Žiniasklaidoje ir internete gausu patarimų, kaip atsikratyti nereikalingų kilogramų, daugelis iš jų verti dėmesio ir pritaikymo savo gyvenime.
Vištiena laikoma viena iš sveikiausių mėsos rūšių dėl savo aukštos baltymų kokybės ir mažo kiekio riebalų.
Ši mėsa taip pat yra geras B grupės vitaminų, įskaitant niaciną ir piridoksiną, šaltinis, kurie yra būtini energijos gamybai ir nervų sistemos sveikatos palaikymui.
Omega-3 riebalų rūgštys, nors randamos mažesniais kiekiais nei žuvyje, taip pat yra svarbios širdies sveikatos palaikymui ir uždegiminių procesų organizme mažinimui.
Renkantis šią mėsą, labai svarbu atkreipti dėmesį į jos paruošimo būdą.
Vištiena turi nedaug sočiųjų riebalų ir cholesterolio, todėl ypač tinka sergantiems ar turintiems riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat lieknėjantiems ir kruopščiai skaičiuojantiems kalorijas ar sergantiems cukriniu diabetu, kuomet irgi svarbu kontroliuoti suvartojamų sočiųjų riebalų kiekį, - sako dietologė. K. Jasmontienė pastebi, kad, lyginant su populiariąja kiauliena, vištienoje yra net iki 40 proc. mažiau riebalų.
Dietologai vištieną vertina kaip vieną geriausių gyvulinių baltymų šaltinių, būtinų raumeniniam audiniui formuoti.
Vištienoje riebalų kur kas mažiau nei jautienoje, kiaulienoje ar avienoje, o baltymų - tiek pat arba net šiek tiek daugiau.
- Joje gausu polinesočiųjų riebalų rūgščių, todėl tokia mėsa - puiki miokardo infarkto ir išeminės širdies ligos bei insulto profilaktika.
- Vištienoje apstu B grupės vitaminų, taigi organizme aktyvuojami baltymų, angliavandenių ir riebalų apykaitos procesai, vadinasi, bus gerai įsisavinami su vištiena suvalgyti produktai.
- Be to, vitaminai B2 ir B6 pagerina plaukų, nagų ir odos būklę, vitaminas B9, kurio nėra augalinės kilmės maisto produktuose, saugo nuo mažakraujystės, vitaminas B12 - gerina nuotaiką, padeda kovoti su depresija ir nemiga. Vištienoje esančios medžiagos teigiamai veikia nervų sistemą.
- Vištiena - lengvai virškinamas ir įsisavinamas maistas, todėl tinka sergant žarnyno ligomis, įvairiomis infekcijomis.
Tiesa, kad vištiena būtų maistinga ir naudinga sveikatai, ją reikia pagaminti sveikai: troškinti garuose, virti arba kepti be riebalų. Riebaluose gruzdinti viščiuko sparneliai nieko bendro su sveika mityba neturi.
Vis dėlto yra keli susimąstyti verčiantys faktai, dėl kurių vištieną reikėtų rinktis atidžiau. Labai svarbu, kaip augintas mėsinis viščiukas, ką tik kepsnio pavidalu atgulęs lėkštėje. Daugelyje šiuolaikinių paukštynų vos iš kiaušinio išsiritęs viščiukas jau gauna subalansuotą kombinuotą lesalą. Deja, atkakliai sklinda gandai, kad subalansuotas jis anaiptol ne siekiant užtikrinti optimalias augimo ir vystymosi sąlygas, o tikintis komercinės naudos - lesalas papildomas preparatais, skatinančiais spartesnį mėsinio viščiuko svorio augimą. Su maistu viščiukai taip pat gauna antibakterinių preparatų ir antibiotikų.
Tiesa, pagal jų kiekį lesale reglamentuojančias normas, vištienoje esantis penicilino kiekis turi būti visiškai saugus suaugusiam žmogui. Vis dėlto neatmetama tikimybė, kad ilgą laiką su paukštienos produktais gaunant net nedidelius kiekius antibiotikų, vėliau žmogaus organizme gali išsivystyti antibiotikams atsparios ligų formos.
Renkantis vištieną svarbu apsispręsti, ko jums reikia - broilerio ar mėsinės vištos. Mažo viščiuko mėsa švelnesnė, šviesiai rausvos spalvos, joje daugiau riebalų. Tokia paukštiena tinkama gardiems kepsniams. Vištos mėsa gali būti tamsesnė, kietesnė, taip pat ir liesesnė - labiau tiks dietiniam stalui. Šioje mėsoje daugiau geležies. Be to, iš mėsinės vištos išverdamas gardesnis, aromatingesnis sultinys.
Kaip užtikrinti, kad ant stalo patektų kuo šviežesnė ir sveikesnė paukštiena?
- Vartokite ne keptus ar rūkytus, o troškintus, virtus vištienos patiekalus. Taip maiste gerokai sumažinsite kancerogenų kiekį.
- Svarbiausias šviežumo kriterijus - vištos oda. Ji turėtų būti švari, sausa, nedėmėta.
- Pirmenybę teikite baltai vištienos krūtinėlei - ji sveikiausia ir maistingiausia vištienos dalis: beveik nėra riebalų, o baltymų daugiau nei kitose dalyse.
- Verdant vištienos sultinį, pirmą vandenį, pavirus 20 minučių, nupilkite. Jame liks visi mėsos apdorojimui naudoti chemikalai ir nešvarumai. Tada įpilkite naują porciją vandens ir virkite apie valandą ar ilgiau. Ilgas terminis apdorojimas mažina riziką užsikrėsti salmonelioze.
- Būtinai pašalinkite vištienos odelę. Joje susikaupia ne tik daugiausia riebalų, bet ir pramonėje naudojamų preparatų liekanų.
- Atkreipkite dėmesį, kaip paukštiena laikoma. Jei ji prekyvietėje ilgesnį laiką buvo ne šaldytuve ar pjaustyta nešvariu peiliu, mėsa gali būti užteršta mikrobais, nors ir ne tokiais pavojingais kaip salmonelės, vis dėlto galinčiais sukelti apsinuodijimą.
- Jei ketinate gaminti šaldytą vištą, ją atšildžius palaikykite keletą valandų vandenyje su trupučiu acto. Mėsa bus švelnesnė ir gardesnė.
- Kad vištiena ilgiau išliktų šviežia, ją laikykite suvyniotą į actu suvilgytą rankšluostį. Arba marinuokite.
- Kad mėsa būtų sultingesnė, virdami vištą į vandenį įpilkite truputį citrinos sulčių arba obuolių acto.
Pasak prof. R. Stuko, nors valgant vištieną, tikimybė užsikrėsti salmonelioze - žymiai mažesnė nei vartojant paukštieną tų paukščių, kurie plaukioja vandenyje, visgi tinkamas vištienos apdorojimas - labai svarbus.
Anot Vilniaus paukštyno Naujų produktų kūrimo vadovo ir maisto technologo Pauliaus Unguraičio, Pilnai iškepusi vištiena, nepaisant jos dalies, yra tuomet, kai ji pasiekia 72 laipsnių pagal Celsijų karštį viduje. Geriausias būdas, norint būti garantuotiems dėl to, kad mėsa iškepė - pamatuoti tai specialiu termometru. Jei jo neturite - galima orientuotis ir pagal kepimo laiką arba pagal mėsos struktūrą, kaip vizualiai atrodo mėsa.
Vasarą itin populiarus vištienos apdorojimo būdas - jos grilinimas. Grilyje, pasak P. Unguraičio vištiena kepama maždaug 180-200 laipsnių temperatūroje. Kepant tokiu būdu, sparneliai iškepa per maždaug pusvalandį, blauzdelės kepa maždaug 40 min., o nekaulinės vištienos dalys kaip filė ir šlaunelių mėsa - priklausomai nuo to, kaip mėsa paruošta, ar supjaustyta - jei taip, tuomet gali užtekti ir 20 minučių.
„Tiesa, jei visgi turite daugiau laiko mėsos kepimui, tuomet kepkite ją ant žemos temperatūros ir kuo ilgiau - tuomet ji bus garantuotai minkšta ir sultinga. Dauguma nerimauja dėl vištienos filė pasirinkimo - bijo ją perkepti, dėl to mėsa gali būti sausa. Esminis patarimas - filė, atvirkščiai nei kitas vištienos dalis, reiktų kepti ant didelio karščio, aukštoje temperatūroje ir neilgai. Kad būtų greičiau ir „saugiau“, siekiant neperkepti, patartina filė supjaustyti pvz. kaip šašlykus. Tuomet iškepti mėsą užteks ir penkiolikos minučių“, - tikina maisto technologas.
P. Unguraičio teigimu, norint ant grilio išsikepti vištienos kepsnių, geriausia rinktis šlaunelių mėsą. Tai sultinga mėsa, tad tokios rizikos dėl išsausėjimo, kaip kad su filė nėra. Jai iškepti taip pat nereikia daug laiko, užtruksite iki pusvalandžio.
„Jei kepate mėsą ant tradicinės šašlykinės, dažnai ją vartykite, kad mėsa negautų aukštos temperatūros ir greitai neapkeptų išorė, nes tokiu atveju vidus dar vis tiek bus neiškepęs. Kalbant apie visos vištos kepimą, galima rinktis kepimą uždaruose griliuose ant specialaus laikiklio arba galima pasiruošti tabaca tipo viščiuką - įpjauti vištieną per krūtinėlę arba nugarėlę ir kepti ant grotelių, dažnai vartant. Iškepti visą vištą gali prireikti nuo valandos iki dviejų, priklausomai nuo vištienos svorio ir temperatūros.“
Jei mėsą marinuojate - marinate reikėtų vengti cukraus, nes tokiu atveju didelė tikimybė, kad kepama vištiena apdegs. Iškeptą vištieną, pasak pašnekovo, galima valgyti iškart, išskyrus filė, kurią, siekiant, kad mėsa išlaikytų drėgmę, kelias minutes rekomenduojama palaikyti inde uždengtą. Per ilgai vėsinama vištiena išgarina drėgmę ir praranda jai būdingą minkštumą.
Vištienoje yra daug baltymų: 100 g vištienos krūtinėlės yra apie 22,8 g baltymų ir 0,9 g riebalų, todėl ši mėsa lengvai virškinama.
Kurią mėsos dalį pasirinkti - priklauso nuo to, ką planuojama gaminti. Verdant sriubą ar troškinant faršą, tinkamesnė suaugusių vištų mėsa -nors ji būna kietesnė, tačiau turi daugiau baltymų ir yra aromatingesnė. Tuo tarpu mėsinių viščiukų mėsa yra minkštesnė, liesesnė, tad ji labiau tinkama kepti orkaitėje, keptuvėje ar ant grotelių. Šis kepimo būdas ypač aktualus vasaros sezonu.
Specialistai tikina, kad susidomėjimas sveikos mitybos principais kasdien auga, o įsitikinimas, kad sveikas maistas yra neskanus, pamažu blėsta. Vištiena taip pat gali būti tuo pačiu metu ne tik gardi, bet ir maistinga, naudinga organizmui ir sveikatai. Viskas, ko reikia - tai žinoti, kokie gaminimo būdai yra sveikiausi bei kokias naudingąsias vištienos savybes galime prarasti netinkamai ją ruošdami.
Sveikiausia vištieną valgyti virtą, troškintą, taip pat ruoštą orkaitėje, garuose - taigi, nenaudojant riebalų maistui ruošti“, - teigia K.