Arbata yra vienas populiariausių gėrimų pasaulyje, vertinamas ne tik dėl savo skonio, bet ir dėl teikiamos naudos sveikatai. Įvairios arbatos gali pasižymėti skirtingomis savybėmis, todėl svarbu žinoti, į ką atsižvelgti renkantis. Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ atstovė, dalijasi patarimais, kokios rūšies arbatą rinktis skirtingomis progomis, o taip pat - kaip geriausiai ją paruošti.

Į ką atsižvelgti renkantis arbatą?

Jeigu norite birios rūšinės arbatos, atkreipkite dėmesį į pačių lapelių išvaizdą. Šių vaizdas turėtų būti kuo vientisesnis. Kita vertus, renkantis kai kurių rūšių arbatas taip pat svarbi jų kilmės šalis. Kodėl? Na, kokybiškam gėrimui itin svarbus tinkamas dirvožemis ir klimato sąlygos. Tai ypač aktualu tuomet, kai kalbame apie žalią arba juodą arbatas. Kita vertus, nepamirškite pamėginti pajusti gėrimo aromato. Šviežioms arbatoms dažnai būdingas kiek ryškesnis kvapas. Visgi, su laiku šis natūraliai silpnėja. Žinoma, daugeliui žmonių ne ką mažiau svarbus ir arbatos skonis. Taigi, atsižvelkite į Jums tinkamą variantą.

Kita vertus, nepamirškite, jog įvairių arbatų mišiniai gali būti itin naudingi sveikatai. Tad, jeigu šio gėrimo ieškote būtent dėl tokių priežasčių, atidžiai pasirinkite Jums tinkamą variantą, atsižvelgdami į kamuojančias problemas.

Matcha arbata - kaip išsirinkti?

Matcha arbata visame pasaulyje populiarėja vis labiau. Labai dažnai ji yra pristatoma kaip kavos alternatyva. Matcha yra gaminama sumalant žaliosios arbatos lapelius į smulkius miltelius. Vėliau šie supilami į karštą vandenį. Visgi, mačos arbata gali būti skirstoma į skirtingas rūšis. Taigi - kaip išsirinkti tinkamą variantą?

Egzistuoja klasikinė, ceremoninė ir kulinarinė matcha. Klasikinė matcha yra gaminama iš aukščiausios kokybės lapelių. Ją galima naudoti ne tik kaip gėrimą, tačiau taip pat ir įvairių patiekalų gamybai. Tuo tarpu, ceremoninė matcha yra gaminama iš jauniausių ir švelniausių žaliosios arbatos augalo lapelių. Be to, prieš skinant bent kelias savaites jie kruopščiai saugomi nuo saulės. Dėl šios priežasties lapuose padidėja chlorofilo ir aminorūgščių kiekis. Tokia arbata pasižymi švelniu skoniu bei kremine tekstūra. Įprastai ji naudojama tradicinėse japonų ceremonijose. Kulinarinė matcha yra gaminama iš senesnių arbatos lapelių. Įprastai toks variantas pasižymi kiek žemesne kaina ir kartesniu skoniu. Šią matchą galima naudoti kokteilių, desertų bei panašių patiekalų gamybai.

Arbatos rinkiniai

Skirtingi arbatos rinkiniai gali padėti tvarkytis su įvairiomis sveikatos problemomis. Visgi, viskas priklauso nuo to, kokias žoleles pasirinksite. Daugelis žmonių arbatas ypač mėgsta kaip gydomąją priemonę peršalus. Tokiu atveju, pravartu pasirinkti čiobrelius, liepžiedžius, juoduosius serbentus. Šios arbatžolės pasižymi peršalimą gydančiomis ir imuninę sistemą stiprinančiomis savybėmis. Kita vertus, ieškantiems raminančio poveikio labiausiai tiks ramunėlės ir melisos. Jeigu norite sumažinti uždegimą - pasirinkite pipirmėtę.

Kokybiškos arbatžoles taip pat gali pagelbėti tiems, kurie susiduria su didele nervine įtampa. Be to, tinkamai parinkta arbata gerina virškinimo sistemos veiklą. Taigi, kaip galite matyti, privalumų gausu. Belieka pasirinkti Jums tinkamą variantą.

Arbatos ruošimo patarimai

Norint mėgautis išties kokybiška arbata svarbu tinkamai ją paruošti. Pavyzdžiui, vandenį reikėtų virinti tik vieną kartą. Be to, daugelis žmonių deda pernelyg daug arbatos. Visgi, vienam puodeliui įprastai pakanka nubraukto arbatinio šaukštelio žolelių. Svarbu paminėti, kad geriausia šiuo gėrimu mėgautis tuomet, kai jis nebėra deginančiai karštas.

Kita vertus, nemažai pavienių taisyklių galioja atsižvelgiant į tai, kokios rūšies arbatžoles pasirinksite. Pavyzdžiui, nerekomenduojama gerti atvėsusios juodosios arbatos. O štai žaliosios nereikėtų plikyti pilnai verdančiu vandeniu, mat gėrimas apkars. Žinoma, atsižvelgiant į Jums patinkantį skonį arba kamuojančias problemas, arbatą galima pagardinti papildomai. Tam tinka medus, imbieras, cinamonas ir panašūs produktai.

Jeigu planuojate mėgautis baltąja arbata, geriausia ją plikyti ne verdančiu, o 80-ies laipsnių temperatūros vandeniu. Geriausią skonį ši arbata įgauna plikoma labai trumpai, vos kelias minutes. Labai panašiu būdu plikoma ir žalioji arbata. Tiesa, jai, priklausomai nuo rūšies, naudoti galima ir dar vėsesnį, maždaug 60-70 laipsnių temperatūros, vandenį. O štai plikant juodąją arbatą naudojamas verdantis 100 laipsnių temperatūros vanduo. Šios rūšies arbatai pritraukti reikia ir šiek tiek daugiau laiko - ją plikyti reikėtų apie 5 min. Įvairiausių vaisinių arbatų mišinius užpilti geriausia 80-ies laipsnių temperatūros vandeniu. O jų plikymo trukmė priklauso nuo to, kokio intensyvumo skonio norėsite.

Norint, kad įvairiausių rūšių arbatos įgautų dar geresnį skonį - joms gaminant svarbu naudoti šviežią, filtruotą vandenį. Be to, arbatas galima paįvairinti ir prieskoniais.

Populiariausios arbatos ir jų savybės

• Kmynų arbata: Dažnai naudojama susidūrus su virškinimo sutrikimais, gali sumažinti pykinimą, palengvinti vidurių pūtimą ir viduriavimą. Be to, kmynas yra viena iš vaistažolių, padedančių kovoti su gastroezofaginio refliukso liga. Teigiama, kad kmynai efektyviai palengvina atsikosėjimą. Kmynai yra laikomi viena iš geriausių priemonių, mažinant menstruacijų skausmus ir dieglius. Be to, šioje arbatoje esantis kalis išties naudingas širdies veiklai. Kmynuose taip pat gausu geležies, todėl jie praverčia sergantiems mažakraujyste.
• Medetkų arbata: Jos sudėtyje gausu organinių rūgščių, mikroelementų, flavonoidų ir įvairių priešuždegiminių medžiagų. Ši arbata labai tinka skrandžio sutrikimams gydyti. Dažniausiai ji geriama susidūrus su dvylikapirštės žarnos opalige. Be to, ši efektyviai naikina kai kurias bakterijas, pavyzdžiui, streptokokus. Medetkos taip pat skatina audinių regeneraciją ir aktyvina kraujotaką. Teigiama, kad jos tinka įvairiems odos pažeidimams gydyti. Tokia arbata naudinga ir tiems, kurie nori pagerinti širdies arba tulžies pūslės veiklą.
• Ramunėlių arbata: Ramunėlių žiedai yra populiarūs dėl savo priešuždegiminių, antimikrobinių ir regeneracinių savybių. Visų pirma, tokia arbata skatina prakaitavimą, todėl labai tinka kepenų ligoms gydyti (veikia kaip tulžį varanti priemonė). Be to, ramunėlės gerina miego kokybę ir padeda atsipalaiduoti. Šią arbatą taip pat pravartu gerti susidūrus su peršalimu. Kita vertus, ji naudinga ir vyraujant virškinamojo trakto negalavimams. Ramunėlės gali atpalaiduoti žarnyno spazmus, dujų kaupimąsi, sumažinti viduriavimą. Be to, jos tinka gastrito, refliukso, opų gydymui. Teigiama, kad ramunėlės taip pat gali sumažinti sąnarių skausmą.
• Pelyno arbata: Teigiama, kad tokia arbata naudinga tiems, kurie susiduria su virškinimo sutrikimais, kepenų ir tulžies pūslės ligomis, parazitais. Pelynas taip pat gali pagerinti apetitą bei prisidėti prie organizmo valymo. Jo sudėtyje išties gausu naudingų medžiagų. Tai - kartumynas, flavonoidai, karatinoidai, gintaro rūgštis, karotinas, kalis, kalcis, vitaminai B, C ir K. Svarbu paminėti, jog ši arbata tinka tikrai ne visiems. Daugeliui žmonių gali nepatikti kartus jos skonis. Visgi, norint maksimalaus efekto, pelyno arbatą rekomenduojama gerti nesaldintą.
• Žalioji arbata: Švelnaus, karčiai saldaus skonio žalioji arbata yra turtingas antioksidantų katechinų šaltinis. Medžiaga, sutrumpintai vadinama EGCG, yra vienas geriausiai ištirtų katechinų. Tyrimai rodo, kad EGCG taip pat gali paveikti žmonių imuninę funkciją.
• Ciberžolių arbata: Ryškios spalvos ciberžolių arbata taip pat gali būti palaima ne tik gomuriui, bet ir imuninei sistemai. Pirminis aktyvus ciberžolėse esantis junginys yra kurkuminas, kuris veiksmingai pašalina įvairių tipų laisvuosius radikalus, kontroliuoja fermentus, kurie neutralizuoja laisvuosius radikalus ir padeda užkirsti kelią jiems susidaryti.
• Juodoji arbata: Ši arbatos rūšis tamsią spalvą įgauna dėl polifenolių grupės, žinomos kaip teaflavinai. Tyrimai patvirtina teaflavinų antioksidacinį potencialą, kaip ir EKGC. Pavyzdžiui, anksčiau atliktas klinikinis tyrimas parodė, kad sveikiems žmonėms, kurie šešis mėnesius gėrė po tris puodelius juodosios arbatos per dieną, suaktyvėjo imuninis atsakas, kitaip tariant, atsparumas įvairioms ligoms.
• Baltoji arbata: Dėl minimalaus arbatžolių apdorojimo baltoji arbata pasižymi itin subtiliu skoniu. Remiantis ankstesne apžvalga, baltojoje arbatoje, kaip ir žaliojoje, yra daug katechinų. Mokslininkai ištyrė baltosios arbatos lapų antimikrobinį poveikį dviem pagrindiniams mikroorganizmams, sukeliantiems dantų ėduonį. Nustatyta, kad baltosios arbatos ekstraktas gali padėti apsisaugoti nuo dantų ėduonies.
• Imbierų arbata: Gingerolis yra pagrindinis aktyvus junginys, atsakingas už imbierų aštrų skonį ir gydomąsias savybes. Remiantis ankstesne apžvalga, gingerolis ne tik turi antioksidacinio ir priešuždegiminio poveikio, bet ir gali gydyti infekcijas. Be gingerolio, imbieruose yra ir kitų antivirusinių junginių, kurie yra veiksmingi kovojant su peršalimu. Šie junginiai gali padėti numalšinti su peršalimu susijusį skausmą, karščiavimą ir kosulį.
• Čiobrelių arbata: Tai arbata, kuri bene dažniausiai naudojama peršalus - geriama tiek viena, tiek naudojama kaip sudėtinė dalis arbatų mišiniuose, pasižymi peršalimą gydančiomis ir imuninę sistemą stiprinančiomis savybėmis. Šią arbatą taip pat tinka gerti pasireiškus virškinimo trakto sutrikimams ir skaudant gerklę (galima skalauti ir nuoviru). Ji taip pat atpalaiduoja bronchų spazmus, todėl galima rinktis kaip kosulį lengvinančią priemonę.
• Liepžiedžių arbata: Liaudies medicinoje naudojama sergant peršalimu ir pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, taip pat naudojama ir kaip nervų sistemą raminanti bei atplaiduojanti arbata, todėl tinka žmonėms, turintiems aukštą kraujo spaudimą.
• Pankolio arbata: Ši arbata yra tinkama tiems, kurie susiduria su virškinimo trakto problemomis - kai kamuoja sutrikęs virškinimas, pilvo pūtimas, gastritas, todėl gali praversti visiems, ketinantiems sėstis prie gausaus švenčių stalo. Pankolio arbata naudojama sergant peršalimo ligomis, kosuliui lengvinti.

Arbatos su kofeinu ir jų poveikis

Kofeinas - ne tik kavoje. Kavos mėgėjai puikiai žino, kad išgėrus puodelį šio gėrimo, žvalumo jiems suteiks joje esantis kofeinas. Tačiau jo rasti galime ir įvairiausių rūšių arbatose. Didžiausias jo kiekis yra juodojoje arba mačios arbatoje, todėl jomis geriausia mėgautis pirmojoje dienos pusėje. Kaip minėta, pirmojoje dienos pusėje reikėtų rinktis turinčias daugiau kofeino arbatas: mačią, juodąją, žaliąją, ulongo lapų, matės arbatą. Visos šios arbatos ne tik skanios, bet ir naudingos organizmui. Jos kupinos antioksidantų, be to, jų vartojimas skatina ir geresnį smegenų darbą.

Arbatos be kofeino ir jų poveikis

Jeigu vakare norite atsipalaiduoti - mėgaukitės įvairiausiais vaistažolių mišiniais. Labiausiai atpalaiduojančios ir lengviau užmigti padėsiančios žolelės yra ramunėlės, levandos, citrinžolės. Vakarui puikiai tinka ir raudonoji arbata, kurioje nėra kofeino. Pastaroji prieš miegą dažnai vartojama Afrikos šalyse.

Naudingos medžiagos arbatos sudėtyje

• Kofeinas: švelniai tonizuoja, didina fizinį ir protinį darbingumą, mažina nuovargį, spartina riebalų pašalinimo procesą, pasižymi lengvu šlapimą varančiu poveikiu, reguliuoja bendrą medžiagų apykaitą.
• Mikroelementų kompleksas (kalis, fosforas, geležis, manganas, baris, jodas, nikelis, boras, varis...): stimuliuoja medžiagų apykaitą, palankiai veikia daugelį procesų organizme.
• Taninai: padeda pašalinti iš organizmo toksinus ir stiprina kraujagyslių sieneles.
• Tianinas: unikali aminorūgštis: yra tik arbatoje ir dar keliose grybų rūšyse. Kartu su kofeinu stimuliuoja protinę veiklą.
• Vitaminai C, B1, B2, PP, B15, rutinas: jų arbatoje, kaip paaiškėjo, nedaug, jie iš dalies suyra lapų apdorojimo metu. Užtat aptiktas vitaminas K, reguliuojantis kraujo krešumą.
• Katechinai: galingi bioaktyvūs junginiai. Jie suteikia kraujagyslių sienelėms elastingumo, mažina kapiliarų trapumą, apsaugo nuo aterosklerozės vystymosi. Be to, arbatos katechinai - galingi antioksidantai, mažinantys onkologinių susirgimų riziką. Katechinai apsaugo ląstelės DNR nuo radiacijos ir naikina laisvuosius radikalus.

Kaip geriau virti arbatą?

Pastaraisiais metais mokslininkai vis daugiau linksta prie nuomonės, kad arbatos-čempionės pagal naudingumą išskirti neįmanoma. Taip, žaliojoje arbatoje daugiau aktyviųjų katechinų formų. Tačiau raudonoji ir juodoji arbata taip pat labai geros, tiesiog veikia šiek tiek kitaip. Svarbiausia - išsaugoti naudingąsias arbatos savybes ruošiant.

Arbatos ruošimo būdai:

• Japoniškai: Žalioji arbata iš pradžių sutrinama į miltelius specialioje porceliano grūstuvėje, paskui nedidelėmis porcijomis suberiama į prieš tai pašildytą marmurinį arbatinuką, ten įpilama karšto vandens ir arbata suplakama iki skystos grietinės konsistencijos. Proporcijos: 100-120 g plikinio 500 ml vandens.
• Angliškai: Juodoji indiška arba Ceilono arbata užverdama (1 šaukštelis plikinio 150 ml vandens ir dar 1 šaukštelis arbatinukui). Kol arbata pritraukia, į pašildytus puodelius įpilama po 2-3 šaukštus šilto pieno, o jau į jį pilama arbata.
• Rusiškai: Juodoji arbata beriama į pašildytą porceliano arbatinuką, užpilama verdančiu vandeniu - maždaug trečdaliu tūrio. Po dviejų minučių užpilama dar vandens, arbatinukas kiek palaikomas po servetėle ir arbata išpilstoma, esant būtinybei praskiedžiant vandeniu. Proporcijos: vidutiniškai 1 šaukštelis arbatos 200 g vandens.
• Kiniškai: Į specialų puodelį su dangteliu pilama 4-5 g arbatos ir iškart užpilama vandeniu iki pusės tūrio (apie 100 ml). Arbata palaikoma 2-2,5 minutes (kai kurioms rūšims daugiausia 3-4 minutes), perpilama į pialą ir geriama be cukraus ir kitų pagardų. Tada viskas pakartojama (aukštos kokybės arbata užpilama iki 4-5 kartų).

Kiek arbatos reikia žmogui, kad...

• ...būtų sumažinta vėžio išsivystymo rizika? 7-8 nedidelių (po 100-150 ml) puodelių žaliosios arbatos per dieną. Maksimaliam efektui geriau padalinti šį kiekį į tris kartus.
• ...būtų padidintas darbingumas? 2-3 puodeliai arbatos iš ryto aprūpins doze tianino, kuris padės visą dieną išsaugoti didelę dėmesio koncentraciją.
• ...būtų sumažintas cholesterino lygis ir apsisaugota nuo aterosklerozės? 2 puodeliai arbatos per dieną sumažins riziką 46%, o 4 puodeliai - 69%.

Arbatos rūšys pagal fermentaciją

• Žalioji ir baltoji arbata nefermentuojama.
• Geltonoji arbata fermentuojama neilgai ir savo savybėmis labai artima žaliajai.
• Raudonoji arbata fermentuojama ilgiau nei geltonoji; jos skonis intensyvesnis ir artimesnis juodajai.
• Juodoji arbata pereina visas stadijas, įskaitant galutinį džiovinimą specialiuose įrenginiuose. Todėl šios arbatos pati intensyviausia spalva ir labai aitrus skonis.

Arbatos terminų paaiškinimai

• Flowery (gėlinė): arbatoje yra pusiau prasiskleidusių pumpurų, kurie suteikia itin stiprų aromatą.
• Pekoe: arbatoje yra smulkių viršutinių arbatos lapelių ir pumpurų, tačiau pastarųjų žymiai mažiau, nei Flowery tipe. Aitrus skonis.
• Broken: susmulkinta arbata.
• Sushong: arbata iš augančių arti stiebo senų lapų.
• FOP (flowery orange pekoe): stambialapė aukštos kokybės arbata su dideliu arbatos pumpurų kiekiu.
• OP (orange pekoe): stambialapė aukštos kokybės arbata.
• FP (flowery pekoe): stambialapė arbata su pumpurais.
• PS (pekoe sushong): stambialapė ne itin geros kokybės arbata.
• BOP (broken orange pekoe): vidutinių (susmulkintų) lapų aukštos kokybės arbata.

---