Daugiau kaip pusė pasaulio žuvies išteklių yra negrįžtamai išeikvoti, o dar beveik trečdalis - gerokai sumažėję. Jei žvejybos ir žuvies vartojimo tendencijos nepasikeis, komercinių žuvų rūšių vandenynuose neliks jau šio šimtmečio viduryje.

Žuvų išteklių išeikvojimas ir tarša

Pagrindinės priežastys, dėl kurių nyksta žuvys, - pergaudymas ir tarša. Tarša gal net didesnė, nes Baltijoje didėja negyvi, be deguonies plotai, į kuriuos nusileidę menkių ikreliai iškart žūva. Šalia Lietuvos turėjome labai didelį duburį, kur anksčiau menkės neršdavo itin gausiai.

Atsakingas žuvies vartojimas

Lietuvos gamtos fondo specialistai parengė „Vadovą atsakingam žuvies ir jūros gėrybių vartotojui“, kuriame kai kurių žuvų rekomenduojama vengti, pavyzdžiui, pangasijos arba lašišos. Šis gidas leidžiamas ne vien Lietuvoje.

Globalizacija padarė savo ir į mūsų parduotuves atkeliauja daugybė žuvies, tiek užaugintos Viduržemio jūroje, tiek pagautos Ramiajame, Atlanto vandenyne. Mes nebegalime apsiriboti vien Baltijos jūra. Jei žuvis būtų tik iš Baltijos jūros, viskas būtų daug paprasčiau. Yra daug regionų, daug įvairių valdymo institucijų, yra ir prastai dirbančių valdymo institucijų. Kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui, tokiuose kaip Somalis, niekas nieko nevaldo.

Dar vienas aspektas, į kurį verta atkreipti dėmesį, tas, kad Lietuvoje gana daug ir didelių žuvies perdirbėjų. Mes perdirbame ir eksportuojame į visą Europą daug žuvies, bet, atsižvelgiant į tai, kiek lietuviai sužvejoja per metus, poreikis vis tiek nepatenkinamas.

Statistika gąsdinanti: 88 proc. Europos komercinių žuvų rūšių išgaudoma daugiau, nei populiacijos galėtų atsinaujinti natūraliai. Palaikomas toks populiacijos dydis, kad jos augimas būtų maksimalus (palaikomas didžiausias augimo greitis). Populiacijai neleidžiama tiek sumenkti, kad ji pradėtų mažėti nuo žvejybos poveikio. Vienai žuvų rūšiai ar ištekliams yra nustatomas bendras maksimaliai tausus laimikis ir paskui pagal susitarimus paskirstomas tarp visų šalių. Šitaip jau dvejus metus valdomi Europos ištekliai. O jei tai, kas suplanuota naujuosiuose aktuose, bus priimta, Europa bus vienas iš pagrindinių tausios žvejybos regionų.

Net 52 proc. pasaulio žuvies išteklių yra visiškai išeikvoti. O dar trečdalis - pereikvoti. Rūšį išnaikinti labai sunku, bet sumažinti iki tokio lygio, kad ji vos gyvuotų, galima. 50 proc. pasiekė tą ribą, kai verslinė žvejyba nebeapsimoka. O kokia žala padaryta ekosistemai? Viskas, kas buvo mitybos grandinės viršuje, labai išgaudyta, todėl visa mitybos grandinė keičiasi. Pavyzdžiui, Baltijos jūroje padidėję vasariniai dumblių žydėjimai, nes mes nugaudome žuvis, kurios maitinasi zooplanktonu, o zooplanktonas minta šiais dumbliais.

Baltijos jūros žuvų rūšys

Baltijos jūros silkė yra strimelė. Tai lygiai ta pati silkė, kuri gaudoma Norvegijoje, tik Baltijos jūroje dėl apysūrio vandens ir nepalankių sąlygų ji užauga daug mažesnė, todėl ir vadiname ne silke, o strimele. Tačiau lašiša ir šlakys - žuvys, dėl kurių abejojama.

Su menkėmis vyksta įdomūs dalykai - jos pasidarė liesos ir ilgos. Nerimą kelia ir dar vienas dalykas - anksčiau buvo leidžiama gaudyti 38 cm ilgio menkes, o šiais metais jau - 35 cm. Tai irgi nelabai gerai, nes dydis buvo pritemptas prie dabartinės būklės, kuri nėra natūrali.

Pergaudymas ir tarša - dvi pagrindinės priežastys. Poveikį daro ir intensyvi laivyba, nes deginamas kuras nėra toks švarus, koks naudojamas automobiliams. Gauname įvairių sieros ir azoto oksidų, kurie aplinkoje jungiasi su organinėmis medžiagomis ir patenka į žuvis. Dėl to švedai nėščioms moterims ir vaikams nerekomenduoja per dažnai valgyti Baltijos jūros žuvį.

Atsakingo vartojimo principai

Baltija dabar tikrai geriausiai pagal visas rekomendacijas valdomas regionas, todėl, vertinant pagal tvarios žvejybos mastą, Baltijos žuvį rinktis galima. Kitais atvejais jau reikia domėtis, iš kur žuvis atkeliavusi. Jei parašyta „menkė“, reikia pasidomėti daugiau. Taip pat yra ir su jūros lydeka. Jei parašyta „jūros lydeka“, už šio pavadinimo gali slėptis bent septynios verslinės rūšys, kurios gali būti atvežtos.

Kartais geriau rinktis žuvį, užaugintą žuvų ūkiuose. Vienas iš pavyzdžių turbūt yra karpis. Lietuvoje populiarus ekstensyvus žuvies (būtent karpio) auginimas. Dažniausiai ten net ne vien karpiai, o visa polikultūra: vienos žuvys (plačiakakčiai) filtruoja dumblius, kitos (amūrai) išėda žoles, o karpiai rausia dumblą.

Taip, bendra rekomendacija yra. Bet prieš 2-4 metus per visą Europą nuvilnijo banga, nes buvo parodyta, kaip ir kokiomis sąlygomis auginami pangasijai ir tilapijos, kiek ten naudojama visokiausių aplinkai kenksmingų priemonių. Jie laikosi visų standartų ir į aplinką beveik niekas nepatenka. Vakarų Europoje jau mačiau MSC ženklu pažymėtų žuvų, tačiau į Lietuvą tikriausiai tai atkeliaus dar negreitai.

Atsargiai rinktis arba vengti rekomenduojama ir lašišas, nes jos maitinamos kitomis žuvimis. Tačiau turiu ir gerų naujienų. Jei neklystu, per kelerius metus 20 didžiausių Norvegijos žuvų ūkių nori sertifikuotis ir pakeisti savo veiklą taip, kuri poveikis būtų minimalus, tad žuvį iš tokių ūkių bus galima rinktis drąsiai.

Ženklinimas ir sertifikavimas

Jūrų valdymo taryba (angl. MSC) užtikrina, kad priegaudos yra minimalios arba iš viso nėra, kad gaudomos žuvys yra sveikos, kad užtikrinamas jų išteklių valdymas ir kontrolė. Jei tokia žvejyba tame regione neegzistuoja, šio ženklo niekaip neįmanoma gauti.

Lietuvoje esu matęs iki 20 produktų. Dažniausiai tai žuvis skardinėse. Ant skardinės šono būna nedidelė mėlyna emblemėlė MSC. Tokią žuvį galime rinktis drąsiai.

Žuvų rūšys, kurių reikėtų vengti

• Ungurys: Tai rūšis, kuri nyksta gana sparčiai, bet nėra bendro šalių sutarimo, kad jos žvejyba būtų visiškai uždrausta.
• Tunas: Gana svarbi žvejybos pramonei ir labai vertinga žuvis, todėl tikrai niekas nesuinteresuotas mažinti jų sugavimus.
• Jūrų ešerys: Lietuvoje dažnas jūrų ešerys, paprastai parduodamas šaltai rūkytas. Visi mano, kad tai Baltijos žuvis, bet iš tikrųjų ji dažniausiai sugaunama prie Norvegijos arba Islandijos krantų. Ši žuvis gyvena gana giliai, o visos giliai gyvenančios žuvys subręsta labai lėtai, todėl dažnai pagaunamos nespėjusios išneršti.

Plekšnės rūšys

Baltijos jūroje yra ne viena plekšnių rūšis. Prie savo krantų mes turime upinę plekšnę (kad ir kaip keistai tai skamba). Ją būtų galima rinktis drąsiai, tačiau ji dažnai papuola į tinklus kaip netikslinė žuvis. Bet tikrai reikėtų nesirinkti jūrinės plekšnės, pagautos pietų Baltijoje arba Šiaurės jūroje.

Žalingas žuvų gaudymo būdas

Tralavimas - jūrų ekosistemai ypač žalingas žuvų gaudymo būdas. Įsivaizduokite didelį maišą, kurio šonuose pritvirtinti po kelias tonas sveriantys svarmenys. Tai tempiama dugnu ir dažniausiai po tokio tempimo ant dugno faunos nebelieka - ji arba priverčiama bėgti, arba žūva. Taip sunaikinama natūrali buveinė, kur ta žuvis maitinasi, galbūt net neršia. Todėl siūloma dugniniais tralais pagautos žuvies iš viso nesirinkti.

Žuvys, kurias galima valgyti be sąžinės graužaties

Tai - visiems žinomi šprotai. Žuvies baltymai, o jų įvairių rūšių žuvys turi 6-27 proc, vertingi tuo, kad yra visaverčiai, t.y. juose yra visos 8 nepakeičiamos amino rūgštys, kurių žmogaus organizmas nesintetina, todėl turi gauti su maistu: lizinas, metioninas, triptofanas, leucinas, treoninas, izoleucinas, fenilalaninas, valinas. Be to, žuvų baltymai yra labai gerai (net iki 98 proc.) žmogaus organizmo įsisavinami. Žuvyje yra nedaug nebaltyminių azotinių medžiagų (amoniako, trimetilamino, šlapalo, histamino, laisvųjų aminorūgščių, pieno rūgšties, cholino ir kt.), nulemiančių žuvų skonį bei laikymą iki perdirbimo ar jau perdirbus.

Pagal riebalų kiekį žuvys yra:

1. Liesos - riebalų sukaupia iki 2 proc. (lydeka, kuoja, saira, menkė ir kt.).
2. Vidutinio riebumo - turinčios 2-5 proc. riebalų (šamas, sykas, lynas, baltasis amūras, karpis, plekšnė, tunas ir kt.).
3. Riebios ir ypatingai riebios - turinčios 15-30 proc. ir daugiau riebalų (ungurys, lašiša, otas, pelamidė, skumbrė, seliava, erš-ketinės žuvys ir kt.).

Ypač daug jūrų žuvys turi fluoro: 100 g žuvies mėsos jo sukaupta iki 400-1000 mg, jodo - 50-150 mg, bromo - 40-50 mg, kalcio - 20-120 mg, t.y. šių elementų randama maždaug dešimt kartų daugiau nei gyvulių mėsoje.

Žuvys yra netinkamos maistui, jei gyvena užterštuose vandenyse, kur yra sunkiųjų metalų druskų ar radioaktyviųjų junginių, arba yra maitinamos toksiškais pašarais. Ypač pavojingos yra įvairiais parazitais (kasiurbike, kaspinuočiais, nematodomis, cestodomis, trematodomis ir kt.) bei patogeniniais mikroorganizmais (salmonėlėmis, stafilokokais, bo-tulizmo lazdele) ar žmogaus infekcinių ligų sukėlėjais (tuberkuliozės, vidurių šiltinės bakterijomis) užkrėstos žuvys.

Vasariškas sterko kepsnys

Siūlome pasigaminti vasarišką sterko kepsnį. Šio patiekalo spalvos - raudona, auksinė ir geltona - primena saulėtekį ir gėles.

Ingredientai

• Sterkas
• Morkos
• Paprika (raudona, geltona, oranžinė)
• Pomidorai
• Česnakas
• Imbieras
• Druska
• Pipirai
• Vištienos sultinys
• Baltasis vynas
• Čiobreliai
• Grietinėlė
• Šafranas
• Sviestas
• Citrinų sultys
• Petražolės

Gaminimo eiga

1. Morkas, papriką, pomidorus supjaustykite siaurais griežinėliais ir apkepinkite keptuvėje su aliejumi ir sviestu.
2. Įberkite česnako, imbiero, druskos ir pipirų, įpilkite šiek tiek vištienos sultinio.
3. Šafrano padažui baltąjį vyną kartu su smulkiai supjaustytais svogūnais, česnakais, čiobreliais ir grietinėle virkite, kol padažas sutirštės ir jo kiekis sumažės perpus.
4. Pridėkite šafrano, kol gausite norimo ryškumo geltonos spalvos padažą.
5. Sterką iš pradžių apkepkite keptuvėje su sviestu ir citrinų sultimis, vėliau - grilyje (arba orkaitėje ant grotelių).
6. Įberkite druskos ir pipirų pagal skonį.
7. Į lėkštės vidurį sudėkite keptas daržoves, ant jų - apskrudusį sterko kepsnį, aplink supilkite šafrano padažą.
8. Papuoškite šviežiais petražolių lapeliais.

Norvegiškos žuvys

Norvegija, dėl savo unikalios geografinės padėties ir šaltų, švarių vandenų, yra žinoma kaip viena iš svarbiausių žuvies tiekėjų pasaulyje. Jos pakrantės, besidriekiančios palei Atlanto vandenyną ir Arkties vandenyną, sudaro idealų habitatą įvairioms žuvų rūšims.

Pagrindinės Norvegijos žuvų rūšys

• Lašiša (Salmo salar)
• Menkė (Gadus morhua)
• Sardinė (Clupea harengus)
• Skumbrė (Scomber scombrus)
• Plekšnė (Pleuronectes platessa)
• Jūros Ešerys (Sebastes norvegicus)
• Rausvakruostė Lašiša

Norvegijos žuvys yra ne tik skanios, bet ir labai naudingos sveikatai. Pagrindiniai privalumai:

• Omega-3 riebalų rūgštys: Daugelis Norvegijos žuvų, ypač lašiša, sardinės ir skumbrė, yra turtingos omega-3 riebalų rūgštimis, kurios yra svarbios širdies ir kraujagyslių sveikatai, smegenų funkcijai ir uždegiminių procesų mažinimui.
• Baltymai: Žuvis yra puikus baltymų šaltinis, kurie yra būtini raumenų augimui ir atstatymui, taip pat bendrai organizmo funkcijai.
• Vitaminai ir mineralai: Norvegijos žuvys yra turtingos vitaminais, tokiais kaip vitaminas D ir vitaminas B12, taip pat mineralais, tokiais kaip selenas ir jodas. Šie vitaminai ir mineralai yra svarbūs kaulų sveikatai, imuninei sistemai ir skydliaukės funkcijai.

Norvegija yra įsipareigojusi užtikrinti tvarią žvejybą ir žuvų išteklių valdymą. Šalis taiko griežtas kvotas, reguliavimus ir stebėsenos programas, siekiant apsaugoti žuvų populiacijas ir užtikrinti, kad žvejyba būtų vykdoma atsakingai. Norvegija taip pat investuoja į mokslinius tyrimus ir inovacijas, siekiant tobulinti žuvų auginimo praktiką ir sumažinti poveikį aplinkai. Norvegija išsiskiria pavyzdingais tvarumo rodikliais ir yra įtraukta į pasaulio žaliausių šalių dešimtuką pagal aplinkosaugos indeksą.

Renkantis Norvegijos žuvį, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

• Tvarumas: Ieškokite žuvies, kuri yra sertifikuota pagal tvarumo standartus, tokius kaip MSC (Marine Stewardship Council).
• Šviežumas: Patikrinkite žuvies šviežumą - ji turi būti bekvapė, o akys turi būti skaidrios.
• Kilmė: Įsitikinkite, kad žuvis yra iš Norvegijos, nes tai užtikrina aukštą kokybę ir atitiktį tvarumo standartams.

Žuvininkystė yra viena iš svarbiausių Norvegijos ekonomikos šakų. Šalis yra viena iš didžiausių žuvies eksportuotojų pasaulyje, o žuvies produktai sudaro didelę dalį Norvegijos eksporto pajamų. Žuvininkystės pramonė sukuria daug darbo vietų pakrančių regionuose ir yra svarbi šalies ekonomikos augimui.

Lietuvos gėlavandenių žuvų maistinė vertė

Žuvis yra labai vertingas maisto produktas, tačiau jūrinių ir gėlavandenių žuvų maistinė vertė labai skiriasi. Lietuvoje, kur galima įsigyti tiek Baltijos jūros, tiek vietinių gėlavandenių žuvų rūšių, svarbu žinoti kiekvienos žuvų rūšies naudą.

Jūrinių žuvų maistinė vertė

Jūros žuvyse, pavyzdžiui, lašišoje, skumbrėje, silkėje ir menkėje, gausu omega-3 riebalų rūgščių, kurios atlieka svarbų vaidmenį palaikant širdies ir kraujagyslių sveikatą, skatinant smegenų veiklą ir mažinant uždegimus organizme.

Gėlavandenių žuvų maistinė vertė

Gėlavandenės žuvys, pavyzdžiui, lydekos, ešeriai, starkai, karpiai ir karšiai, paprastai turi mažiau riebalų nei jūrinės žuvys. Jos dažnai būna liesesnės, todėl tinka žmonėms, norintiems sumažinti suvartojamų riebalų kiekį. Šios žuvys yra geras baltymų šaltinis, padedantis išlaikyti raumenų masę ir skatinti atsigavimą.

Mūsų gėlavandenėse žuvyse taip pat yra svarbių mineralinių medžiagų, pavyzdžiui, fosforo, seleno ir kalio, kurie padeda normaliai raumenų funkcijai ir stiprina imuninę sistemą. Nors gėlųjų vandenų žuvyse yra mažiau omega-3 riebalų rūgščių nei jūrų žuvyse, jos turi kitų maistinių medžiagų, dėl kurių yra vertingos.

Visuomenės sveikatos specialistai ir Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja žuvies valgyti bent 2-3 kartus per savaitę, t. y. apie 300-400 g per savaitę.

Žuvies rūšys pagal maistinę vertę

• Lašiša, silkė, skumbrė (daug omega-3)
• Lydekos, zandartai, ešeriai (daug baltymų, mažai riebalų)

Norint gauti kuo daugiau naudos iš žuvies, svarbu ją ruošti sveiku būdu - kepti ant grotelių, skrudinti arba virti garuose.

Žuvų riebalai ir lieknėjimas

Gerieji riebalai - lieknėjimo sąjungininkai. Iš žuvies bei jūros gėrybių pasisavinami riebalai vadinami geraisiais arba kitaip - nesočiaisiais. Priešingai nei sotieji riebalai, jie organizmui teikia daug naudos: padeda palaikyti normalų kraujo spaudimą ir normalią širdies funkciją, pasižymi teigiamu poveikiu akims ir nervinei sistemai, yra būtini smegenų veiklai ir vystymuisi.

Kuo iš žuvies ir jūros gėrybių gaunami riebalai naudingi lieknėjant? Išskirti galime bent tris svarias priežastis:

1. Suvartojant nepakankamai riebalų organizmui sunkiau pasisavinti iš maisto gaunamą energiją, todėl svoris ima kauptis - dažniausiai aplink juosmenį. O šie riebaliukai ne tik nepuošia, bet ir yra sveikatai pavojingi.
2. Jei svoris kaupiasi ties juosmeniu, galimai organizmas gamina per daug streso hormonu vadinamo kortizolio, kurį neutralizuoti padėtų pakankamas Omega-3 riebiųjų rūgščių kiekis, gaunamas valgant riebesnę žuvį.
3. Žuvis, kurioje yra organizmui naudingų nesočiųjų riebalų, yra maistinga, suteikia ilgai išliekantį sotumo jausmą ir tuo pačiu gerina medžiagų apykaitą. Riebalai, gaunami vartojant žuvį, suteikia energijos, tad riebesnės žuvies vertėtų valgyti daug judantiems ir sportuojantiems.

Pagal riebalų kiekį žuvys skirstomos į tris skirtingas kategorijas:

• Liesos - šiose žuvyse esantis riebalų kiekis neviršija 4%
• Vidutinio riebumo - šiose žuvyse esantis riebalų kiekis siekia 4-8%
• Riebios - šiose žuvyse esantis riebalų kiekis viršija 8%

Omega-3 riebiosiomis rūgštimis turtingi ančiuviai, silkė, skumbrė, lašiša, sardinės, kardžuvė, upėtakis. Riebiųjų rūgščių turi austrės, krabai, midijos, kalmarai.

Baltymai ir jų svarba

Pastarieji kontroliuojant svorį itin svarbūs: visų pirma, vartojant nepakankamai baltymų, lėtėja medžiagų apykaita, o tai gali reikšti sparčiau augantį svorį; antra - jų energetinė vertė mažesnė, nei riebalų, vadinasi valgydami baltymais turtingą maistą suvartosite mažiau kalorijų.Jei dairotės į baltymais turtingas žuvis, atkreipkite dėmesį į tuną - šimte gramų šios žuvies yra maždaug 24 gramai baltymų.

Baltymais taip pat turtingas paltusas, otas, menkė, upėtakis, sterkas, tilapija, ikrai, krevetės, kalmarai. O štai ančiuviai, lašiša ar kardžuvė turi ir organizmui būtinų gerųjų riebalų, ir baltymų.

Į ką atkreipti dėmesį perkant žuvį?

Nors kiekviena žuvies rūšis gali turėti specifinių prastos kokybės požymių, pirkdami žuvį vadovaukitės keliais bendriniais patarimais:

• Žuvies žvynai turi būti tvarkingai prigludę prie žuvies kūno, nepraradę blizgesio
• Žuvies paviršius neturi būti lipnus, pasidengęs gleivių sluoksniu
• Žuvies oda turi būti tolygios tai rūšiai būdingos spalvos, be dėmelių ar patamsėjimų
• Žuvies pilvas neturi būti išsipūtęs nuo jame esančio oro
• Žuvies akys turėtų būti skaidrios, šiek tiek išsišokusios į priekį
• Žuvies kūnas turi būti stangrus, elastingas, be pažeidimų
• Žuvis neturi turėti jai nebūdingo kvapo. Geriausias būdas patikrinti - pauostyti žuvį ties žiaunomis

Kiek žuvies suvalgyti ir su kuo derinti?

Per savaitę rekomenduoja suvalgyti bent 300-450 gramų žuvies (suvartojant 2000 kcal per parą). Žinoma, ne vienu kartu, o valgant žuvį 2-3 kartus per savaitę. Optimali žuvies porcija suaugusiam žmogui - 150 gramų, vaikams nuo 2 metų - 30 gramų, palaipsniui didinant kiekį. Būtų puiku, jeigu į kasdienį mitybos racioną įtrauktumėte tiek riebesnės, tiek liesesnės žuvies. Vienų mums reikia kaip Omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių šaltinio, kitose yra daug lengvai virškinamų baltymų.

Nėščioms ir krūtimi maitinančioms motinoms rekomenduojama vartoti 220-340 gramų (suvartojant 2000 kcal. per parą) žuvies bei jūros gėrybių per savaitę. Patartina vengti patiekalų, kuriuose yra žalios žuvies, geriausia rinktis troškintą arba virtą žuvį.

Laikydamiesi dietos stenkitės išlaikyti balansą tarp gaunamų maistinių medžiagų, nes organizmui būtini ne tik baltymai ir riebalai. Taip pat jam reikia ir angliavandenių. Dietos metu naudingi angliavandeniai - tai grūdinės kultūros produktai, vaisiai ir daržovės. Pastarųjų rekomenduojama per parą suvalgyti ne mažiau nei 400 gramų. Žuvies patiekalams rinkitės sveikatai palankų garnyrą: šviežias salotas, virtas arba troškintas daržoves, ryžius, bolivinę balandą ar grikius.

Jei pritrūkote idėjų, kaip sveikai paruošti žuvį, siūlome jums išbandyti kelis nesunkiai pagaminamus receptus.

Grilyje keptas egzotiškas baramundis su mangais (3 porcijoms)

Patiekalui reikės:

• 350 gramų baramundžio filė
• 150 gramų kopūsto
• 2 svogūnų laiškų
• 1 nedidelės morkos
• 1 mango
• 2 valgomųjų šaukštų aliejaus
• 1 valgomojo šaukšto rūkytos paprikos
• 1 žaliosios citrinos sulčių
• druskos ir pipirų pagal skonį

Gaminimo eiga

1. Baramundžio filė patepkite 1 šaukštu aliejaus ir paskaninkite druska bei maltais juodaisiais pipirais.
2. Mangą nulupkite ir supjaustykite skiltelėmis, įtrinkite malta rūkyta paprika, kad visos skiltelės būtų tolygiai padengtos.
3. Dėkite baramundžio filė ir mango skilteles ant grotelių ir kepkite grilyje ant vidutinės kaitros.
4. Mangus kepkite maždaug po 3 minutes iš abiejų pusių, baramundžio filė - po 4 minutes iš abiejų pusių.
5. Kol žuvis kepa, pasiruoškite salotas: sutarkuokite kopūstus ir morkas, susmulkinkite svogūnų laiškus.
6. Viską sumaišykite su šaukštu alyvuogių aliejaus ir citrinos sultimis, pagardinkite druska ir maltais juodaisiais pipirais.
7. Patiekite kartu su keptu baramundžiu bei mangais.

Lašiša su citrusiniu marinatu (2 porcijoms)

Patiekalui reikės:

• 300 gramų lašišos filė
• 1 apelsino žievelės
• 1 citrinos žievelės
• 3 šaukštų alyvuogių aliejaus
• 2 svogūno laiškų
• 2 svogūnų
• 2 morkų
• 4 didelių pievagrybių
• druskos ir maltų juodųjų pipirų pagal skonį

Gaminimo eiga

1. Pasiruoškite marinatą: smulkiai sutarkuotas apelsino ir citrinos žieveles sumaišykite su aliejumi, įspauskite truputėlį paties apelsino ir citrinos sulčių, pagardinkite druska ir maltais juodaisiais pipirais.
2. Žuvies gabalėlius dėkite į paruoštą marinatą ir palikite mažiausiai valandai (jei norite intensyvesnio skonio, palikite marinuotis per naktį).
3. Įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių ir kepkite lašišą maždaug 12 minučių, priklausomai nuo gabaliukų storio.
4. Kol lašiša kepa, įkaitinkite keptuvę su šlakeliu aliejaus ir pakepinkite smulkiai tarkuotas morkas, smulkintus svogūnus ir pievagrybius.
5. Paruoštą garnyrą dėkite į lėkštes, ant garnyro - iškeptą lašišą.
6. Lašišos viršų apibarstykite smulkintais svogūnų laiškais.

Česnakinė lydeka (2 porcijoms)

---