Polipektomija yra atliekama endoskopiniu būdu, norint pašalinti storosios ir tiesiosios žarnos bei išangės polipus.
Žarnyno polipo operacija dažniausiai yra atliekama kitų procedūrų (kolonoskopijos ar rektoskopijos) metu, jei darinių dydis nesiekia 1 cm.
Norint pašalinti didesnius polipus dažniausiai skiriama atskira polipektomijos procedūra. Pašalinti polipai yra siunčiami tirti dėl galimų vėžinių pakitimų.
Dažniausiai storosios ir tiesiosios žarnos bei išangės polipai, ypač mažesni, simptomų nesukelia. Įprastai pacientai apie polipus sužino kitų rutininių procedūrų metu.
Polipektomijos procedūros metu per endoskopą yra įvedama kilpa. Ant žarnyno polipo yra užneriama įvesta kilpa ir specialiu prietaisu, naudojant elektros srovę, polipas yra nukerpamas.
Polipektomija yra palyginti saugi ir greita procedūra. Ji trunka apie 30-60 minučių. Pačios procedūros metu neturėtumėte jausti skausmo, nebent spaudimą pilvo srityje. Įprastai pacientai iškart po procedūros gali keliauti namo.
Po žarnyno polipo operacijos galimas lengvas pilvo skausmas ar diskomfortas, nedidelis kraujavimas tuštinantis (1-2 dienas), pilvo pūtimas.
Pirmomis dienomis po procedūros reikia vengti aktyvios fizinės veiklos, sunkaus maisto, alkoholio ir kofeino turinčių gėrimų.
Ankstyva mityba po operacijos
Pirmas žingsnis po operacijos - organizmo streso mažinimas. Tam padeda nuskausminamieji, kurie jau pradedami lašinti operacijos pabaigoje, ir labai ankstyva mityba. Antras žingsnis po operacijos, kuris galėtų padėti žmogui sustiprėti, yra judėjimas.
Pasak gydytojos dietologės, neretai bijoma valgyti iškart po operacijos. Kartais ne tik pacientai, bet ir gydantysis personalas dvejoja, ar nereikėtų atidėti maitinimo parai-dviem.
„Moksliniai tyrimai rodo, jog net jeigu pacientas yra po labai sudėtingos, didelės apimties operacijos, ilgai, 8-12 val., trukusios anestezijos, jis sveiksta žymiai greičiau, jei gauna maitinimą praėjus kelioms valandoms po anestezijos pabaigos.
Tokie pacientai net ir po didelių operacijų gali važiuoti namo praėjus vos kelioms paroms. Todėl svarbiausia yra nebijoti - tiek pačiam pacientui, tiek jį gydančiam personalui“, - aiškina gydytoja A.
Pasak jos, paciento sveikimo sėkmė priklauso būtent nuo pirmų dviejų parų. „Jeigu pacientas ima valgyti tik po kelių dienų, perėjimas prie normalios mitybos užsitęsia iki savaitės-dviejų - per šį laiką raumenų kiekis gali drastiškai sumažėti net keliais kilogramais.
Tokiam ligoniui tampa iš tiesų sudėtinga atsistoti. Pacientus, kuriems po operacijos maitinimas buvo atidėtas, tenka peroperuoti šešis kartus dažniau negu gavusius maitinimą iš karto po anestezijos.
Tokiu atveju vietoje trijų-keturių dienų ligoninėje pacientas čia pasilieka tris-keturis mėnesius“, - teigia gydytoja A.
Antroji klaida, pasak jos - baimė judėti. Fizinis aktyvumas, taip pat kaip ir ankstyva mityba, prisideda prie paciento sveikimo.
Gydytojos A. Gečionienės teigimu, pacientui po anestezijos iš karto turi būti duodama viena vandens stiklinė.
„Dažnai ligoninėse po operacijos ligoniui duodami sultiniai, bet vietoje neapibrėžtos maistinės vertės ir sudėties sultinių aš visada rekomenduoju rinktis gydomuosius gėrimus.
Dėl to, kad su stikline šio medicininio maisto galima gauti didelį kiekį baltymų, prilygstantį keturioms stiklinėms kefyro, taip pat lengvai virškinamų angliavandenių ir riebalų, bei didelį kiekį kitų gijimui reikalingų maisto medžiagų, tokių kaip mikro ir makro elementai, omega-3.
Pirmą dieną po operacijos rekomenduočiau išgerti vieną-du tokio gėrimo buteliukus, o antrą dieną pacientui jau galima pasiūlyti ir paprasto maisto, kuris atitiktų jo poreikius.
Kasos gaminamas hormonas insulinas reguliuoja cukraus kiekį kraujyje - kuo ilgiau žmogus po operacijos nevalgo, tuo mažiau šio hormono gaminama.
Jeigu mityba po operacijos atidedama, anot gydytojos dietologės, pacientui gavus pirmąjį maistą jo organizme pakyla cukraus lygis.
„Pakilus cukraus lygiui organizme silpnėja imunitetas, į gijimo vietą blogiau pernešamos maisto medžiagos ir deguonis, pažeidžiami inkstai ir širdies veikla, atsiranda nuovargis.
Todėl kai pacientas bando po operacijos atsistoti, jis jaučiasi lyg būtų visą savaitę sirgęs gripu, jam sunku judėti. Cukraus lygio padidėjimas taip pat padidina ir komplikacijų tikimybę“, - sako gydytoja A.
Anot jos, ligoninėje gulintiems artimiesiems maisto lauknešėliai nėra būtini. Gydytoja dietologė pataria pasitikėti juos gydančiais medikais, ypač dabar, kuomet dėl šalyje paskelbto karantino lankymas yra draudžiamas.
„Kai vėl bus galima lankyti ligoninėje gulinčius artimuosius patarčiau jiems atnešti negazuoto vandens arba kavos, kurios pacientai dažnai pasiilgsta, ar mano jau minėtų gydomųjų gėrimų.
Tai nepalyginamai naudingiau nei gėlės, kurios nuvys, ar sausainiai ir sultys, kurių apskritai negalima.
Mitybos ir valgymo kultūros koregavimas po operacijos
- Kuo labiau sukramtyti maistą valgant.
- Pabandyti valgyti dažniau, mažesniais kiekiais (5-6 k/d).
- Vartoti daugiau skaidulų turinčio maisto (kviečių sėlenos, avietės, pupelės, riešutai, datulės, braškės, džiovinti abrikosai, avižinės kruopos, šokoladas, razinos, juodieji serbentai, švieži grybai, figos, mėlynės, baltieji ir raudonieji serbentai, spanguolės, agrastai, džiovintos slyvos, grikių, perlinės, miežinės, avižinės kruopos, išgliaudyti žirniai, bulvės, morkos, baltagūžiai kopūstai, žalieji žirneliai, baklažanai, saldieji pipirai, moliūgai, rūgštynės, apelsinai, citrinos, bruknės). Galima vartoti skaidulinius papildus.
- Vengti maisto produktų skatinančių simptomus.
- Maisto produktus į dienos racioną įtraukti po vieną, taip vertinant jų poveikį tuštinimosi funkcijai.
- Vartoti daug skysčių (po valgio arba tarp valgių).
Mitybos rekomendacijos po storosios žarnos vėžio operacijos
Po storosios žarnos vėžio operacijos, kaip ir ligos profilaktikos atveju, reikia atsisakyti raudonos mėsos. Bet jei valgoma, tai mėsa turi būti šviežiai paruošta, nerūkyta, nesūdyta.
Labai svarbu - šviežias maistas. Nerekomenduojama laikytis jokių dietų, nebadauti. Besigydant taip pat, ypač chemoterapijos metu, labai svarbu subalansuotas maistas, nes organizmas kovoja su liga, chemoterapija turi savo šalutinių reiškinių, organizmui labai svarbu atsistatyti.
Reikėtų vengti cukraus, bet gydymo metu, ypač jei krenta svoris, galima ir saldumyną suvalgyti. Po gydymo tinka visi sveikos mitybos principai. Raudonos mėsos, gyvūninių riebalų vartojimą sumažinti iki minimumo, juos keisti augaliniais riebalais. Aliejus vietoj sviesto, taukų, vietoje mėsos - žuvis. Tinka paukštiena, ypač naminė.
Rekomenduojamos visos daržovės, vaisiai. Ankštinės daržovės turi labai daug baltymų, todėl labai naudingos. Taip pat reikalingos visos kruopos: grikiai, perlinės kruopos, ryžiai.
Rekomendacijos po tiesiosios žarnos rezekcijų
Tiesiosios žarnos rezekcijos metu jums buvo pašalinta didžioji dalis tiesiosios žarnos - storoji žarna nebeteko rezervuarinės funkcijos. Dėl to žarnyne liko mažiau vietos vandens reabsorbcijai. Todėl išmatos bus skystesnės.
Daugumai pacientų skystesnės išmatos buvo ir prieš operaciją, tačiau to priežastis buvo kita - tiesiosios žarnos navikas. Todėl neišsigąskite vėl pasireiškus panašiems simptomams - dabar jų priežastis jau kita.
Iki 90 proc. pacientų po tiesiosios žarnos rezekcijų pasireiškia porezekcinis tiesiosios žarnos sindromas. Dažniausi simptomai: dažnas tuštinimasis, dažnas tuštinimasis nedideliu kiekių išmatų, išmatų nelaikymas, obstipacijos (kelias dienas nesituštinai) besikeičiančios su padažnėjusiu tuštinimosi ir vėjavimu.
Ne visi simptomai pasireiškia kiekvienam pacientui, vienodu laipsniu. Paprastai šie simptomai trunka iki metų ir vėliau kiek pagerėja. Tačiau daliai pacientų vienokio ar kitokio laipsnio tuštinimosi sutrikimai išlieka (iki 50 proc.).
Kalbant apie plonžarnės operacijas labai svarbus kiekis (žarnos ilgis), kuris buvo pašalintas. Kuo daugiau pašalinama, tuo didesnė rizika, kad pasireikš trumpos žarnos sindromas - kuomet dėl trumpos žarnos ilgio nepasisavinamos maistinės vertingos medžiagos. Tuomet pasireiškia viduriavimas, bendras silpnumas, svorio kritimas ir t.t. Rekomendacijos paprastos - daugiau skaidulų turintys vaisiai ir daržovės bei medikamentai mažinantys viduriavimą. Vartoti daugiau angliavandenių ir baltymų, o mažiau - riebalų. Valgio metu vartoti mažiau skysčių.