Kai kalbame apie didžiausią pasaulio žuvį, dažniausiai į galvą ateina bangininis ryklys. Tačiau, norint išsamiai atsakyti į šį klausimą, būtina atsižvelgti į įvairius aspektus, tokius kaip svoris, ilgis, gyvenamoji aplinka (gėlas ar sūrus vanduo) ir netgi skirtingų rūšių palyginimas. Šiame straipsnyje panagrinėsime įvairias žuvis, kurios pretenduoja į didžiausios titulą, ir aptarsime, kur jas galima rasti.

Bangininis Ryklys: Tikrasis Milžinas

Bangininis ryklys (Rhincodon typus) neabejotinai yra didžiausia žuvis pasaulyje. Tai filtruojantis ryklys, kuris minta planktonu ir smulkiais vėžiagyviais, todėl visiškai nepavojingas žmonėms. Šie švelnūs milžinai gali užaugti iki įspūdingo dydžio - net iki 18 metrų ilgio ir sverti iki 40 tonų ar daugiau. Nors internete minimi skaičiai apie 65 pėdas (apie 20 metrų) ir 47 000 svarų (apie 21 toną), patikimiausi šaltiniai dažniausiai nurodo šiek tiek mažesnius, bet vis tiek įspūdingus, skaičius.

Kur Gyvena Bangininiai Rykliai?

Bangininiai rykliai gyvena tropiniuose ir subtropiniuose pasaulio vandenynuose. Juos galima rasti įvairiose vietose, įskaitant:

• Australijos vakarinę pakrantę (Ningaloo rifas)
• Belizo pakrantę
• Filipinų vandenis
• Meksikos įlanką
• Indijos vandenyną (pvz., Maldyvai, Seišeliai)

Šios vietos yra žinomos dėl didelės planktono koncentracijos, kuri pritraukia bangininius ryklius. Dėl klimato kaitos ir vandenyno šilimo, bangininių ryklių migracijos keliai ir buveinės gali keistis, todėl stebėti jų populiacijas ir elgesį yra labai svarbu.

Atsižvelgiant į tai, kad bangininiai rykliai minta planktonu, o ne dideliais grobiais, jų dydis yra dar labiau stebinantis. Tai rodo, kaip efektyviai jie gali filtruoti vandenį ir gauti pakankamai maisto, kad išlaikytų savo milžinišką kūną. Bangininiai rykliai taip pat yra svarbūs ekosistemos komponentai, padedantys palaikyti vandenyno sveikatą ir biologinę įvairovę.

Mėnulžuvė: Sunkiausia Kaulinė Žuvis

Nors bangininis ryklys yra didžiausia žuvis pagal ilgį, mėnulžuvė (Mola mola) pretenduoja į sunkiausios kaulinės žuvies titulą. Šios keistos išvaizdos žuvys gali sverti daugiau nei 1000 kilogramų, o didžiausi individai - net daugiau nei 2000 kilogramų. Neseniai Azorų salose rasta mėnulžuvė svėrė net 2744 kilogramus, patvirtindama šios rūšies įspūdingą svorį. Jų ilgis siekia iki 3 metrų.

Naujas tyrimas atskleidė, kad Azorų salose rasta 2744 kilogramus sverianti milžiniška mėnulžuvė yra sunkiausia kada nors užregistruota kaulinė žuvis, praneša Livescience.com. Žuvis buvo aptikta 2021 m. gruodžio 9 d., kai ji negyva plūduriavo prie Fajalo salos pakrantės Azorų salose. Vietos valdžios institucijos žuvį nugabeno atgal į uostą, kad būtų galima ją tinkamai ištirti, teigiama Atlanto gamtininkų asociacijos, ne pelno siekiančios gamtosaugos ir tyrimų organizacijos, pareiškime. Mokslininkai atliko milžiniškos mėnulžuvės skrodimą ir išsamiai apibūdino rezultatus naujame tyrime. Žuvis buvo maždaug 3,6 m ilgio bei svėrė 2744 kg arba maždaug 3 tonas. Tyrėjai taip pat išanalizavo mėnulžuvės skrandžio turinį ir paėmė jos DNR mėginius, teigiama pranešime. „Ši žuvis yra tikrai didingas egzempliorius. Nors žuvies nuotraukos įspūdingos, sunku įsivaizduoti, kaip neįtikėtinai ji turėjo atrodyti vandenyje“, - sakė tyrimo vadovas Jose Nuno Gomes-Pereira.

Kur Gyvena Mėnulžuvės?

Mėnulžuvės gyvena šiltuose ir vidutinio klimato pasaulio vandenynuose. Jos dažnai aptinkamos Atlanto, Ramiojo ir Indijos vandenynuose. Mėnulžuvės minta medūzomis, dumbliais ir smulkiais vėžiagyviais.

Mėnulžuvės, nors ir atrodo keistai, yra puikiai prisitaikiusios prie savo gyvenamosios aplinkos. Jų plokščias kūnas ir dideli pelekai leidžia joms manevruoti vandenyje ir medžioti medūzas. Mėnulžuvės taip pat yra svarbios ekosistemos dalis, nes jos yra grobis įvairiems plėšrūnams, įskaitant ryklius ir jūrų liūtus.

Kitos Pretendentės į Didžiausios Titulą

Nors bangininis ryklys ir mėnulžuvė yra neabejotini lyderiai, verta paminėti ir kitas dideles žuvis:

• Didysis baltasis ryklys (Carcharodon carcharias): Nors didysis baltasis ryklys nėra toks didelis kaip bangininis, jis yra vienas didžiausių plėšriųjų ryklių. Dideli individai gali užaugti iki 6 metrų ilgio ir sverti daugiau nei 2 tonas.
• Beluga (Huso huso): Tai didelė eršketinių žuvų rūšis, gyvenanti Kaspijos ir Juodojoje jūrose. Belugos gali užaugti iki 7 metrų ilgio ir sverti iki 2 tonų. Šios žuvys migruoja į upes neršti.
• Gėlavandenis durtagalvis (Himantura polylepis): Tai didžiausia gėlavandenė žuvis, kuri užauga iki 5 m ilgio ir sveria iki 600 kg. Gyvena Pietryčių Azijos upėse.

Gėlavandenės Žuvys: Atskiras Pasaulis

Nors didžiausios žuvys dažniausiai gyvena sūriame vandenyje, gėlavandenėse ekosistemose taip pat galima rasti įspūdingų dydžių žuvų. Be jau minėto gėlavandenio durtagalvio, verta paminėti:

• Arapaima (Arapaima gigas): Ši Pietų Amerikos žuvis gali užaugti iki 3 metrų ilgio ir sverti daugiau nei 200 kilogramų.
• Šamas (Silurus glanis): Europoje gyvenantis šamas gali užaugti iki 2,5 metrų ilgio ir sverti daugiau nei 100 kilogramų.
• Kinijos irklanosis (Psephurus gladius): Anksčiau gyvenęs Jangdzės upėje, Kinijos irklanosis buvo viena didžiausių gėlavandenių žuvų, galėjusi užaugti iki 7 metrų ilgio. Deja, manoma, kad ši rūšis jau išnyko.

Ankstesnis gėlavandenės žuvies rekordas buvo 293 kg sveriantis milžiniškas Mekongo šamas, aptiktas Tailande 2005 metais. Mokslininkų komanda žuvį išmatavo ir paleido atgal į upę.

Mekongo upė teka per Kiniją, Mianmarą, Laosą, Tailandą, Kambodžą ir Vietnamą. Joje gyvena įvairios rūšys gėlavandenių žuvų rūšių, tačiau didėjanti aplinkos tarša ir klimato kaita kelia joms grėsmę. Mokslininkai taip pat baiminasi, kad pastaraisiais metais vykdoma didelė užtvankų statybos programa gali rimtai sutrikdyti nerštavietes. „Tokio dydžio žuvys visame pasaulyje yra nykstančios. Tai didelės vertės turinčios rūšys. Joms subręsti reikia daug laiko. Taigi, jei jos sužvejojamos dar nesubrendusios, jos neturi galimybės daugintis“, - sakė Z.Hoganas. „Daugelis šių didelių žuvų yra migruojančios, todėl joms išgyventi reikia didelių plotų. Tam akivaizdžiai trukdo užtvankos, taip pat paveikia ir perteklinė žvejyba.

Viena didžiausių žuvų Žemėje - didžioji Mekongo katžuvė (angl. Šių gėlavandenių monstrų populiacijai iškilusi grėsmė - dėl pernelyg intensyvios žvejybos, užtvankų statybų ir teršiamos natūralios aplinkos, aiškina NatGeo WILD "Monster Fish" projektui vadovaujantis Zebas Hoganas. Tajų folklore ši žuvis yra ypač gerbiama būtybė. Dabar gaudyti katžuves Tailande, Laose ir Kambodžoje uždrausta, tiesa, draudimai mažai veiksmingi, ir katžuvės nelegaliai žvejojamos visose trijose valstybėse. Žuvys susirenka į būrius prieš prasidedant liūčių sezonams ir migruoja prieš srovę, Mekongo aukštupio link. Jos gyvena pagrindiniame upės kanale, kur vandens gylis viršija 10 metrų. Gigantiškos žuvys minta zooplanktonu, tačiau garsėja ir kaip kanibalės.

Tarptautinė tyrėjų ir žvejų komanda šią dygliauodegę rają Kambodžos Mekongo upėje sugavo, užregistravo ir paleido birželio 14 dieną. „Reuters“ gautame vaizdo įraše matyti, kaip milžiniškas gyvūnas paleidžiamas į laisvę, jo kūne implantavus sekimo prietaisą. „Tai labai sujaudino, tai labai jaudinanti žinia, nes tai buvo didžiausia pasaulyje žuvis. Taip pat ši žinia pradžiugino, nes ji reiškia, kad šis Mekongo upės ruožas vis dar yra sveikas. Mes girdime daug istorijų apie visas Mekongo upės problemas, tačiau tai iš tikrųjų yra vilties ženklas, kad šios didžiulės žuvys vis dar gyvena Mekonge“, - sakė Nevados universiteto žuvų biologas Zebas Hoganas. Jis pridūrė, kad ši žuvis pranoko ankstesnį rekordą, kuris priklausė 293 kg svėrusiam milžiniškam Mekongo šamui, kuris Šiaurės Tailande buvo sugautas 2005 metais. Didžiulei rajos patelei, kuriai dėl apvalios formos buvo suteiktas Boramy vardas, khmerų kalba reiškiantis „Menulio pilnatį“, buvo implantuotas akustinis prietaisas, leisiantis biologams stebėti jos elgesį ir plaukiojimo vietas. „Ši didžiausia pasaulyje žuvis buvo pirmoji, kurią komanda paženklino ir paleido atgal į upę, o tai reiškia, kad ateinančius metus galėsime sekti jos judėjimą ir sužinosime daugiau apie dygliauodegių rajų gyvenimą. Milžiniškos gėlavandenės rajos nėra gerai ištirtos, apie jas beveik nieko nežinome, todėl tai yra reali galimybė gauti daugiau informacijos apie vieną didžiausių pasaulyje gėlavandenių žuvų“, - sakė Z. Hoganas.

Mekongo upės zonai gresia „pražūtingos ekologinės pasekmės“, savo pranešime spaudai nurodė ekspedicijos komanda, pridūrusi, jog yra pranešimų apie planus šios upės dalyje Kambodžoje statyti kelias hidroelektrinių užtvankas. Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį ir į kitas problemas, kylančias šiai upei, įskaitant pernelyg intensyvią žvejybą ir plastiko atliekas.

Mozambike dirbantys mokslininkai pritaikė naują jų matavimo metodą, kuris atrodo ypač paprastas, tačiau iki šiol nebuvo naudotas ir pateikė naujų rezultatų. Nors anksčiau buvo nurodoma, jog bangininio ryklio ilgis gali siekti iki 20 metrų, tikslias detales apie milžinę žuvį fiksuoti buvo sunku - dauguma duomenų apie jos išmatavimus buvo numanomi iš fotografijų arba bandant vandenyje pasinaudoti matavimo juosta, skelbia BBC. Dabar tyrėjai padarė paprastą patobulinimą - filmavimo kameros šonuose įtaisė du lazerius, kurių taškeliai ant ryklio kūno apima pusės metro atstumą ir, vertinant vaizdo medžiagą, suteikia parankų mastelį. Mokslininkai mano, kad nauji matavimai padės atskleisti daugiau apie planktonu mintančio ryklio gyvenimo būdą. Pirmieji rezultatai rodo, jog kai kurie individai dėl naujo metodo "pailgėjo" iki pusmetrio. "Šiuo metu neturime aiškios idėjos, kiek bangininiai rykliai gyvena, tačiau tai gali būti ilgiau nei šimtas metų. Pakartotinai matuodami tuos pačius individus tikimės galiausiai suprasti, kokio amžiaus gali būti dvidešimties metrų ryklys", - sakė Christophas Rohneris, kurio komanda dirba su Kvinslendo universitetu ir kitomis institucijomis.

Gamtosaugininkai susirūpinę, jog didžiausiai pasaulio žuviai kilusi grėsmė dėl komercinės žvejybos, todėl mokslininkai pabrėžia, jog labai svarbu suprasti, kaip bangininiai rykliai vystosi, kad būtų galima imtis tinkamų priemonių jiems saugoti.

---