Bulvės, kartu su kviečiais, kukurūzais ir ryžiais yra viena iš keturių daugiausia maistui naudojamų augalų rūšių pasaulyje. Bulvės palyginti jautrios nepalankiems biotiniams veiksniams. Dėl besikeičiančių klimato sąlygų kelerius pastaruosius metus bulvių derlingumas Turkijoje buvo apie 30 proc. mažesnis, todėl vienas iš pagrindinių selekcijos uždavinių - atsparių veislių kūrimas.

Vienas pagrindinių augalų selekcijos uždavinių - veislių, atsparių nepalankioms aplinkos sąlygoms, kūrimas. Genetinės medžiagos trūkumas yra limituojantis veiksnys šiame procese. Tam gali būti naudojami transgeniniai augalai.

Tyrimai ir Inovacijos

Šios šalies tyrėjai pristatė bulvių genetinės medžiagos, pasižyminčios tolerancija drėgmei, tyrimus, naudojant molekulinius žymenis. Mokslininkai iš Čilės, tirdami skirtingas vietines bulvių veisles, nustatė, kad bulvės, kurių minkštimas rausvas ar violetinis, kaupia 2-3 kartus daugiau fenolinių junginių ir pasižymi aukštesniu antioksidaciniu pajėgumu.

Pietų Afrikos tyrėjai pristatė skystąsias bulvių trąšas Afrikelp LG-1, kurių sudėties vienas pagrindinių komponentų - šviežių jūros dumblių ekstraktas.

Smulkiųjų bulvių auginimas

Sparčiai didėja susidomėjimas smulkiųjų (vadinamųjų „baby“) bulvių - iki 4 cm skersmens - produkcija. Kuriamos netgi specialios veislės, po keru formuojančios kuo daugiau smulkių gumbų. Pavyzdžiui, Kanados mokslininkų sukurtos veislė Operle smulkiosios bulvės ypač produktyvios - 14 t/ha, auginimo metu naudojant laistymo sistemas. Smulkiems bulvių gumbams išauginti turi būti taikoma ir specifinė agrotechnika.

Saldžiųjų bulvių auginimas

Filipinų Respublikos, Australijos, Nigerijos, Papua Naujosios Gvinėjos tyrėjai daug dėmesio skiria saldžiųjų bulvių auginimo agrotechnikai. Saldžiosios bulvės (batatai) yra kilusios iš Centrinės Amerikos ir Meksikos. Papua Naujojoje Gvinėjoje saldžiosios bulvės sudaro net 68 proc. visų maitinimosi išteklių. Bulvės auginamos mažuose, dažniausiai iki 3 ha ploto, ūkiuose. Šalyje auginama apie 1 000 skirtingų veislių. Tai papildomas augintojų pajamų šaltinis, be pelno, gaunamo už kavos pupeles ir gyvulininkystės produkciją. Vienas iš saldžiųjų bulvių panaudojimo galimybių - miltų gamyba. Saldžiųjų bulvių nepuola kolorado vabalai, jos atsparios bulvių ligų sukėlėjams.

Tai - ilgos dienos augalai, mėgstantys šilumą - optimali auginimo temperatūra +25-30 oC. Atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad derliaus priedas gautas, tręšiant trąšomis NPK 90-90-90, kurios papildytos geležies, mangano, vario ir cinko mikroelementais, atitinkamai didesnis antocianinų kiekis nustatytas, kai trąšos buvo papildytos 8 kg/ha geležies ir vario mikroelementais.

Bulvių selekcija Lietuvoje

Augalų selekcija užtikrina augalininkystės pažangą. Kaip teigia prof. Dionyzas Rudzinskas (1866-1954), idėją Dotnuvoje įkurti augalų selekcijos stotį pasiūlė agronomas J. Valiūnas. Pritarus Žemės ūkio ministrui J. Aleksai, 1922 m. kovo 1 d. buvo pasirašytas įsakymas dėl Dotnuvos selekcijos stoties įsteigimo prie jau veikusio Žemės ūkio technikumo, o jos vadovu buvo paskirtas prof. D. Rudzinskas.

Prof. D. Rudzinskas turėjo daug profesinių žinių ir praktinės patirties. Atvykdamas į Dotnuvą, atsivežė nuo 1903 metų paties surinktas genetines kolekcijas ir Maskvos selekcijos stotyje sukurtas linijas bei veisles, vėliau tapusias pirmųjų lietuviškų veislių pagrindu. Prieš tapdamas Maskvos selekcijos stoties vadovu D. Rudzinskas Vokietijos Breslau (dabar Vroclavas) universitete buvo išklausęs selekcijos kursą, padirbėjęs Breslau bandomajame lauke, aplankęs daug sėklininkystės kompanijų, Svalefo selekcijos stotį, 1911 m. - žymiausias JAV agronomijos stotis.

Kaip ir visam mokslui, augalų selekcijai labai svarbūs tarptautiniai ryšiai. Sprendžiant iš augalų selekcinių katalogų, kurie tęsiami iki šių dienų, Dotnuvos selekcijos stoties mokslininkai aktyviai bendravo su kaimyninių šalių selekcininkais, keisdavosi augalų genetiniais ištekliais. Ketvirtajame dešimtmetyje selekcijos stoties darbą gerokai pastūmėjo į priekį stoties darbuotojų stažuotės Švedijos, Danijos, Čekoslovakijos (dabar Čekija ir Slovakija), Škotijos, Vokietijos selekcinėse įstaigose.

Viena svarbiausių užsienio komandiruočių buvo Zigmo Mackevičiaus (1898-1978), ką tik paskirto Dotnuvos selekcijos stoties direktoriumi (1932), ilgalaikė komandiruotė į Švediją ir Daniją, trukusi visą augalų vegetacijos laikotarpį.

Dotnuvos selekcijos stoties pavaldumas ne kartą keitėsi. Iki 1924 m. ji priklausė Dotnuvos žemės ūkio technikumui, nuo 1924 m. - Žemės ūkio akademijai, nuo 1928 m. - Žemės ūkio rūmų tyrimo įstaigai, o nuo 1939 m. 1945 m. Dotnuvos selekcijos stotis buvo reorganizuota į Lietuvos selekcijos ir sėklininkystės institutą, o 1946 m. - į Lietuvos valstybinę selekcijos stotį su dviem selekcijos punktais - Savitiškio ir Karoliniškių. 1956 m. Dotnuvos selekcijos stotis buvo prijungta prie Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto ir tapo Javų bei Pašarinių žolių skyriais.

Linų tyrimai buvo tęsiami Upytės bandymų stotyje (buvusi Savitiškio stotis), bulvių, lubinų, grikių, kai kurių daugiamečių žolių - Vokės filiale, pašarinių griežčių - Vėžaičių filiale, runkelių - Rumokų bandymų stotyje.

Svarbiu Lietuvos augalų selekcijos plėtros etapu galima laikyti 1972 m. įsteigtą Pašarinių kultūrų selekcijos centrą. Centro vadovu buvo paskirtas Henrikas Černiauskas, direktoriaus pavaduotojas mokslui. Selekcijos centro įkūrimas praplėtė požiūrį į selekcijos procesą.

Greta Selekcijos ir pirminės sėklininkystės skyriaus buvo įkurtos Biochemijos ir fiziologijos, Genetikos ir citologijos, Sėklų tyrimo ir kontrolės, Mechanizavimo ir Dirbtinio klimato laboratorijos, Augalų fiziologijos ir dirbtino klimato skyrius. Pagal pirminį sumanymą, visų Selekcijos centro padalinių galutinis tikslas buvo konkurencingų pašarinių žolių veislių kūrimas Baltijos šalims ir Baltarusijai. Javų veisles turėjo kurti Baltarusijos selekcijos centras. Miežių ir avižų selekciją pavyko apginti įrodžius, kad miežiai yra pašariniai augalai, tačiau kviečių ir rugių selekcija buvo nutraukta. Lubinai, grikiai, bulvės ir toliau buvo selekcionuojami Vokės filiale. Praktika parodė, kad tai nepasiteisino.

Atkūrus šalies nepriklausomybę, buvo tęsiamos senosios programos ir atnaujinta žieminių kviečių bei rugių, o vėliau ir vasarinių kviečių selekcija. 1996-2004 m. selekcininkai tobulino augalų selekcijos programas, kad naujosios veislės atitiktų registracijos ES šalyse reikalavimus, pagal ŽŪM užsakymą rengė naujus sėklininkystės reikalavimus. Įstojus į ES, žemės ūkio augalų veislėms, be ūkinio vertingumo, prisidėjo dar vienas vertinimas - atitikimas originalumo - išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo - kriterijams.

Selekcininkai aktyviai domėjosi augalų veislių kūrimo, registracijos ir dauginimo klausimais. vyko stažuotis į Vakarų Europos valstybių bei JAV selekcijos įstaigas. Dėl per stažuotes gautų žinių ir naujų mokslinės informacijos galimybių buvo padaryti laikmetį atitinkantys selekcijos vystymo darbai. Tą paliudijo ir 1995 m. Iš viso Lietuvoje 1922-2021 m. sukurta 331 žemės ūkio, arba kaip buvo sakoma anksčiau, lauko augalų veislė. Patobulėjusios veislių kūrimo metodikos, turima selekcinė technika ir rinkos sąlygos leidžia registracijai pateikti daug daugiau nei ankstesniais metais veislių. Pavyzdžiui, 1922-1989 m. buvo sukurtos 8, o 1990-2021 m. buvo sukurta ir registruota 15 žieminių kviečių veislių.

Žvelgiant į Lietuvos ir gretimų valstybių augalų selekcijos vystymosi istoriją galima teigti, kad didelę įtaką darė geopolitinė situacija. Kai XIX a. kūrėsi Vakarų Europos sėklininkystės kompanijos su selekcijos padaliniais, Lietuva buvo Rusijos imperijos pakraštys. Net pačioje Rusijoje augalų selekcija pradėta tik XX a. antrajame dešimtmetyje, nuo Vakarų Europos atsiliekant 30-50 metų. Po neilgo, bet veržlaus Lietuvos tarpukario laikotarpio, po sovietų okupacijos augalų selekcija buvo iš esmės atskirta nuo sėklininkystės kaip ekonominės veiklos. Tokia sistema ir buvo paveldėta po nepriklausomybės atkūrimo.

Tuo metu Vakarų Europoje sparčiai vystėsi sėklininkystės ir agroserviso kompanijos, iki šiol turinčios įvairaus pavaldumo savo augalų selekcijos padalinius. Jos rūpinasi savo veislių rinkodara, yra suinteresuotos selekcijos efektyvumu ir žino, kad progresui būtinos investicijos. Šioje vietoje tęsiami selekciniai darbai jau 100 metų, nuotraukoje doc. dr. Straipsnį parengė akad. dr.

Lietuviškų bulvių veislių autorė

Nuo 2023 m. Vilniaus kolegijos (ViKo) Agrotechnologijos katedros docentė.

2021 m. Sėjamojo esparceto ‘VB Žilvinai’ bendraautorė

2020 m. Beginklės dirsuolės ‘VB Galinda’ bendraautorė

2019 m. Valgomosios bulvės ‘VB Meda’ bendraautorė

2011 m. Paprastojo miežio ‘Alisa DS’ bendraautorė

2010 m. Dalyvavimas mokslo programose bei projektuose:

• 2022-2031 m. ŠMSM projektas „Konkurencingų bulvių veislių kūrimas ir selekcinės medžiagos tyrimai“, vykdytoja
• 2017-2021 m. ŠMM projektas „Naujų bulvių veislių kūrimas ir selekcinės medžiagos tyrimai“, vykdytoja
• 2015-2017 m. ŽŪM projektas „Lubinų, tinkančių auginti Lietuvos klimatinėmis sąlygomis, veislių atrinkimas, vykdytoja
• 2011-2016 m. ŽŪM projektas „Nacionalinės selekcijos bulvių veislių meristeminės sėklininkystės tyrimai“, vykdytoja
• 2011-2016 m. ŠMM projektas „Maistinių bulvių veislių, atsparių kenkėjams ir ligoms, kūrimas“, vykdytoja
• 2008-2009 m. ŽŪM projektas „Sėklinių bulvių auginimo meristeminiu būdu technologiniai parametrai“, vykdytoja
• 2008 m. VMSF, LŪS projektas „Skystu kompleksiniu trąšų įtaka bulvių minigumbams“, vadovė
• 2007-2009 m. ŠMM projektas „Lubinų ligas sukeliančių patogeninių grybų tyrimai“, vykdytoja
• 2007 m. VMSF, LŪS projektas „Kompleksinių skystų trąšų poveikis augalų augimui ir ligų prevencijai", vadovė
• 2006-2010 m. ŠMM projektas „Įvairios paskirties bulvių naujų linijų kūrimas, tyrimai ir konkurencingų veislių selekcija“, vykdytoja
• 2006-2009 m. ŠMM projektas „Bulvių atsparumo grybinėms, bakterinėms ir virusinės infekcijos sukeliamoms ligoms bei aplinkos faktorių įtakos bulvių augimui ir derliui ištyrimas“, vykdytoja
• 2006-2009 m. ŠMM projektas „Lietuviškų bulvių veislių kolekcijos in vitro palaikymas“, vykdytoja
• 2006-2007 m. ŽŪM projektas „Meristeminių bulvių auginimo technologijų tyrimai“, vykdytoja
• 2006 m. ŽŪM projektas „Bulvių poreikio ekonominis pagrindimas bei jų auginimo ir perdirbimo plėtros tendencijos Lietuvoje iki 2013 metu“, vykdytoja
• 2005-2008 m. ŠMM projektas „Skirtingų veislių ir hibridų bulvių gumbų jautrumo bulvių marui (Phytophthora infestans) tyrimai“, vykdytoja

Moksliniai renginiai

• 18-20.03.2024 ECPGR veiklos - EURO-POTATOES - pradinis susitikimas
• 2023 m. lapkričio 1-2 d. Tarptautinė konferencija „Phytosanitary security at the terms of new challenges. Directions and priorities“ (Chernivtsi, Ukraina). Straipsnis ir žodinis pranešimas „Effect of Lithuanian genotypes resistance to anthracnose (Colletotrichum SPP.) in Lupinus angustifolius L.“
• 2019 m. rugpjūčio 14-15 d. Tarptautinė konferencija skirta profesoriaus Ivana Yashovskogo 100-io paminėjimui (Kijevas, Ukraina). Tezės ir pranešimas “Potato varieties research in Lithuania”
• 2015 m. birželio 10-11 d. Tarptautinė konferencija ‚Agriculture in the 21st century. Problems and their solutions‘ (Kijevas, Ukraina). Tezės ir pranešimas „Late blight Phytophthora infestans (Mont.) de Bary resistance evaluation in new Lithuanian potato cultivars“
• 2013 m. liepos 9-12 d. Tarptautinė konferencija ‚Inovatyvūs bulvininkystės aspektai: padėtis, problemos ir perspektyvos‘ (Minskas, Baltarusija). Tezės ir pranešimas: ‘Late blight (Phytophtora infestans) resistance evaluation in five Lithuanian potato cultivars’
• 2011 m. liepos 24-29 d. 18-iolikta tarptautinė Europos bulvių asociacijos mokymai (Oulu, Suomija). Tezės ir stendinis pranešimas ‚New potato varieties research in Lithuania‘
• 2007 m. liepos 10-25 d. Tarptautinė mokslinė ir praktinė konferencija ‘Bulvinnkystė XXI amžiuje: problemos ir sprendimai’ (Minskas, Baltarusija). Žodinis pranešimas ‘Androgenesis in anther culture of Lithuanian potato cultivars’
• 2009 m. balandžio 21-24 d. Tarptautinė jaunųjų mokslininkų konferencija ‘Jaunimas moksle 2009’ (Minskas, Baltarusija). Žodinis pranešimas ‘Genenetic aspect in anther culture of potato (Solanum tuberosum L.) cultivars’
• 04-06.12.2006 The ECP/GR Potato Working Group in Edinburgh, United Kingdom
• 2006 m. kovo 13-15 d. III-oji tarptautinė konferencija ‘Non chemical crop protection methods‘ (Lillis, Prancūzija). Stendinis pranešimas: ‘Lithuanian potato cultivars resistance to late blight (Phytophthora infestans)
• 2006.02.01-04.30 Šampanės Ardenės Reimso Universitetas (Prancūzija) Augalų biologijos ir fiziologijos laboratorija. Stažuotės tema ‘Bulvių (Solanum tuberosum) dulkinių kultūros metodo optimizavimas’. Parašyta ataskaita bei išduotas dokumentas apie atliktus darbus
• 2006 m. vasario 12-15 d. III-oji tarptautinė konferencija ‘Haploidija kultūriniuose augaluose’ (Viena, Austrija). Stendinis pranešima: ‘Barley anther culture: effects of annual cycle and spike position on microspore embryogenesis’
• 30.07-02.08.2005 the ‘Enhanced control of potato Mop-Top virus in the Nordic and Baltic region’ (Jaeren, Norway). The objective was to gain competence on the symptomatology of PMTV-infected potato plants under natural conditions
• 2005 m. gruodžio 4-9 d. I-oji tarptautinė jaunųjų mokslininkų mokykla ‘Embriologija ir biotechnologija’ (Sankt-Peterburgas, Rusija). Žodinis pranešimas: ‘Androgenesis and albinism in cereals’, išspauzdinta santaruka, išduotas kurso sertifikatas
• 2004 m. gegužės 17-21 d. VIII jaunųjų botanikų konferencija (Sankt-Peterburgas, Rusija). Žodinis pranešimas: ‘Influence of microelements in anther culture of barley (Hordeum vulgare L.)’
• 2004.06.12-18 30tieji šiaurės šalių (NOVA) doktorantų kursai ‘Augalų produkcija 2025 - trangeniniai ar ekologiniai?’ (Rauland, Norvegija). Žodinis pranešimas: ‘Gene flow from GMOs into weeds and neigbouring crops’, išspauzdinta santaruka, išduotas kurso sertifikatas
• 2003 m. gruodžio 15-17 d. NATO ‘Functional genomic for drought stress genes’ programos susitikimas (Varšuva, Lenkija). Žodinis pranešimas: ‘Metalų sulfatų įtaka miežių (Hordeum vulgare L.) dulkinių kultūroje’
• 2003.03.03-09 29ieji šiaures šalių (NOVA) doktorantų kursai ‘In vitro kulturos ir selekcija’ (Birštonas, Lietuva). Žodinis pranešimas: ‘Androgenesis and albinism in cereals’, išspauzdinta santaruka, išduotas kurso sertifikatas
• 2002.02.01-09.31 Šampanės Ardenės Reimso Universitetas (Prancūzija) Augalų biologijos ir fiziologijos laboratorija. Stažuotės tema ‘Androgeneze ir albinizmas miežiuose’, parašyta ataskaita bei išduotas dokumentas apie atliktus tyrimus
• 2001 m. Dovilė Timukaitė „Chlorofilų kiekių dinamika skirtinguose žemės ūkio augalų vystymosi tarpsniuose“ (2024-06-13) - VK Agrotechnologijų fakultetas. Darbo vadovė dr. Rita Asakavičiūtė
• Toma Taraškutė „Priešsėlio poveikis žieminių kviečių (Triticum aestivum L.) pasėliams Vyganto Jankūno ūkyje“. (2024-06-13) - VK Agrotechnologijų fakultetas. Darbo vadovė dr. Rita Asakavičiūtė
• Martynas Lazauskas „Skirtingų bulvių veislių palyginimas“ (2023-06-06) - VDU ŽŪA, Agronomijos fakultetas, Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedra. Darbo konsultantė dr. Rita Asakavičiūtė
• Danielė Ramonaitė „Augimo reguliatorių įtaka bulvių (Solanum tuberosum L.) mikroaugalams in vitro“ (2021-06-09) - VU GMC Biomokslų institutas. Darbo vadovė dr.
• Agroverslo technologijos 1 kurso studentas Vilius Augustaitis (Vilniaus kolegija (ViKo), agrotechnologijų fakultetas). Praktikos trukmė nuo 2024-05-06 iki 2024-05-31. Praktikos vadovė dr. Rita Asakavičiūtė
• Agroverslo technologijos 1 kurso studentas Aras Jukna (Vilniaus kolegija (ViKo), agrotechnologijų fakultetas). Praktikos trukmė nuo 2024-05-06 iki 2024-05-31. Praktikos vadovė dr. Rita Asakavičiūtė
• Agroverslo technologijos 1 kurso studentas Linas Narmontas (Vilniaus kolegija (ViKo), agrotechnologijų fakultetas). Praktikos trukmė nuo 2024-05-06 iki 2024-05-31. Praktikos vadovė dr. Rita Asakavičiūtė
• Agroverslo technologijos 1 kurso studentas Maksimiljan Tichonov (Vilniaus kolegija (ViKo), agrotechnologijų fakultetas). Praktikos trukmė nuo 2024-05-06 iki 2024-05-31. Praktikos vadovė dr. Rita Asakavičiūtė
• Vilniaus Kolegijos Agroverslo technologijos 3 kurso studentė Dovilė Timukaitė (ViKo). Praktikos trukmė nuo 2024-03-18 iki 2024-04-25. Praktikos vadovė dr. Rita Asakavičiūtė
• Vilniaus Kolegijos Agrotechnologijų fakulteto studentė (ViKo) Aušrinė Pupšytė. Praktikos trukmė nuo 2023-05-08 iki 2023-06-02. Praktikos vadovė dr. Rita Asakavičiūtė
• VDU ŽŪA Agronomijos 3 kurso studentas Martynas Lazauskas (VDU ŽŪA). Praktikos trukmė nuo 2022-04-19 iki 2022-06-27. Praktikos vadovė dr. Rita Asakavičiūtė
• Agroverslo technologijos 3 kurso studentas Karolis Gončar (Vilniaus kolegija (ViKo), agrotechnologijų fakultetas). Praktikos trukmė nuo 2021-03-15 iki 2021-04-23. Praktikos vadovė dr. Rita Asakavičiūtė

---