustatytus reikalavimus. Draudžiama naudoti neteisėtus žvejybos įrankius, tokius kaip tinklai ar elektros srovė.
- Aplinkosauga: Žvejai privalo susitvarkyti žvejybos vietą po savęs. Draudžiama palikti šiukšles ar kitus atliekas prie vandens telkinių.
- Žvejybos kvotos: Kai kuriuose vandens telkiniuose gali būti nustatytos žvejybos kvotos, ribojančios sugautų žuvų kiekį.
Atsakomybė Už Taisyklių Pažeidimus
Už Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimus numatoma administracinė atsakomybė. Pažeidėjams gali būti skiriamos baudos, konfiskuojami žvejybos įrankiai ar net atimama teisė žvejoti. Rimtesni pažeidimai gali užtraukti ir baudžiamąją atsakomybę.
Kaip Sužinoti Aktualią Informaciją?
Informacija apie draudžiamas žuvis ir kitus žvejybos apribojimus nuolat atnaujinama. Norint gauti naujausią informaciją, rekomenduojama:
- Aplankyti Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainę: Šioje svetainėje rasite naujausias Mėgėjų žvejybos taisykles ir kitą svarbią informaciją.
- Kreiptis į vietos aplinkos apsaugos inspekciją: Inspektoriai gali suteikti informaciją apie konkrečius vandens telkinius ir galiojančius apribojimus.
- Sekti naujienas žvejybos portaluose ir forumuose: Čia galite rasti informaciją iš kitų žvejų ir ekspertų.
Žvejyba yra puikus būdas praleisti laiką gamtoje, tačiau svarbu nepamiršti, kad žuvų ištekliai yra riboti. Laikydamiesi taisyklių ir gerbdami gamtą, galime užtikrinti, kad žvejyba išliks populiari ir tvari ateities kartoms.