Vaisių ir uogų arbatos yra labai neįprastos savo sudėtimi, nes gausu naudingų medžiagų. Jei išsamiai išanalizuosite šios rūšies arbatą, pamatysite, kad joje nėra kofeino ir paprastai yra gaminama iš susmulkintų vaisių ir lapų mišinio. Kaip ir nusako pavadinimas - tai vaisinis gėrimas visom savo savybėm - aromatu, skoniu ir ingredientais, iš kurių jis sumaišytas.

Kas yra vaisinė arbata?

Vaisinė arbata nuo visų kitų daugiausia skiriasi tuo, kad joje praktiškai nėra arbatkrūmio lapų. Jei vertinsite šią arbatos rūšį kaip visumą, gausite gėrimą, pagamintą iš arbatos ir kompoto. Verta paminėti, kad paprastoji juodoji ar žalioji arbata su pridėtiniais vaisiais bus ne vaisinė, o tik su tam tikrais priedais. Yra žinoma daugybė tokių mišinių kompozicijų.

Vaisių arbatos nauda

• Natūralios vaisinės arbatos nėra saldžios, kalorijų turi labai mažai.
• Vaisinė arbata, kurios sudėtyje yra tik natūralių elementų, tonizuoja, nors joje nėra kofeino.
• Padidina imunitetą.
• Labai gerai numalšina troškulį, kartu prisotindama organizmą reikiamu kiekiu skysčių.
• Padeda išvalyti organizmą nuo kenksmingų medžiagų.

Tačiau jei naudosite vaisių ir uogų arbatas iš natūralių ingredientų, žmogaus organizmas gaus daug naudingų mikroelementų ir savybių. Geriausia šios rūšies arbatą gerti šaltą, tuo pačiu, pakeičiant visiškai organizmui nenaudingus, dažnu atveju net žalingus, gaiviuosius gėrimus.

Erškėtuogių arbata: natūralus vitaminų šaltinis

Laukinių erškėčių vaisių arbata vertinama daugelyje kultūrų. Erškėčio arba laukinės rožės gydomosios savybės žinomos nuo seniausių laikų. Erškėčiai auga ir mūsų šalyje. Ji tonizuoja, stiprina organizmą, saugo nuo aterosklerozės ir uždegiminių ligų, skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą.

Erškėtuogių arbatos sudėtis ir savybės

• Vitaminai: A, B1, B2, B3, K ir E.
• Mineralinės medžiagos: fosforas, kalis, kalcis, magnis, geležis, manganas, cinkas, varis.
• Kitos medžiagos: karotenoidai, naudingosios riebalų rūgštys, vandenyje tirpūs fenoliniai junginiai.

Erškėčių uogose gausu vitaminų ir mineralinių medžiagų, mums ypač svarbių dėl antioksidacinių ir antimikrobinių savybių. Natūralus vitaminų šaltinis - A, B1, B2, B3, K ir E, o vitamino C kiekis erškėtuogėse yra ~10 kartų didesnis negu juoduosiuose serbentuose ir net ~50 kartų didesnis nei citrinose, todėl pasižymi aukštesnėmis antioksidacinėmis savybėmis, nei kiti gerai žinomi antioksidaciniai vaisiai. Laukinės erškėtuogės turi daugiau antioksidacinių savybių nei kiti gerai žinomi šių savybių turintys vaisiai: šermukšniai, gudobelės, aronijos, juodieji serbentai, net mėlynės.

Gausu mineralinių medžiagų: fosforo ir ypatingai kalio, kalcio ir magnio, geležies, mangano, cinko, vario, karotenoidų, naudingųjų riebalų rūgščių ir vandenyje tirpių fenolinių junginių. Be to, erškėtį reikia priskirti prie polivitamininių augalų, nes jame yra A, P, K, E ir B grupės vitaminų. Augalo vaisiuose daug organinių rūgščių, kurios pagerina virškinimą, pektinų ir rauginių medžiagų bei būtinų organizmui mikroelementų: kalio, kalcio, cinko, vario, geležies, magnio, mangano, kobalto, molibdeno ir seleno.

Erškėtuogių arbatos vartojimas

• Erškėčių arbatą gerkite nuo karščiavimo, infekcijos, jei sunkiai gyja žaizdos, nusilpęs organizmas, jei sergate mažakraujyste.
• Sergantiems avitaminoze, cholecistitu, gastritu, patariama gerti erškėtrožių antpilo.
• Sutrikus medžiagų apykaitai, segant ateroskleroze, mažakraujyste, esant bendram fiziniam ir psichiniam nuovargiui, sergant cistitu ir inkstų uždegimu, gastritu, bronchitu, tuberkulioze, patariama gerti erškėtrožių antpilo.
• Sergantiems širdies ligomis bei patyrusiems infarkto priepuolį patariama gerti erškėtrožių nuoviro.

Sudedamosios dalys: džiovinti laukinių erškėčių* (Rosa canina) vaisiai (be sėklų)

Paruošimas: dėkite 1 arb. šaukštelį arbatos į puodelį. Užpilkite verdančiu vandeniu, palaikykite 5 min. Gardu su cinamonu, mėta ar medumi.

Arbatos ruošimo taisyklės

Norėdami mėgautis vaisinės arbatos aromatu ir skoniu, turite laikytis kelių paprastų taisyklių.

1. Prieš ruošdami arbatą, arbatinuką sušildykite verdančiu vandeniu.
2. Didelis dėmesys turi būti skiriamas vandens kokybei. Taip pat jokiu būdu negalima vėl užvirinti vandens, nes prarandamos jo savybės, o tai savo ruožtu gadina mišinio skonį.
3. Arbatą užpilkite šiek tiek atvėsintu vandeniu, temperatūra neturi viršyti 80 laipsnių. Jei naudosite aukštesnės temperatūros vandenį, kyla pavojus, kad kai kurie arbatos mišinio komponentai suirs ir išgaruos, todėl nebus galima mėgautis aromatu ir skoniu 100%.

Vaisiai sunkiau atiduoda savo aromatą ir skonį nei kamelijų arbatos ar žolelės, todėl jas plikyti dažniausiai reikia ilgiau - penkias ir daugiau minučių. Ypač tuos mišinius, kuriuose yra uogų ar razinų - vandeniui reikia daugiau laiko prasiskverbti pro odelę.

Siūlome paragauti ir kitų vaistažolių arbatų: Damasko rožių žiedų, pušų pumpurų, taip pat vaistažolių kavų: kiaulpienių, cikorijų, kafijos, varnalėšų.

---