Atrodo, pavasarinio aktyvumo „inercija“ vis dar persiduoda ir šiam mėnesiui. Ir tai negali nedžiuginti mūsų, žvejų. Ne vienas šiuo metu ima atostogų ir puikiai jas leidžia paežeriuose ar paupiuose, mėgaudamasis vasariška šiluma ir vis dar tvyrančia ramybe.

Tik žvejybos grafikas jau kitas. Ankstyvas rytas ir vakaras - štai kokia vasaros žvejo dienotvarkė. Ją puikiai papildo naktinė žūklė, sėkminga daugelyje vandens telkinių. Nors anokia čia ta naktis birželį - kaip pelėdos mirksnis: saulė, rodos, tik pasislėpė už horizonto ir jau vėl rytų pusėje pradeda šviestis. Tačiau, nepaistant trumpumo, birželio naktis moka slėpti daug paslapčių. Kam teko nors kartą gyvenime praleisti ją prie vandens, tas neleis sumeluoti.

Jeigu reiktų rinktis, kur praleisti vakarą ar visą naktį birželį, rinkčiausi upę. Nesvarbu - didelę ar kiek mažesnę. Upė gyvesnė ir žuvys čia labiau linkusios išsiduoti. Dabar iš tiesų yra geriausias plačiaburnių žūklės metas. Baigę ar bebaigią neršti jie tiesiog siautėja upėje ir noriai atsiliepia į mūsų pasiūlymus, kad ir kokiu žūklės būdu žvejotum.

Antra, kur kas paslaptingesnė upių žuvis, gerai kimbanti birželio naktimis ir dienomis, o ypač - vakarais yra ūsorius. Ko gero, viena stipriausių mūsų vandenų žuvų. Kas yra gyvenime su ja nors kartą susikovęs, tas nepamirš tų akimirkų. Ūsoriai šiuo metu būna netoli nerštaviečių ir juos gali sugauti tiek dugnine, tiek ir spiningu.

Sutemus į medžioklės taką išplaukia mūsų vandenų vilkai - sterkai. Gali daug kur jų pagauti ir dieną. Visgi naktinės sterkų vilionės azarto prasme nepalyginamos. Sterkai tokiu metu dažnai pakyla iš duburių arčiau vandens paviršiaus medžioti aukšlių ir gali juos vilioti lengvu tvičingu vobleriais ar lengvu galvakabliu apginkluotais guminukais.

Bet ne nevisi mėgsta upes. Galų gale, daug kam tiesiog toli iki jų važiuoti. Neverta dėl to pergyventi - ežeruose ir tvenkiniuose birželis irgi yra vienas sėkmingesnių mėnesių. Beveik visur šiuo metu yra geriausias lynų žūklės metas. Atkunta šiuo metu ir karšiai. Nesenai išneršę jie bando atgauti jėgas, todėl žūklavietėje sumestą jauką kaip šluote šluoja. Kaip kokie šernai pasėlių lauką - tik spėk jaukinti!

Iš pavasarinės „inercijos“ vis dar neblogai kimba lydekos. O štai mano jau minėti sterkai - ne. Birželis paprastai sutampa su jų aktyvumo piku ir jie budi gylio šlaituose, kelmynuose ir kitose savo „firminėse vietose. Dugnu šuoliukais traukiamas guminukas irgi be dėmesio nelieka.

Birželis - mėgstamas karpininkų metas. Tokiu laiku didieji stambiažvyniai irgi kemša pilvus ir džiaugiasi šiluma. Tad tokiu laiku rasti tikrą karpininką namie (jei tik jo kokie darbai į kampą neįspaudžia) - misija beveik neįmanoma. Ištisom parom ir savaitėm, lyg kokie partizanai, dingsta vyrai iš namų.

Birželį labiausia išauga žvejų gretos. Mat prisiekusiųjų, žvejojančių kiaurus metus bei savaitgalinių žvejų draugiją dar viena gausi grandis - papildo žvejai- vasarotojai. Ir iš tiesų - kokios atostogos prie ežero ar upės be meškerės!

O kad išvykos būtų sėkmingesnės, verta įsiminti tokią informaciją.

Draudimai žvejoti birželį

Jų tikrai labai nedaug: iki birželio 15 dienos draudžiama gaudyti žiobrius, o žvejojant jūroje - nuo birželio 1 iki liepos 15 d. otus. Tai pat iki liepos 15 dienos draudžiama gaudyti plačiažnyplius ir siauražnyplius vėžius. Invazinėms vėžių rūšims tai negalioja.

Aplinkosaugininkai primena, kad pavasaris svarbus žuvų nerštui ir kai kurių jų rūšių migracijai, todėl rengiantis į žvejybą reikėtų neužmiršti šiuo metu taikomų taisyklių.

Nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. galioja sterkų žvejybos draudimas. Šiek tiek trumpiau, nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d. draudžiama žvejoti kiršlius ir salačius. Siekiant apsaugoti šių žuvų išteklius, Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose draudžiama žvejoti karšius nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d.

Aplinkos apsaugos departamentas atkreipia dėmesį, kad kovo 1 d. įsigalioja Mėgėjų žvejybos taisyklių draudimas gaudyti kiršlius ir sterkus.

Leidžiami sugauti kiekiai

Nuo lapkričio 1 d. vienos žvejybos metu leidžiama sugauti:

• 1 šamą,
• ne daugiau kaip 2 vienetus salačių, ūsorių,
• 3 vienetus lydekų, sterkų, ungurių, margųjų upėtakių, kiršlių,
• ne daugiau kaip 5 vienetus vėgėlių, šapalų, meknių (bendras šiame punkte nurodytų žuvų kiekis negali viršyti 5 vienetų),
• ne daugiau kaip 50 vienetų siauražnyplių vėžių (išskyrus rainuotuosius ir žymėtuosius vėžius, kurių sugavimo kiekis ir dydis neribojamas).

Vienos žvejybos metu sugautų žuvų bendras svoris negali viršyti 5 kg, o Kuršių mariose - 7 kg, neskaitant stintų, kurių leidžiamas sugauti kiekis neribojamas, paskutinės sugautos žuvies svorio ir išskyrus atvejus, kai vienos žuvies svoris didesnis už šiame punkte nustatytą normą.

---