Arbatos nuo kosulio - tai natūrali pagalba kvėpavimo takams, ypač šaltuoju metų laiku. Jose naudojami augaliniai komponentai, pasižymintys raminančiu poveikiu gerklei, lengvinantys atsikosėjimą ir padedantys mažinti dirginimą. Arbatos, skirtos peršalimo simptomams slopinti, gali būti puikus pasirinkimas norint palaikyti tinkamą kvėpavimo takų funkciją ir sumažinti nemalonius pojūčius. Arbatos peršalimo simptomams slopinti gali būti naudingos ne tik peršalus, bet ir kaip priemonė imunitetui stiprinti bei atstatyti kvėpavimo takams po ligos.

Pagrindiniai ingredientai arbatose nuo kosulio

Vieni iš dažniausiai pasitaikančių augalų tokių arbatų sudėtyje yra čiobreliai, islandinė kerpena ir liepžiedžiai.

• Čiobreliai vertinami dėl eterinių aliejų, kurie veikia antibakteriškai ir lengvina gleivių pasišalinimą iš kvėpavimo takų. Jie naudojami esant sausam ar šlapiam kosuliui, nes gali padėti lengvinti kvėpavimą ir raminti sudirgintą gleivinę. Čiobrelių arbata naudojama dėl savo gebėjimo nuraminti gerklę, slopinti uždegimą ir skatinti gleivių pasišalinimą, kas yra labai svarbu siekiant atstatyti kvėpavimo takų būklę peršalimo metu.
• Islandinė kerpena - tai kerpė, nuo seno naudojama kvėpavimo takams stiprinti. Ji dengia gleivinę apsaugine plėvele, kuri mažina dirginimą ir sausumą. Ji ypač tinka sausam kosuliui, lydimam perštinčios gerklės.
• Liepžiedžiai pasirenkami dėl švelnaus skonio ir raminančio poveikio. Jie ne tik gali padėti mažinti gerklės skausmą, bet ir turi prakaitavimą skatinančių savybių, tad tinka karščiuojant ar jaučiant peršalimo simptomus. Liepžiedžių arbata veikia panašiai kaip vaistai nuo kosulio, nes stimuliuoja bronchų liaukų sekreciją, lengvina atsikosėjimą.
• Debesylų šaknys, pasižyminčios raminančiomis savybėmis, gali padėti sumažinti kvėpavimo takų sudirgimą ir palengvinti kosulį, suteikdamos švelnumo ir atsipalaidavimo pojūtį.
• Kraujažolių žolė taip pat turi vertingų savybių, kurios padeda palaikyti normalią imuninės sistemos funkciją ir slopinti uždegimo požymius.

Kada kreiptis į gydytoją

„Dažnai į vaistinę užėję žmonės klausia, kaip gydyti kosulį, prašo duoti kokių nors vaistų nuo jo nė negalvodami, koks būtent kosulys juos vargina - drėgnas ar sausas. Jeigu savijauta negerėja, o kosulys ne tik nesitraukia, bet ir stiprėja, pakilo kūno temperatūra - vaistai nuo kosulio nebepadės, būtina kreiptis į gydytoją ir išsitirti dėl COVID-19 infekcijos, atlikti kitus būtinus tyrimus“, - sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Inga Pociulienė.

Pas gydytoją reikėtų kreiptis, jei pastebite užsitęsusį kosulį arba kosulys jau virto lėtiniu ir kamuoja jus apie 2 mėnesius. Taip pat, jei atsiranda pašalinių neigiamų pasekmių, tokių kaip kosėjimas krauju ar sunkumas kvėpuoti, į gydytoją turite kreiptis kuo greičiau.

Kosulio tipai ir jų gydymas

Kosulio gydymas - ką reikėtų žinoti? Pasak vaistininkės, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, koks kosulys žmogų vargina - sausas ar drėgnas, intensyvus ar retas, spazminis ar priepuolinis, prieš kiek laiko atsirado, kokioje padėtyje žmogui esant, kuriuo paros metu dažniausiai kartojasi.

„Nėra vieno vaisto, kuris tiktų visiems kosulio tipams gydyti, todėl labai svarbu išsiaiškinti, koks šiuo metu kosulys kamuoja žmogų. Pavyzdžiui, viršutinių kvėpavimo takų infekcijų metu dažniausiai pačią pirmą dieną ima varginti sausas kosulys, o apie trečiąją dieną, jeigu gydomasi, kosulys tampa drėgnu, pradedama atsikosėti. Būtent drėgnas kosulys praneša apie sveikimą, nes jo metu pasišalina kvėpavimo takų ligų sukėlėjai bei sekretas“, - aiškina I.Pociulienė.

Intensyvus, sausas ir drėgnas kosulys vienu metu reiškia bronchitą. Virusiniam laringitui būdingas prikimęs balsas, sausas lojantis kosulys. Sergant astma, kamuoja spazminis kosulys, keliantis dusulį, būdingas kvėpavimas su apsunkintu iškvėpimu.

„Ūminis kosulys gali trukti iki 3 savaičių, o užsitęsusiu kosuliu laikomas tas, kuris trunka 3-8 savaites. Lėtiniu vadinamas kosulys, varginantis daugiau nei 8 savaites. Tokia kosulio trukmė gali išduoti apie galimą astmą, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą ar net onkologines ligas. Ilgalaikis kosulys dažnai atsiranda ir rūkantiems žmonėms“, - teigia vaistininkė.

Alergija žiedadulkėms, naminiams gyvūnams, namų dulkių erkutėms, pelėsiams taip pat gali sukelti kosulį, kuris gali pasireikšti priepuoliais, kartais net iki dusimo.

Kaip gydyti sausą kosulį?

Pagrindinis kosinčių žmonių klausimas, anot vaistininkės, yra slopinti kosulį ar verčiau palengvinti atsikosėjimą. „Slopinti kosulį reikia tokiu atveju, jeigu jis yra sausas, intensyvus ir varginantis. Tuomet dvi ligos dienas kosulį galima malšinti įvairiais būdais. Šią funkciją atliekančių vaistų būna tiek augaliniu, tiek cheminiu pagrindu, tablečių arba sirupo pavidalu.

Sauso kosulio šiukštu negalima gydyti gleives skystinančiais vaistais, nes pastarieji tik erzina kvėpavimo takus ir žmogus dar daugiau sausai kosėja“, - įspėja ji. Įprastai po 2-3 dienų kosulys drėksta, žmogus ima atsikosėti.

Tuomet jau rekomenduojama vartoti vaistus, skystinančius bronchų sekretą ir skatinančius sekreto šalinimą iš kvėpavimo takų. Tokių vaistų pasirinkimas taip pat yra nemažas - galima rinktis iš tablečių, sirupų ir lašų. Uždegimui ir skausmui malšinti taip pat tinka ir vaistai nuo skausmo.

„Vaistų nuo drėgno kosulio pasirinkimas priklauso nuo jo intensyvumo ir trukmės. Svarbiausia yra įsidėmėti, kad tokio kosulio negalima gydyti kosulį slopinančiais vaistais, nes tuomet bronchų sekretas kaupiasi kvėpavimo takuose, gali pakilti temperatūra, atsirasti dusulys ir vystytis plaučių uždegimas“, - apie esmines gydymosi klaidas kalba I.Pociulienė.

Natūralios priemonės kosuliui gydyti

Vaistininkės teigimu, ne visada reikia griebtis vaistų. Jei kosulys nėra užsitęsęs, o žmogus nekarščiuoja arba temperatūra pakilusi nežymiai, galima sėkmingai gydytis ir namuose. Kartais pakanka ir paprasčiausio poilsio. Jeigu leidžia aplinkybės, medikamentų patartina vengti nėščiosioms ir vaikams.

Jiems rekomenduojama gydymą pradėti nuo švelnesnių, natūralesnių priemonių, o kitų išeičių ieškoti joms nepadėjus. „Kosulio gydymui patarčiau pasitelkti inhaliaciją su druskos tirpalu, į kurį galima įlašinti kelis lašus eukalipto eterinio aliejaus. Išimtis - jei kvėpuos mažas vaikas arba naudojamas elektrinis inhaliatorius.

Naudinga nakčiai įtrinti krūtinę ir nugarą tepalu, kurio sudėtyje būtų mentolio, pušų eterinio aliejaus arba ant krūtinės užsidėti orkaitėje arba mikrobangų krosnelėje sušildytą vyšnių kauliukų pagalvėlę. Jei pagalvėlės žmogus neturi, galima į drobinį maišelį įpilti nemaltų linų sėmenų ir taip pat pašildyti. Įkaitusios sėklos maloniai sušildo krūtinę ir ramina kosulį“, - natūralias priemones rekomenduoja ji.

Kitos arbatos nuo kosulio

Kai kosulys lengvas ir žmogus kosėja rečiau nei kas valandą, papildomų vaistų gerti nebūtina. Pakanka tik vartoti daugiau skysčių, drėkinti patalpas, atlikti inhaliacijas. Tokiais atvejais taip pat labai tinka įvairių vaistažolių arbatos, kurias pagal skonį galima pagardinti medumi, citrina ar imbiero griežinėliu. Medus taip pat slopina kosulį, turi antibakterinių savybių ir padeda organizmui lengviau kovoti su infekcija.

• „Ramunėlių arbata geriausiai įveikia kosulį, ramunėlių nuoviras tinka ir gerklei skalauti.
• Mėtų arbata taip pat padeda kovoti su tokiais peršalimo simptomais kaip gerklės skausmas, sloga, kosulys ir karščiavimas. Tačiau nėščiosioms šių vaistažolių rekomenduočiau vengti, taip pat ir čiobrelių arbatos.
• Šaltalankių arbata labai tinka sergant plaučių uždegimu, kai kamuoja įsisenėjęs kosulys, kartais šaltalankių nauda prilyginama antibiotikų poveikiui.
• Aviečių arbata, taip pat aviečių lapų arbata ne tik mažina skausmą ir karščiavimą, bet ir gydo kosulį“, - vaistažolių arbatas vardija I. Pociulienė.

Kol kosulys sausas, ji pataria gerti islandinės kerpenos, paprastųjų saldymedžių šaknų, vaistinių svilarožių šaknų, tūbių žiedų arbatas ir jų mišinius. Jei kosėjama drėgnai, tuomet reikia rinktis vaistinių čiobrelių, pušų pumpurų, raudonėlių, siauralapių gysločių vaistažoles.

Kas yra kosulys

Kosulys - tai plaučių apsauga. Kosulys yra naudingas organizmo refleksas, kuris kyla sudirginus bronchus arba receptorius, esančius trachėjoje. Dažnai kosulys yra vienas iš bakterinės ar virusinės ligos simptomų. Kosėdami iš organizmo bandome pašalinti ligos sukėlėjus ir taip jie nebegali kvėpavimo takais keliauti toliau bei pažeisti plaučių.

Kosulio tipai

Išskiriami du kosulio tipai: sausasis ir drėgnasis. Sausas kosulys pasireiškia virusinės kvėpavimo takų infekcijos pradžioje. Kvėpavimo takuose pradedame justi dirginimą, kuris skatina mus kosėti, tačiau tokio kosulio metu nieko neatkosėjame. Jei kosėjame stipriai, gali pasireikšti ir krūtinės skausmai.

Po ~3 dienų sausas kosulys pereina į drėgną ir pradedame atsikosėti - sekretų pavidalu iš kvėpavimo takų pašalinamos gleivinės išskyros, kuriose yra ligos sukėlėjai. Drėgno kosulio pradžia yra indikacija, jog pradedame sveikti, todėl tokį kosulį reikia skatinti.

Ligos, sukeliančios kosulį

Kosulį sukelia įvairios infekcijos, virusai ir bakterijos. Taigi kosulys gali kilti dėl peršalimo ar gripo. Tokiu atveju kosulys nėra vienintelis ligos simptomas. Prie to prisideda ir gerklės skausmas, sloga, temperatūra, raumenų skausmai. Kosulys gali atsirasti ir esant bronchitui, plaučių uždegimui ar užklupus sinusitui.

Lėtinį kosulį sukelia gastroezofaginio refliukso liga, bronchų astma arba rinosinusitas. Pastarasis pasireiškia nosiaryklėje esančioms gleivėms patekus į gerklę.

Tam, kad virusų ir bakterijų neskleistume toliau, prisiminkite apie kosėjimo etiketą, nes varginant drėgnam kosuliui, kosėjimo metu į aplinką galime paskleisti ligos sukėlėjus. Rekomenduojama kosėti prisidengus nosine, kurią po to išmeskite. Kosėjant į delną, nepamirškite nusiplauti rankas.

Kosulio trukmė

Svarbu suprasti, jog kosulys nepraeis per keletą dienų ir, tinkamai gydant kosulį, tai yra normalus sveikimo procesas. Yra išskiriami 3 tipai atsižvelgiant į kosulio trukmę:

• Iki 3-ų savaičių - ūminis kosulys.
• Nuo 3 iki 8 savaičių - užsitęsęs kosulys.
• Daugiau nei 8 savaitės - lėtinis kosulys.

Kosulio gydymas

Ilgai besitęsiantis kosulys atima nemažai energijos ir trikdo žmogaus gyvenimo būdą, tačiau kosulio gydymui nereikėtų patiems griebtis stiprių vaistų, pavyzdžiui antibiotikų, ir tokiu būdu bandyti kosulį pašalinti per kelias dienas. Vaistų parinkimas suaugusiems priklauso nuo kosulio intensyvumo, kokiu paros metu labiausiai vargina, prieš kiek laiko atsirado bei koks kosulio tipas kamuoja.

Skirtingiems kosulio tipams - sausam ir drėgnam - yra reikalingas skirtingas gydymas:

• Sausam kosuliui padeda vaistinių svilarožių šaknų, islandinės kerpenos, saldymedžių šaknų arbatos. Jeigu kosulys labai jūsų nevargina, kosėjate retai, vaistų vartoti dar nebūtina. Svarbu drėkinti gerklę, todėl vartokite daug skysčių, turint galimybes, darykite inhaliacijas. Jei sausas kosulys intensyvėja, reikia pasitelkti vaistus. Rekomenduojami sirupai, tabletes ar kitokio pavidalo vaistai nuo sauso kosulio.
• Atsiradus drėgnam kosuliui, skatinkite jį, nes pasišalinus svetimkūniams, galima pilnai pasveikti. Šiuo atveju vartojami atsikosėjimą skatinantys vaistai, padedantys bronchų sekretui pasišalinti iš kvėpavimo takų. Galite vartoti ir raudonėlių, čiobrelių arbatas. Drėgnas kosulys gali būti gausus ir skystas (paviršinis) arba klampus ir negausus (esantis giliau kvėpavimo takuose). Esant pastarajam, reikėtų kreiptis į gydytoją, nes ligos sukėlėjai jau pateko giliau į kvėpavimo takus.

Mūsų vaistinėse vyrauja platus asortimentas įvairaus tipo vaistų kosuliui gydyti, todėl tinkamus tikrai rasite tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Galėsite išsirinkti jums tinkamiausią vaistų formą: sirupas nuo kosulio, tabletės, geriamieji lašai, šnypščiosios tabletės ar milteliai geriamajam tirpalui.

Kaip gydyti kosulį vaikui?

Gydant kosulį vaikui, svarbu paisyti tų pačių principų, kaip ir gydant suaugusiuosius: tinkamai nustatyti kosulio tipą, jo intensyvumą ir dažnį, prireikus nuvykti pas gydytoją. Esant peršalimui ir sudirgusiai gerklei, kai vargina kosulys patartina vartoti kuo daugiau skysčių, todėl verta pasirūpinti ir arbata.

Vos pajutus peršalimo simptomus, pavyzdžiui, kosulį, žmonės skuba apsirūpinti arbata nuo kosulio. Kruopščiai surinktos, laikantis visų taisyklių ir reikalavimų arbatos ir pavienės vaistažolės apdovanos jus maloniu skoniu bei aromatu. Atraskite arbatas su čiobrelių žole, pankolių vaisiais, pušų pumpurais, raudonėlių žole, raktažolėmis. O vaikams skirtuose žolelių mišiniuose galima rasti našlaičių žolės, ramunėlių žiedų. Nuo seno ypač vertinama liepžiedžių arbata, ramunėlės, aviečių stiebelių bei kitos arbatos bei vaistažolės, kurias galima ruošti su medumi.

Liaudies medicinoje esant tam tikriems negalavimams buvo vartojamos įvairios vaistažolės, pavyzdžiui, čiobrelių arbata nuo kosulio, įvairių vaistažolių arbatos nuo temperatūros, kitos arbatžolės nuo kosulio (pušų pumpurai, šalavijai, svilarožės). Žoleles rinkite atokiose vietose: toliau nuo didelių ūkių, judrių kelių. Rinkite tik tas vaistažoles, kurias gerai pažįstate, ir kurios nėra pažeistos.

Rinkimui naudokite talpas, pagamintas iš natūralių audinių, medžiagų. Galioja tokia taisyklė: žiedus, žoles, lapus ir vaisius rinkite giedromis dienoms, o augalus, kurių vaisiai byra (pavyzdžiui, krapų), anksti ryte. Ne mažiau svarbu žoleles tinkamai išdžiovinti. Svarbu, kad patalpa, kurioje tai darysite būtų tamsi, vėsi, joje būtų sausa, turėtų gerą vėdinimo sistemą. Taip pat galite tam naudoti ir specialias džiovykles, kartais tinka ir orkaitės.

Prieš džiovinimą augalus gerai nusausinkite, pavyzdžiui, popieriniu rankšluosčiu, kad augalai nesupelytų.

Vaistažolių arbatų nauda

Vaistažolių arbatos yra gaminamos iš džiovintų vaisių, gėlių, prieskonių ar žolelių. Priklausomai nuo sudėties, šios arbatos gali būti įvairiausių skonių ir turėti skirtingas gydomąsias savybes.

• Gali pagerinti virškinimą - tinkamos arbatos puodelis po valgio gali padėti kur kas lengviau suvirškinti maistą.
• Gali palengvinti uždegimą - vaistažolių arbatos turi priešuždegiminių savybių, galinčių pagelbėti esant virškinimo trakto, šlapimo sistemos sutrikimams, artritui, galvos skausmui ir kitiems negalavimams.
• Gali sustiprinti imunitetą - antioksidantai ir vitaminai, esantys žolelių arbatose, gali padėti apsisaugoti nuo įvairių ligų ir infekcijų, oksidacinio streso.
• Padeda kovoti su pykinimu - tai ypač naudinga moterims, kurios neštumo metu kenčia nuo pykinimo ir vėmimo.
• Gali sumažinti stresą - tokios žolelių arbatos, kaip ramunėlių žiedų, itin gerai veikia, norint numalšinti stresą, ar net gali palengvinti nemigą.

Vaistažolių arbata gali būti vartojama kasdien. Dėl joje esančių antioksidantų, vitaminų ir mineralų ji yra itin naudingas skystis mūsų organizmui. Kadangi šios arbatos įprastai neturi kofeino, jos yra saugios vartoti.

Šeivamedžio arbata nuo kosulio

Šeivamedžio arbata nuo kosulio yra viena veiksmingiausių natūralių priemonių nuo kosulio ir kvėpavimo takų infekcijų. Ji pasižymi priešuždegiminėmis, atsikosėjimą lengvinančiomis ir imunitetą stiprinančiomis savybėmis.

• Šeivamedžio žiedai turi gleives skystinančių savybių, todėl padeda lengviau pašalinti bronchų ir gerklės sekretą.
• Jei kosulys yra sausas ir varginantis, šeivamedžio arbata padeda sudrėkinti kvėpavimo takus ir sumažinti gerklės dirginimą.
• Šeivamedžio žieduose esantys flavonoidai (kvercetinas, rutinas) pasižymi stipriomis antivirusinėmis savybėmis.

Šeivamedžio arbata nuo kosulio yra natūrali, saugi ir veiksminga priemonė kosuliui gydyti. Ji padeda lengviau atsikosėti, mažina gerklės uždegimą, stiprina imuninę sistemą ir pagreitina sveikimą. Reguliarus jos vartojimas kartu su kitomis natūraliomis priemonėmis gali padėti greičiau atsikratyti kosulio ir užkirsti kelią kvėpavimo takų infekcijoms.

---