Inkstų skausmas gali kilti dėl įvairiausių priežasčių, o pojūčiai vieni nemaloniausių - skausmas gali būti tiek maudžiantis, tiek priepuolinis. Inkstų skausmas dažniausiai nepraeina tol, kol nebūna pašalinta priežastis.
Inkstai tyliai dirba 24/7, tačiau dažnas susimąstome apie jų sveikatą tik tada, kai pajuntame nemalonius simptomus: patinimus, sunkumą, skausmą ar dažnesnį šlapinimąsi.
Inkstų skausmas gali būti painiojamas su nugaros skausmu dėl jo vietos, mat inkstai yra nugaroje, tarp apatinio šonkaulių žiedo ir klubų.
„Inkstų skausmas gali reikšti, kad yra infekcija, susidarė akmenys - dažniausiai skausmas nėra jaučiamas, kol akmuo iš inksto nepradeda judėti, kai inkstuose yra cista, kuri didėja arba plyšta.
„Inkstų skausmas įprastai jaučiamas nugaroje - tarp šonkaulių apačios ir klubų. Skausmas gali būti viename arba abiejose šonuose.
Jis gali būti maudžiantis, neintensyvus, neplintantis į kitas kūno vietas, ilgai trunkantis - dažniausiai esant infekcijai inkstuose.
Skausmas gali būti ir aštrus, priepuolinis, plintantis į pilvo apačią, lyties organus, šlaunies vidinį paviršių, prasidedantis staiga - tokiu atveju didelė tikimybė, kad inkstuose yra akmuo“, - aiškina G.
„Inkstų skausmą neretai lydi ir kiti simptomai. Pastebėjus, kad padažnėjo šlapinamasis, jis pasidarė skausmingas, anot jos, reiktų atkreipti dėmesį ir ieškoti pagalbos vaistinėje.
„Skausmingas šlapinimasis, pakilusi temperatūra, stiprus inkstų skausmas - jei kamuoja bent vienas iš šių simptomų, būtina kreiptis į gydytoją“, - pataria G.
„Iš kitų inkstų sutrikimų uždegimas išsiskiria skausmo pobūdžiu. Uždegimo metu skausmas yra bukas, niekur neplinta.
„Inkstų infekcija yra rimta sveikatos būklė, kurią reikia greitai gydyti. Ji dažnai prasideda kaip šlapimo takų ar šlapimo pūslės infekcija, kuri plinta paveikdama vieną ar abu inkstus.
Diagnozavus inkstų uždegimą, skiriamas antibakterinis gydymas - inkstus valantys vaistai, o jei skausmas yra stiprus, taip pat skiriami ir priešuždegiminiai, skausmą mažinantys vaistai“, - aiškina G.
Žmonės, nusprendę, kad jiems reikia išsivalyti organizmą, dažniausiai galvoja tik apie žarnyną ar kepenis, tačiau lygiai taip pat svarbu užtikrinti, kad jūsų inkstai būtų švarūs ir veiktų visu pajėgumu, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Ypač dėmesį turėtų atkreipti tie, kurie serga šlapimo takų ar bet kokiomis kitomis infekcijomis, taip pat žmonės, negalintys laikyti savyje skysčių.
„Mūsų inkstai atsakingi už toksinų išvalymą iš organizmo ir neleidžia susidaryti skysčių pertekliui. Anot jo, pirmoji pagalba norint išvalyti inkstus - vaistažolės. Tam puikiai tinka jau senovėje naudotos dilgėlės, kuriose gausu vitamino C.
„Dilgėlės padeda geriau filtruoti susidariusius skysčius. Rekomenduojama gerti po tris dilgėlių arbatos puodelius per dieną, tačiau sergant kai kuriomis ligomis reikėtų būti atsargiems“, - sako A.
Jei nemėgstate dilgėlių, varnalėšų ar apskritai gerti arbatų, tuomet visą dėmesį reikėtų sutelkti į mitybą.
Gydytojas A. „Pietūs labai panašūs į pusryčius. Tačiau, norėdami pakeisti skonį, galite pridėti kitų produktų.
„Inkstų valymo programa skamba kaip gera dieta - lengva nebus. Tačiau nepamirškite, kad išvalius inkstus padaugės energijos, kartu išsigydysite antinksčius“, - tikina A.
Nors žolelės inkstams negydo sunkių ligų, jos dažnai padeda sustiprinti inkstų veiklą natūraliai, dar iki tol, kol prireikia medikamentinio gydymo.
Kai inkstai ima šnibždėti, kad reikia pagalbos, vienas iš švelniausių ir veiksmingiausių būdų jiems padėti - žolelės. Svarbiausia - pasirinkti tinkamas, veiksmingas ir laiko patikrintas.
Arbatos inkstams: pasirinkimas ir vartojimas
Inkstai dažniausiai tyliai atlieka savo darbą, todėl ilgą laiką apie juos nė nesusimąstome. Tačiau kai jų veikla sutrinka, organizmas ima siųsti aiškius signalus. Pastebėjus bent kelis iš šių simptomų, verta susimąstyti apie inkstų būklę.
Vaistažolių arbatos yra gaminamos iš džiovintų vaisių, gėlių, prieskonių ar žolelių. Priklausomai nuo sudėties, šios arbatos gali būti įvairiausių skonių ir turėti skirtingas gydomąsias savybes.
- Gali pagerinti virškinimą - tinkamos arbatos puodelis po valgio gali padėti kur kas lengviau suvirškinti maistą.
- Gali palengvinti uždegimą - vaistažolių arbatos turi priešuždegiminių savybių, galinčių pagelbėti esant virškinimo trakto, šlapimo sistemos sutrikimams, artritui, galvos skausmui ir kitiems negalavimams.
- Gali sustiprinti imunitetą - antioksidantai ir vitaminai, esantys žolelių arbatose, gali padėti apsisaugoti nuo įvairių ligų ir infekcijų, oksidacinio streso.
- Padeda kovoti su pykinimu - tai ypač naudinga moterims, kurios neštumo metu kenčia nuo pykinimo ir vėmimo.
- Gali sumažinti stresą - tokios žolelių arbatos, kaip ramunėlių žiedų, itin gerai veikia, norint numalšinti stresą, ar net gali palengvinti nemigą.
Vaistažolių arbata gali būti vartojama kasdien. Dėl joje esančių antioksidantų, vitaminų ir mineralų ji yra itin naudingas skystis mūsų organizmui. Kadangi šios arbatos įprastai neturi kofeino, jos yra saugios vartoti.
Štai puikus arbatos receptas inkstams valyti. Tinka ir profilaktiškai ir esant akmenligei ar smėliui.
Ingredientai:
- 1 valg.š. takažolių
- 1 valg.š. baltųjų notrelių
- 1 valg.š. dž.petražolių
- 1/2 valg.š. meškauogių
Užpilti 600-700 ml karšto vandens ir uždengti 20 min. Tai arbata vienai dienai (2-3 puodeliai). Rekomenduojama gerti 5-7 dienas.
Nors ingredientai natūralūs, arbatos nepatartina vartoti, jei sumažėjęs kraujo spaudimas, yra ūmūs gastritai, skrandžio opos, taip pat nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Nevartoti ilgiau nei 10 dienų. Optimalu 5-7 dienos.
Sergantiesiems pielonefritu (inksto audinio, geldelių ir taurelių uždegimu) reikia laikytis specialios dietos. Sergant pielonefritu reikia gerti daug skysčių. Per dieną rekomenduojama išgerti apie du litrus, kad išsiplautų iš inkstų infekcija. Su šlapimu pasišalina įvairūs mikrobai, todėl sumažėja rizika plėstis uždegimui. Iš čiaupo vandens gerti negalima.
Geriausia gerti spanguolių arba bruknių sultis. Šiose uogose yra natūralių antiseptikų, kurie neleidžia daugintis bakterijoms.
Tokiu atveju naudinga valgyti arbūzus, melionus, moliūgus - jie pasižymi šlapimą varančiomis savybėmis. Sergant pielonefritu reikia daugiau valgyti produktų, kurie gerina žarnyno veiklą. Pradėkite vartoti sėlenas, nesmulkintų grūdų duoną, burokėlius ir morkas.
Sergant pielonefritu rekomenduojama kaitaliojimo dieta. 2-3 dienas reikia laikytis dietos, kuri „parūgštintų” šlapimą. Tada reikėtų valgyti daugiau duonos, miltinių patiekalų, mėsos ir kiaušinių. Paskui 2-3 dienas reikia laikytis dietos, kuri pašarmintų šlapimą (bulvės, daržovės ir pienas).
Sergant pielonefritu kartais gali padidėti kraujo spaudimas, atsirasti patinimų ir inkstų nepakankamumas. Tokiais atvejais reikėtų riboti skysčius. Kiek galima išgerti per parą, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Esant inkstų nepakankamumui reikia vengti baltyminio maisto - kiaušinių, mėsos, žuvies. Valgant baltymingus produktus susidaro toksinai ir jie kenkia inkstams. Visiškai jų atsisakyti nereikia. Paros kiekį turėtų nustatyti gydytojas.
Ypač dietos laikytis reikia tada, kai sergama ir inkstų akmenlige. Jei akmenys yra oksilatiniai, reikia sukelti šarminę šlapimo reakciją.
Žolelės inkstams
Daugelis renkasi papildus, tačiau gamta jau seniai turi atsakymą - žolelės inkstams. Šiame straipsnyje aptarsime, kurios žolelės inkstams yra laikomos pačiomis veiksmingiausiomis, kaip jos veikia, kada verta jų griebtis, o kada - susilaikyti.
Dirvinis asiūklis (lot. Equisetum arvense) - viena iš žolelių, kuri dažnai minima kaip nepakeičiama pagalba inkstams. Šis augalas pasižymi itin stipriu šlapimo varomuoju poveikiu, todėl padeda natūraliai pašalinti susikaupusius skysčius, šlakus ir toksinus.
Kaip naudoti? Asiūklio antpilą galima ruošti paprastai: šaukštą žolės užpilkite stikline verdančio vandens, palaikykite 15 minučių, perkoškite ir gerkite po pusę stiklinės 2-3 kartus per dieną. Geriausia vartoti kursu - apie 7-10 dienų, po to daryti pertrauką.
Petražolė - visiems gerai pažįstamas augalas, dažniausiai naudojamas virtuvėje, tačiau mažai kas žino, kad ji laikoma viena veiksmingiausių natūralių priemonių inkstų veiklai gerinti.
Kaip naudoti? Labiausiai rekomenduojamas petražolių nuoviras: smulkiai supjaustykite saują šviežių lapų ar šaknų, užpilkite 0,5 l vandens, užvirkite, pavirkite 5 minutes, leiskite šiek tiek atvėsti ir perkoškite. Gerkite po pusę stiklinės 2 kartus per dieną, geriausia nevalgius.
Meškauogė - tai tamsiai žalių lapelių augalas, kuris nuo seno buvo naudojamas inkstų bei šlapimo takų problemoms spręsti. Ji turi stiprų antiseptinį poveikį, padeda slopinti uždegimą ir netgi gali palengvinti šlapimo išsiskyrimą.
Vartojimas: Dažniausiai meškauogės lapai verdami kaip nuoviras - vienas valgomasis šaukštas džiovintų lapų užpilamas stikline vandens, pavirinamas 10 min., perkošiamas ir geriamas po 2-3 kartus per dieną tarp valgymų.
Kiaulpienė daug kam asocijuojasi tik su pavasariu ir pūkuotais žiedais, tačiau jos šaknys - tai natūralus turtas, padedantis inkstams atsikratyti perteklinių skysčių ir toksinų. Kiaulpienės šaknys pasižymi švelniu šlapimą varančiu poveikiu, bet tuo pačiu turi ir antioksidacinių bei priešuždegiminių savybių.
Naudojimas: Kiaulpienės šaknų arbatą galima pasigaminti iš džiovintos žaliavos: šaukštelį smulkintų šaknų užpilkite stikline verdančio vandens, pavirkite 5-7 minutes, palikite 10 minučių pritraukti, tada perkoškite.
Nors daugelis kukurūzus mato tik kaip maistą, jų purkos - tai viena iš seniausių liaudiškų priemonių, naudojamų šlapimo takų ir inkstų funkcijai palaikyti.
Kaip naudoti? Kukurūzų purkų arbatai reikia vieno valgomojo šaukšto džiovintos žaliavos. Ją užpilkite stikline verdančio vandens, pridenkite ir palaikykite 10-15 minučių. Gerkite šiltą arbatą po 100 ml 2-3 kartus per dieną, geriausia tarp valgymų.
Beržų lapai - viena iš populiariausių žolelių, naudojamų inkstams ir šlapimo takams valyti. Jie turi stiprų šlapimo varomąjį poveikį, padeda pašalinti šlakus, švelniai valo inkstus bei mažina skysčių susikaupimą organizme.
Naudojimas: Vieną šaukštą džiovintų beržų lapų užpilkite stikline verdančio vandens, palaikykite 10 minučių, perkoškite ir gerkite po 100 ml 2-3 kartus per dieną. Rekomenduojama vartoti 7-8 dienas iš eilės, tada padaryti kelių dienų pertrauką.
Jeigu pastebite, kad organizmas linkęs kaupti skysčius, atsiranda patinimų ar vargina dažnas šlapinimasis, žolelės inkstams gali būti pirmasis žingsnis į sveikesnę kasdienybę. Svarbiausia - žoleles vartoti atsakingai, daryti pertraukas tarp kursų ir stebėti organizmo reakcijas. Nors šie augalai gali veikti efektyviau nei sintetiniai papildai, kiekvienas atvejis - individualus.
Sunkumas kojose, patinimai, jausmas tarsi avalynė spaustų - tai dažni požymiai, kad organizme kaupiasi skysčiai. Šią problemą patiria ne tik vyresnio amžiaus žmonės, bet ir jauni, ypač dirbantys stovimą ar sėdimą darbą. Nors daugelis griebiasi vaistų ar masažų, vis dažniau atsigręžiama ir į natūralias priemones.
Asiūklio arbata nuo seno žinoma kaip švelni, bet veiksminga pagalba organizmui, linkusiam kaupti vandenį. Ji ne tik skatina skysčių pasišalinimą, bet ir padeda inkstams, valo kraują, stiprina visą išskyrimo sistemą. Ši arbata laikoma viena iš geriausių natūralių priemonių, padedančių pašalinti susikaupusius skysčius iš organizmo.
Būtent todėl asiūklio arbata ypač naudinga tiems, kurių kojos linkusios tinti po darbo dienos, kelionių ar esant hormoniniams pokyčiams. Svarbu tai, kad ši arbata nėra agresyvi - ji netrikdo elektrolitų balanso, kaip kai kurios stiprios diuretikinės priemonės. Asiūklio arbata vertinama dėl plataus poveikio visam organizmui. Nors dažniausiai ji siejama su skysčių pertekliaus šalinimu, tai tik viena iš daugelio jos naudingų savybių.
Kad asiūklio arbata būtų veiksminga, svarbu ją tinkamai paruošti. Arbatą galima gerti 1-2 kartus per dieną, geriausia - ryte ir ankstyvą popietę. Rekomenduojama gerti ne ilgiau kaip 2-3 savaites, po to padaryti pertrauką. Šviežias asiūklis ruošiamas džiovinimui - vėliau bus naudojamas arbatai nuo inkstų negalavimų ir tinimo.
Asiūklis auga pievose, laukymėse, pamiškėse - jo ploni, žali, panašūs į mažus eglišakius stiebai lengvai atpažįstami. Rinkti reikėtų birželio-liepos mėnesiais, sausu oru, kuomet augalas yra pilnai sužaliavęs, bet dar nepradėjęs ruduoti. Surinktą asiūklį svarbu džiovinti pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje. Jis neturi būti džiovinamas saulėje ar drėgname rūsyje, nes tuomet praranda dalį savo gydomųjų savybių.
Nors asiūklio arbata yra švelni, nereikėtų jos vartoti nepertraukiamai ar dideliais kiekiais. Ji netinka nėščioms moterims, vaikams ir žmonėms, turintiems sunkių inkstų sutrikimų.
Trumpai apie sudėtines arbatos dalis:
- Šiuolaikiniai gydytojai takažolių antpilu gydo inkstų ligas, akmenligę. Takažolė skatina šlapimo išsiskyrimą, mažina mineralinių druskų kristalizaciją.
- Tuo tarpu baltosiose notrelėse esančios medžiagos slopina šlapimo takų uždegimą, ramina skrandžio bei galvos skausmus, stiprina ir tonizuoja organizmą, naikina bakterijas.
- Petražolė yra žinomas natūralus diuretikas. Augalo aliejuose esančios medžiagos apiolis ir myristicinas skatina šlapimo susidarymą ir šalinimą, todėl petražolė yra dažnas detoksikuojančių koktelių ingredientas, o petražolių arbata naudojama valyti organizmui.
- Meškauogių lapai veikia šlapimo pūslę ir šlapimtakius, naikina bakterijas, pasižymi šlapimo išsiskyrimą skatinančiu poveikiu. Slopina uždegiminius sutrikimus šlapimo takų sistemoje, stabdo inkstų ir šlapimo pūslės akmenų formavimąsi ir skaldo jau susidariusius.
Takažolės, notrelės, meškauogės ir petražolės - geriausias pasirinkimas inkstų, šlapimo takų ligų gydymui ir profilaktikai.
Žinomiausias inkstų gyduolis - dirvinis asiūklis - kiek nuodingas, o štai paprastoji rykštenė ne mažiau veiksminga, užtat neturi jokio šalutinio poveikio, gali gerti ir mažilėliai vaikai. Paprastųjų rykštenių arbata yra skani ir aromatinga, ji gali pakeisti kasdienes arbatas.
Šių augalų preparatai nuo seno buvo naudojami kraujavimui stabdyti, bet dabar dažniausiai jie dažniausiai vartojami nuo šlapimo sistemos organų ligų, tokių kaip šlapimo pūslės ir šlapimo takų uždegimai, šlapimo nelaikymas, ir netgi nuo gana sunkių ligų, pavyzdžiui, inkstų uždegimo, inkstų vėžio, cistų ir kitokių biesų.
Rykštenių antpilas padeda sergant šlapimo takų infekcijomis, viršutinių kvėpavimo takų uždegimu, gripu, laringitu, šlapimo takų ir inkstų akmenlige. Antpilas taip pat turi šlapimo skyrimąsi ir prakaitavimą skatinančių savybių.
Rykštenių nuoviru gydomos dar ir kirmėlinės ligos. Augale esančios medžiagos puikiai mažina kai kurių grybų augimą ir dauginimąsi, geriausiai - kandidomikozes sukeliančius baltuosius balkšvagrybius, todėl nuoviru skalaujama burna, kitos grybų ir grybelių pažeistos gleivinės.
Arbatos šlapimo sistemai ir inkstams yra natūralus būdas palaikyti gerą šlapimo takų funkciją ir skatinti tinkamą organizmo detoksikaciją.
Varnalėšų šaknys yra žinomos dėl savo gebėjimo išvalyti organizmą ir prisidėti prie šlapimo takų veiklos. Šis augalas padeda skatinti skysčių pasišalinimą, taip prisidedant prie organizmo atsikratymo nuo toksinų ir atliekų.
Dilgėlių lapai teigiamai veikia inkstų funkciją, padeda organizmui pašalinti nereikalingas medžiagas ir palaikyti natūralų detoksikacijos procesą. Šios žolelės taip pat gerina šlapimo takų būklę, mažindamos galimas uždegimo rizikas ir palaikydamos sklandžią veiklą.
Asiūklių žolė yra žinoma dėl savo gebėjimo skatinti šlapimo išsiskyrimą, tad gali būti naudinga siekiant pagerinti šlapimo sistemos būklę.
„Pavyzdžiui, medetkos arbata pasižymi antibakteriniu poveikiu, todėl tinka tiek profilaktikai, tiek ir gydymui. Tereikia į stiklinę įbėrus 1 valgomąjį šaukštą sausų žiedų užplikyti juos vandeniu ir palaikyti 10 minučių. Nukošus galima gerti kelis kartus per dieną“, - rekomenduoja G.
„Tačiau jei jaučiamas skausmas juosmens srityje, pakilo temperatūra, šlapime matomas kraujas, vien arbatų neužteks. Tokiu atveju vizitas pas gydytoją ir vaistai inkstų veiklai gerinti yra vienintelė išeitis.
Norint palaikyti normalią inkstų veiklą, pasak G. Tautkevičienės, svarbu vartoti skysčius. Per mažas skysčių vartojimas sąlygoja mažą šlapimo išsiskyrimą, o tai gali sutrikdyti inkstų veiklą, paskatinti akmenų formavimąsi.
„Spanguolių sultys turi priešuždegiminį efektą. Žinoma, rinktis reiktų natūralias sultis, kuriose mažiau pridėtinių saldiklių.
Vaisių - citrinų, apelsinų ir melionų - sultyse yra citrinos rūgšties, kuri gali padėti išvengti inkstų akmenų susidarymo.
Vitaminas C yra stiprus antioksidantas, galintis apsaugoti nuo oksidacinio streso mūsų organizmą. Yra tyrimų, įrodančių, kad vitaminas C gali užkirsti kelią inkstų randų formavimusi, po ūminės infekcijos ir stiprinti inkstų fermentus.
Ji priduria, kad kai skauda inkstus ar kamuoja šlapimo takų infekcija, galima daryti šilto vandens voneles, įsidėti į jas ramunėlių. Šiluma mažina skausmą, atpalaiduoja spazmus. Taip pat galima 20 min.
„Turintiems problemų su inkstais būtina mažinti alkoholio ir kofeino vartojimą. Juk svarbiausias inkstų vaidmuo - filtruoti kenksmingas medžiagas ir toksinus, o alkoholis ir kofeinas gali pareikalauti papildomos inkstų apkrovos. Todėl siekiant palengvinti gijimo procesą, verta juos pakeisti kitais skysčiais. Be to, būtina saikingai vartoti druską“, - pabrėžia G.