Cukrinis diabetas - civilizacijos liga, kai organizmas neįstengia priešintis nuolatiniam persivalgymui, mėgavimuisi riebiu, kaloringu maistu, vis mažėjančiam fiziniam aktyvumui, nutukimui ir nuolatiniam stresui. Tai lėtinė endokrininė medžiagų apykaitos liga. Ją sukelia žmogaus organizme insulino sintezės, sekrecijos ir periferinio veikimo sutrikimas.

Diabetas pasaulyje plinta sparčiai. 1985 m. juo sirgo 30 mln. žmonių, tuo tarpu šiandien nuo šios ligos kenčia apie 194 mln. planetos gyventojų. Nors diabetas yra lėtinė neinfekcinė liga, jos plitimo sustabdyti nepavyksta. Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad 2030 metais sergančiųjų cukriniu diabetu skaičius padvigubės. Naujausiais Europos ir Amerikos statistikos duomenimis, dabar cukriniu diabetu serga kas ketvirtas vyresnis kaip 65 metų gyventojas.

Pirmojo tipo diabetas atsiranda dėl imuninės sistemos atakos prieš kasos insuliną gaminančias ląsteles. Kraujyje gana sparčiai daugėja gliukozės, dėl to netenkama skysčių, elektrolitų, ligonis gausiai šlapinasi, jaučia troškulį. Nors apetitas būna padidėjęs, svoris krinta. Žmogaus būklė ima blogėti, gali aptemti sąmonė ar net ištikti diabetinė koma. Daug dažnesnis yra antrojo tipo cukrinis diabetas. Ši ligos forma yra klastinga, nes ligos pradžia būna neaiški. Kai atsiranda pirmieji simptomai - noras daug gerti, daugiau šlapintis, polinkis sirgti odos infekcijomis ir kiti požymiai - liga jau būna toli pažengusi.

Sergant I tipo diabetu tenka atsižvelgti į angliavandenių kiekius. Daržovėse jų yra mažiau, todėl jos yra rekomenduojamos, o vaisiai dažniausiai ribojami. Vis dėlto svarbu ir vaisių kiekis. Kalorijų prasme, tai greitai pasisavinamas maistas, todėl greitai gali padidinti gliukozės kiekį kraujyje. Vaisiai kaip maisto produktas turi mineralų, naudingų vitaminų, bet reikia atsižvelgti ir į kitas aplinkybes. Daug reikšmės turi porcijos dydis. Rekomenduojama per parą suvartoti 2-4 porcijas vaisių, kai vieną porciją sudaro apie 60 kilokalorijų. Tiek kalorijų yra viename obuolyje, viename apelsine, 2 slyvose, 2 kiviuose, pusėje greipfruto, 12 vynuogių arba 2 abrikosuose. Reiktų įsidėmėti, kad geriau rinktis vaisius, negu jų sultis.

Mityba dažnai išdėstoma tam tikrai laiko tarpais - pusryčiai, pietūs, vakarienė. Pageidautina, kad valgoma būtų panašiu laiku. Užkandžiai dažniausiai būna tarp pagrindinių valgymų. Jeigu žmogaus gyvenimo būdas aktyvus, jis pavalgo, susišvirkščia insuliną ir tam, kad išvengtų gliukozės nukrypimų, vartoja užkandžius. Būtent jie padeda palaikyti gliukozę tinkamo lygmenio.

Mažiausiu glikeminiu indeksu pasižymi lietuviški vaisiai: vyšnios (22), obuoliai (30-40), kriaušės (38), slyvos (39), taip pat mažiau saldūs citrusiniai (greipfrutai (25), apelsinai (44)), persikai (42). Žali, mažiau saldūs obuoliai turi mažesnį GI nei saldūs, pernokę. <55 yra laikomas žemu indeksu, tad šie produktai yra tinkami. Bananai yra 50-60, taigi, ant ribos, ananasai (66) - dar aukščiau.

Vaisių sultyse gali būti daugiau natūralaus, o neretai ir pridėtinio cukraus. Vienas iš būdų sužinoti, kurie vaisiai gali padidinti gliukozės kiekį kraujyje, yra dėmesys į norimų vartoti vaisių glikemijos indeksą (GI). Kita vertus, vaisių GI paprastai būna mažas arba vidutinis. Tai reiškia, kad jie skaidomi palaipsniui, todėl cukraus kiekis kraujyje didėja lėčiau. Be to, jie puikiai tinka norint numalšinti saldumynų poreikį.

Jei renkatės konservuotus vaisius, būtinai venkite tokių, į kuriuos pridėta cukraus. Ieškokite aprašymų su užrašais „nesaldintas“, „be pridėtinio cukraus“ arba „konservuotas savo sultyse“. Džiovinti vaisiai taip pat gali būti maistingi, tačiau saugokitės jų suvalgyti per daug. Taip pat naudinga valgyti ir šias uogas: gervuoges, mėlynes, vyšnias, vynuoges, avietes, serbentus, braškes.

Uogose yra antioksidantų, ląstelienos, kuri ne tik gerina žarnyno veiklą, bet ir skatina sotumo jausmą, taip pat jose gausu vitaminų, kurie didina organizmo atsparumą ligoms, bei mineralinių medžiagų, garantuojančių gerą organų ir endokrininių liaukų veiklą. Uogos - nekaloringas maisto produktas, 100 gramų uogų yra apie 40 kilokalorijų. Per dieną reikėtų suvartoti apie 300-400 gramų šviežių uogų.

Geriausia uogas valgyti šviežias, tačiau galima ir šaldytas, džiovintas. Verdant uogienes, pridedama cukraus, uogos apdorojamos termiškai, todėl jų maistingumas gerokai sumažėja. Per daug jų taip pat nereikėtų valgyti, pavyzdžiui, spanguolių nederėtų persivalgyti tiems, kurių didesnis skrandžio rūgštingumas, o cukriniu diabetu sergantiems žmonėms nevertėtų piktnaudžiauti vynuogėmis.

Šios ląstelienos gausios uogos neturi daug cukraus, bet yra labai išraiškingo skonio. Nepamirškite valgyti uogų pusryčiams ar desertui.

Uogų nauda sergant diabetu:

• Mėlynėse yra daug A, E, B grupės vitaminų, jose nemažai kalio, fosforo, kalcio. Mėlynės gerina regėjimą, jas valgant, atsigauna akys. Mėlynėse esantys pektinai prisideda prie greitesnio toksinų šalinimo iš organizmo. Šias uogas rekomenduojama valgyti sergant cukriniu diabetu, nes jos reguliuoja cukraus kiekį kraujyje. Be to, jos mažina uždegimo procesų tikimybę, padeda gydyti ūmines ir lėtines virškinamojo trakto ligas. Liaudies medicinoje netgi patariama gerti mėlynių lapų arbatą nuo kosulio, esant pykinimui, skrandžio skausmams, šlapimtakių uždegimui. Mėlynės stiprina kaulus, todėl tinka osteoporozės prevencijai.
• Žemuogėse nemažai vitamino C, daug vitamino PP. Šios uogos plečia kraujagysles, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Dėl nemažo kiekio geležies, vitaminų C ir B derinio žemuogės organizme palaiko normalų kraujodaros procesą. Vis dėlto žemuogių (ir braškių) reikėtų vengti, jei žmogus joms alergiškas.
• Braškės naudingos tuo, kad jose daug vitamino C. Kitų maistingų medžiagų - mažiau, tačiau yra nemažai kalio. Braškės stiprina imunitetą, reguliuoja kraujospūdį.
• Spanguolėse daug C, E, B grupės vitaminų, kalio, fosforo, geležies, cinko. Spanguolėse yra tam tikrų organinių rūgščių, kurios suteikia savitą skonį ir turi dezinfekuojamąjį poveikį virškinamajam traktui, skatina fermentų gamybą. Spanguolėse esančios rūgštys laikomos natūraliais antibiotikais, jų sultimis gydomos peršalimo ligos, karščiavimas ir kosulys, tačiau tai - kompleksinė, papildoma gydymo priemonė. Jos padeda gydant uždegimines šlapimo takų ligas.
• Vyšniose nemažai geležies, fosforo, vitamino C ir E, jos reguliuoja kraujo krešėjimą, turi antiseptinių savybių. Anksčiau buvo naudojamos nuo karščiavimo, atsikosėjimui palengvinti. Vyšniose daug flavonoidų - stiprių antioksidantų, kurie naudingi sergant tam tikrais uždegimais. Be to, šios uogos apsaugo kolagenus nuo laisvųjų radikalų žalos. Tačiau vyšnių kauliukuose yra nuodingų medžiagų, todėl jų tikrai nereikia valgyti.
• Juodieji serbentai turi daug vitaminų C ir A, folio rūgšties, geležies, kalio, magnio, fosforo. Jie mažina galvos, sąnarių skausmus, cukraus kiekį kraujyje, todėl tinka cukriniu diabetu sergantiems žmonėms. Taip pat šios uogos puikiai tinka organizmo atsparumui stiprinti. Tačiau reikėtų žinoti, kad juodieji serbentai turi kraują tirštinančių savybių.
• Avietėse daug kalio, kalcio, magnio, fosforo, natrio, vitaminų C, A ir E. Avietės turi uždegimą mažinančių savybių. Pastebėta, kad džiovintose avietėse yra salicilo rūgšties, kuri labai veiksminga nuo peršalimo ligų, sergant gripu ar angina.
• Agrastai turi daug vitaminų C, A ir E, kalio, magnio, fosforo. Agrastai stiprina kraujagysles, todėl tinka sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis.

---