pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Kokia Arbata Geriant Pagerėja Kraujotaka?

Aukštas kraujospūdis - viena tyliausių, bet pavojingiausių sveikatos problemų. Neretai žmonės metų metus nejaučia jokių simptomų, kol vieną dieną ištinka rimta bėda. Tačiau vis daugiau žmonių ieško švelnesnių būdų, kaip pagerinti kraujotaką be stiprių vaistų.

Natūralūs Būdai Kraujospūdžiui Mažinti

Nors aukštas kraujospūdis dažnai gydomas vaistais, gamta siūlo ir savo sprendimų. Kai kurios vaistažolės jau nuo senų laikų naudojamos kaip švelni, bet veiksminga priemonė.

Gudobelės Arbata

Natūralus būdas mažinti kraujospūdį - gudobelės arbata. Ji padeda gerinti širdies veiklą, plečia kraujagysles, mažina nervinę įtampą.

Melisa

Melisa - dar viena žolė, kuri veikia ne tiesiogiai kraujospūdį, bet labai svarbų jo komponentą - stresą.

Paprastoji Sukatžolė

Paprastoji sukatžolė - kiek rečiau minima, tačiau labai vertinga.

Arbatos Ruošimas ir Vartojimas

Tinkamai paruošta žolelių arbata gali būti ne tik maloni gerti, bet ir veiksminga. Arbata kraujospūdžiui mažinti turėtų būti švelni - tiek skoniu, tiek poveikiu. Užpilkite žoleles, uždenkite, palikite 10-15 min. Tada nukoškite ir gerkite šiltą.

Svarbu atminti, kad tokia arbata kraujospūdžiui mažinti netinka kaip vienkartinė pagalba staiga pakilus spaudimui - ji skirta ilgesniam laikotarpiui ir nuosekliam naudojimui. Pirmas pastebimas efektas - nusiraminimas. Po kelių dienų vartojimo dažnai jaučiamas bendras lengvumas. Pulsas nurimsta, sumažėja galvos skausmai ar ūžesys ausyse. Reguliariai geriama arbata kraujospūdžiui mažinti veikia švelniai, bet ilgainiui gali padėti stabilizuoti spaudimą.

Papildomi Įpročiai Kraujotakai Pagerinti

Nors arbata kraujospūdžiui mažinti gali būti labai naudinga, jos poveikį sustiprina ir keli kiti paprasti įpročiai. Svarbiausia - pakankamas vandens kiekis. Net nedidelis skysčių trūkumas gali lemti kraujo tirštėjiimą, širdis apkraunama labiau. Judėjimas taip pat labai svarbus. Be to, verta peržiūrėti mitybą.

Aukštas kraujospūdis dažnai atrodo kaip problema, kuriai reikia stiprių vaistų. Tačiau kartais organizmui pakanka švelnaus postūmio - poilsio, ramybės ir natūralaus palaikymo. Svarbiausia - pastovumas ir sąmoningas požiūris. Stebint save, keičiant kai kuriuos įpročius ir atsigręžus į natūralius sprendimus, kūnas dažnai pats pradeda tvarkytis.

Žolininko Patarimai

Prieš pradedant kalbėti apie vaistažoles, dr. M. Lasinskas pabrėžia - vaistažolės padės menkai, jei pats žmogus gyvens visiškai nesveikai ir neužsiims profilaktika.

„Virusų nelabai galime išvengti šaltuoju metų laiku, todėl svarbu stiprinti save, odą ir gleivinę. Patalpos turi būti gerai vėdinamos ir neišsausėjusios, nes joms išsausėjus atsiranda didesnė tikimybė patekti virusams. Įkvėpus virusą, jei gleivinė nepažeista, nesusirgsime, todėl labai svarbi pirminė organizmo apsauga“, - kalbėjo knygos „Vaistažolių pasakos. Ir sveikatos receptai visai šeimai“ autorius.

Nors tai girdėti jau tikriausiai visiems įkyrėjo, tačiau taip pat labai svarbūs yra ir mitybos įpročiai. Be to, netinkamai geriama vaistažolių arbata jokio teigiamo efekto neduos.

„Kartais žmogus sako - gėriau ir ežiuolę, ir šeivamedį, bet vis tiek susirgau. Sveikata reikia rūpintis plačiau, o ne tik vartoti papildus ar žoleles. Imunitetas labai susilpnėja nuo rafinuoto cukraus kiekio. Pavyzdžiui, geriame čiobrelio, šeivamedžio, liepų žiedų arbatos mišinį, tai tradicinė arbata prieš gripą. Bet, jei tokią arbatą gersite su pora šaukštelių cukraus, praktiškai efektas išeis priešingas. Todėl, jei tik įmanoma, reikia atsisakyti rafinuoto cukraus į arbatą ar kavą, taip pat sumažinti produktų su cukrumi kiekį“, - sakė dr. M. Lasinskas.

Dar vienas pavojus sveikatai, kai vartojame pernelyg daug, pasak pašnekovo yra glitimas, tai baltieji miltai - picos, makaronai, įvairūs kepiniai. „Žmogaus žarnyne yra daug gerųjų bakterijų, o žarnyno mikrobiotai labai nepatinka glitimas, tai silpnina imuninę sistemą“, - kalbėjo žolininkas.

Žinoma, būtinas ir judėjimas. „Išeikite į pušynus, eglynus, kadagynus, kur daug eterinių aliejų. Vaikščiojant pagerėja kraujotaka, organizmas apsivalo nuo to, ko nereikia, gerėja plaučių veikla. Patalpoje fizinis aktyvumas irgi gerai, bet lauke dar geriau, taip geriau stiprinama organizmo apsauga“, - sakė pašnekovas.

Ginkmedžio Arbata

Šiandien pasaulyje yra vienintelis augalas, menantis laikus, kai žemėje gyveno dinozaurai. Tai - ginkmedis (lot. Ginkgo biloba), atstovaujantis vienintelei iki šių dienų išlikusiai rūšiai, pasaulyje egzistavusiai jau daugiau prieš 150 milijonų metų. Būtent todėl ginkmedis neretai vadinamas „gyvąja fosilija“. O ginkmedžio arbata - tai lyg stebuklingas gėrimas, išsaugantis jaunystę.

Ginkmedis yra vasarą žaliuojantis medis, užaugantis net iki 40 m aukščio. Išskirtiniai yra ginkmedžio lapai - vėduoklės formos su ilgu koteliu. Tradicinėje Rytų medicinoje nuo seno gydymui naudojami ginkmedžio lapai ir sėklos. Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai labiau akcentuoja ginkmedžio lapų ir iš jų gaminamo ekstrakto naudą. Iš šio medžio lapų taip pat ruošiama sveikatinanti arbata.

Ginkmedžio Arbatos Nauda Organizmui

  • Mažina uždegimą.
  • Gerina kraujotaką.
  • Palaiko akių sveikatą.
  • Mažina nerimą.
  • Slopina galvos skausmus.
  • Mažina menstruacijų skausmus.
  • Lengvina kvėpavimo takų ligų simptomus.

Kaip Ruošti ir Vartoti Ginkmedžio Arbatą?

Ginkmedžio arbata ruošiama iš šviežių, arba džiovintų ginkmedžio lapų. Tačiau arbatos skonį galima paįvairinti šiuos lapus sumaišius su kitais įvairiais augaliniais ingredientais. Tam tikri mišiniai gali turėti ir stipresnį sveikatinantį poveikį. Pavyzdžiui, ginkmedžio lapų ir melisų, mėtų ar levandų arbata ramina ir atpalaiduoja po streso kupinos dienos. Ginkmedžio arbatos skonį paįvairinti galima ir įvairiais priedais, tokiais kaip cinamonas, kardamonas ir pan. Tinka ją maišyti ir su džiovintomis, ar šviežiomis uogomis, skaninti medumi.

Per dieną yra saugu išgerti 2-3 puodelius ginkmedžio arbatos. Iš tiesų, norint pasiekti sveikatinantį poveikį, būtent tiek jos ir reikėtų išgerti kasdien. Taip pat paminėtina, kad renkantis vartoti ginkmedžio ekstrakto preparatus, nereikėtų viršyti 600 mg per parą dozės.

Dėl tonizuojančio ir energijos suteikiančio poveikio ginkmedžio arbatą tinka gerti ryte. Ji gali pakeisti rytinę kavą. Ginkmedžio lapai taip pat neretai dedami į įvairius kofeino turinčius arbatos mišinius. Manoma, kad ginkmedžio derinys su kofeinu gali turėti stipresnį poveikį smegenų veiklai.

Receptas: Ginkmedžio Arbata

Ingredientai:

  • 1-2 arbatiniai šaukšteliai džiovintų ginkmedžio lapų arba keletas šviežių ginkmedžio lapelių
  • 2 puodeliai vandens

Vanduo užvirinamas ir nukeliamas nuo ugnies. Į vandenį sudedama ginkmedžio arbatos žaliava, uždengiama ir paliekama 10-15 minučių pastovėti. Prieš geriant galima perkošti.

Ginkmedžio Tinktūra (Su Alkoholiu)

Ingredientai:

  • 150 g džiovintų ginkmedžio lapų
  • 500 ml degtinės

Ingredientai sumaišomi švariame stiklainyje. Sandariai uždarytas stiklainis 1 mėnesį laikomas tamsioje vietoje. Antpilą kasdien reikia papurtyti. Po mėnesio mišinys perkošiamas, iš lapų stengiantis išspausti kuo daugiau sulčių. Paruošta tinktūra supilama į švarų stiklinį indą ar butelį ir laikoma tamsioje ir vėsioje vietoje. Ginkmedžio tinktūra vartojama kasdien po 10-15 lašų ne trumpiau kaip 1 mėnesį. Patariama gydymo kursą kartoti tris kartus per metus. Toks režimas duoda teigiamą ir ilgai išliekantį poveikį sveikatai.

Ginkmedžio Nauda Odos Jaunystei

  • Dėl priešuždegiminių ir antioksidacinių savybių stabdo odos senėjimo procesus.
  • Skatina odos kolageno gamybą.
  • Stimuliuoja fibroblastus (jungiamojo audinio ląsteles) ir padeda odai išlikti jaunatviškai ir elastingai.
  • Naikina bakterijas nuo odos paviršiaus ir taip padeda išvengti spuogų.
  • Regeneruoja ultravioletinių spindulių paveiktą odą.
  • Skatina odos ląstelių metabolizmą, gerina audinių drėkinimą.

Šalutinis Ginkmedžio Arbatos Poveikis

Ginkmedžio preparatų vartojimas kai kuriems žmonėms gali sukelti nepageidaujamą poveikį. Kartais tai gali būti alerginė reakcija (bėrimas), pykinimas, viduriavimas, galvos svaigimas ir/ar skausmas.

Tačiau ypatingai atidžiai ginkmedžio arbatą vartoti turėtų tie, kurie geria tam tikrus vaistus: kraują skystinančiuosius (netgi aspiriną), antidepresantus, nuskausminamuosius (netgi ibuprofeną). Sąveikoje su šiais vaistais ginkmedis gali išprovokuoti vidinį kraujavimą ir kitas pavojingas būkles.

Ką Daryti Esant Padidėjusiam Kraujospūdžiui?

Polinkis į didelį ar mažą kraujospūdį gali būti paveldėtas, taip pat jį lemia mityba, gyvenimo būdas, tam tikros ligos, stresas, įtemptas protinis ar fizinis darbas. Kai kurie žmonės pripranta prie didelio kraujospūdžio ir jo nejaučia. Tačiau iš tiesų jis labai alina širdį ir visą organizmą. Tik laiko klausimas, kada „sustreikuos“ sveikata. Tad nenumokite ranka į padidėjusį kraujospūdį.

Jei matuojant ne rečiau kaip tris kartus per dieną skirtingu laiku kraujospūdis viršija 160/95 mm Hg, turite padidėjusį kraujospūdį. Hipertonija - klastinga liga: jos pradžioje retai juntami negalavimai. Paprastai dažnokai svaigsta galva, kamuoja dusulys, trinka miegas, mažėja darbingumas. Jei kraujospūdis yra nenormaliai padidėjęs (daugiau kaip 160/100 mm Hg), būtina kreiptis į gydytoją. Kraujospūdis per parą būna nevienodas, nes paklūsta organizmo bioritmams.

  1. Antsvoris gali būti didelio kraujospūdžio priežastis. Tad pirmiausia sureguliuokite mitybą ir svorį. Iš valgiaraščio išbraukite riebų, sūrų, konservuotą ir keptą maistą. Negerkite daug skysčių, tačiau jei kraujospūdis didėja dėl jų trūkumo, priešingai, turėtumėte kasdien išgerti iki 2 litrų vandens (pasitarkite su šeimos gydytoju). Nerūkykite, nepiktnaudžiaukite alkoholiu, energiniais ir tonizuojančiais gėrimais (kava, stipria juodąja arbata).
  2. Venkite druskos ar bent jau apribokite jos kiekį. Druskos ypač daug rūkytuose mėsos gaminiuose, konservuose. Rinkdamasi produktus, atkreipkite dėmesį, kiek juose yra natrio (2400 mg natrio atitinka 6 g druskos). Kai kraujospūdis labai padidėjęs, tą dieną visai nevalgykite sūraus maisto.
  3. Valgykite daugiau česnakų (arba vartokite preparatų su česnakų ekstraktu). Šioje daržovėje esančios veikliosios medžiagos gerina kraujo apytaką, mažina kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje. Tai - puikus vaistas nuo širdies ligų.
  4. Kasdien mankštinkitės. Kraujospūdį ir širdies veiklą gerina aktyvus gyvenimo būdas. Nebūtina lankyti sporto klubo - padeda ir lengva rytinė mankšta, pasivaikščiojimai gryname ore. Turintiesiems didelį kraujospūdį ypač tinka plaukimas, mankšta vandenyje, joga.
  5. Stenkitės, kad jūsų racione nestigtų folio rūgšties. JAV mokslininkai ištyrė, kad folio rūgštis mažina hipertonijos riziką. Atlikus tyrimus, buvo pastebėta, kad tos moterys, kurios kasdien vartojo folio rūgštį, neturėjo rūpesčių dėl padidėjusio kraujospūdžio.
  6. Gerkite kraujospūdį mažinančių vaistažolių arbatos. Vis dažniau užsiplikykite gudobelių, ginkmedžių, sukatžolių, takažolių.
  7. Įtraukite į valgiaraštį kuo daugiau produktų, kuriuose gausu omega-3 riebalų rūgščių, nes jos mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką, taip pat padeda normalinti kraujospūdį.
  8. Stenkitės gaminti valgį be riebalų: troškinkite, kepkite folijoje ant grotelių. Riebalai didina cholesterolio kiekį kraujyje, o jis yra viena iš didelio kraujospūdžio priežasčių.
  9. Jei kenčiate nuo per didelio kraujospūdžio, turėtumėte pamiršti greitą maistą.
  10. Vartojant šlapimą varančius vaistus, kurie mažina kraujospūdį, su skysčiais netenkama daug kalio bei magnio.

Vaistininko Patarimai

„Pasijutę prastai dalis pacientų gydymą nori pradėti nuo natūralesnių priemonių. Dažnai vaistinėje klausia, kokia arbata tiktų šiek tiek pamažinti cukraus, cholesterolio rodmenis, pagerinti kepenų, virškinimo ar regėjimo būkles. Yra ir klientų, kurie vaistažolių arbatas vartoja ištisus metus - jas keičia priklausomai nuo savijautos ir sezono“, - sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė.

Ji priduria, kad arbatomis labiau pasitiki vyresnio amžiaus žmonės, greičiausiai dėl to, kad daugelis jų susirgimų vaikystėje buvo gydomi vaistažolėmis. Jaunesnio amžiaus žmonės nori greito efekto ir vaistažolės jiems neatrodo patikimos, o kai kurie tiesiog nemėgsta arbatų.

Kaip Paruošti Vaistažolių Arbatą?

Vaistažolių arbatas galima paruošti keliais skirtingais būdais, tradicinis - užpylus karštu virintu vandeniu. Vaistažolių arbatoms vandens temperatūra turėtų siekti apie 100 °C, vaistažoles galima laikyti iki 15 min., priklausomai nuo to, kokios stiprumo arbatos norima.

„Taip pat arbatą galima ruošti mirkymo būdu. Tokios arbatos būna mažiau karčios, turi didesnį antioksidantų kiekį. Arbatžolės užpilamos šaltu vandeniu - vandens temperatūra gali svyruoti nuo visiškai šalto iki kambario temperatūros. Vaistažolės mirkomos 12 val.“, - aiškina G. Tautkevičienė.

Anot jos, galima ne tik gerti vaistažolių arbatas, bet ir iš jų gamintis kompresus bei voneles. Pavyzdžiui, kamuojant akių vokų patinimui, alergijai, uždegimui, infekcijai galima daryti ramunėlių, medetkų arbatos vėsius kompresus ant užmerktų akių vokų, jei žmogus nėra alergiškas šiems augalams.

„Arnikos kompresai gerina kraujotaką, esant mėlynėms, patinimui. Lakišių žolės užpilu galima plauti veidą - jis pasižymi valomosiomis savybėmis“, - atkreipia dėmesį vaistininkė.

Kada Vengti Vaistažolių Arbatų?

Visas vaistažolių arbatas reikėtų vartoti saikingai - ypač tai aktualu nėštumo ir žindymo laikotarpiu, mat nėra žinomas daugelio vaistažolių poveikis kūdikiui.

„Atsargiai vaistažolių arbatas turėtų vartoti pacientai, sergantys ne viena lėtine liga, ypač jei būklė yra sunkiai valdoma, pvz., dilgėlių arbata turi sąveiką su kraują skystinančiais, kraujo spaudimą mažinančiais, estrogeno kiekį reguliuojančiais vaistais. Jonažolių arbata turi nepageidaujamą sąveiką su daugeliu vaistų: paracetamoliu, kontraceptikais. Ginkmedžio arbatos negalima vartoti kartu su skrandžio uždegimui ir rūgštingumui mažinti vartojamais vaistais - tarp šių medžiagų reikia daryti bent kelių valandų pertrauką“, - vardija G. Tautkevičienė.

Itin ilgą laiką nereiktų vartoti senos arbatos, kuri pasižymi vidurius laisvinančiu efektu, mat nuolatinis jos vartojimas gali sukelti žarnyno audinio funkcijos pakitimus ir priklausomybę. Negana to, ilgalaikis jos vartojimas gali sukelti ir kepenų funkcijos sutrikimus.

Kada Kokią Arbatą Rinktis?

  • Ramunėlių arbata: turi priešuždegiminį ir antibakterinį efektą, taip pat pasižymi cukraus kiekį reguliuojančiomis savybėmis.
  • Pipirmėčių arbata: tinka virškinimo sistemai gerinti, turi antioksidacinių, antibakterinių ir priešvirusinių savybių.
  • Šalavijo lapų arbata: naudojama nuo kvėpavimo takų uždegimų, turi teigiamos įtakos kognityvinei funkcijai, atminčiai, nuotaikai gerinti.
  • Imbieras: mažina uždegimą, pykinimą, virškinimo sutrimus bei vidurių užkietėjimą.
  • Pankolių arbata: pasižymi vidurių pūtimą, stresą, menstruacinį skausmą mažinančiu efektu.
  • Ciberžolė: mažina artrito simptomus, aktyvuoja imuninę sistemą, mažina širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijas.
  • Dilgėlių lapų arbata: tinkama šlapimo takų infekcijoms, raumenų spazmams, bakterinėms infekcijoms, sezoninėms alergijoms, rinitui mažinti.

Žalioji Arbata

Žalioji arbata yra veiksmingiausia arbata cholesterolio kiekiui mažinti, nes joje yra daug katechinų, ypač EGCG. Reguliarus arbatos vartojimas (2-3 puodeliai per dieną) gali sumažinti MTL cholesterolio kiekį 5-10 %, kartu išlaikant sveiką DTL kiekį. Dėl minimalaus apdorojimo išsaugomi naudingi junginiai, slopinantys cholesterolio absorbciją ir sintezę. 3-5 min. virimas 70-82 °C temperatūroje su citrina padidina naudingąsias savybes. Derinant žaliąją arbatą su širdžiai naudingais gyvenimo būdo pokyčiais, dar labiau pagerėja lipidų profilis.

Mokslas Apie Arbatos Savybes, Kovojančias Su Cholesteroliu

Iš arbatos lapelių išsiskiria galingi junginiai, kurie tiesiogiai veikia cholesterolio apykaitą žmogaus organizme. Šie biologiškai aktyvūs komponentai, ypač katechinai ir teaflavinai, slopina cholesterolio absorbciją žarnyne ir skatina jo išsiskyrimą.

Tyrimai atskleidė, kad epigalokatechino galatas (EGCG), kurio gausu žaliojoje arbatoje, blokuoja fermentą, būtiną cholesterolio sintezei. Tuo tarpu juodojoje arbatoje esantys teaflavinai jungiasi su tulžies rūgštimis ir palengvina cholesterolio šalinimą.

Reguliarus arbatos vartojimas suaktyvina MTL receptorius kepenyse ir pagerina blogojo cholesterolio pasišalinimą iš kraujotakos.

Be to, arbatos polifenoliai keičia žarnyno mikrobiotos sudėtį, sudarydami mažiau palankias sąlygas cholesterolio gamybai ir absorbcijai.

Žalioji Arbata: Cholesterolio Kiekį Mažinančių Gėrimų Čempionė

Iš visų tirtų arbatos rūšių, kurių gebėjimas kovoti su cholesterolio kiekiu, žalioji arbata yra pati veiksmingiausia ir pelnė geriausio lipidų valdymo gėrimo reputaciją.

Tyrimai žaliosios arbatos veiksmingumą aiškina didele katechinų koncentracija, ypač EGCG (epigalokatechino galato), kurie slopina cholesterolio absorbciją žarnyne ir didina MTL receptorių aktyvumą.

Daugelio klinikinių tyrimų duomenimis, kasdien suvartojant 2-3 puodelius, MTL („blogojo”) cholesterolio kiekis gali sumažėti 5-10 %, o DTL („gerojo”) cholesterolio kiekis išlieka nepakitęs.

Dėl minimalaus žaliosios arbatos lapelių apdorojimo šie naudingi junginiai išlieka, todėl žalioji arbata yra daug veiksmingesnė už oksiduotas analogiškas arbatas, pvz., juodąją ar oolong arbatą.

Katechinai Ir Polifenoliai: Svarbiausi Junginiai, Kurie Yra Svarbūs

Nors daugelis vartotojų dėmesį sutelkia tik į tai, kokią arbatos rūšį pasirinkti, supratimas apie konkrečius cheminius junginius, lemiančius cholesterolio kiekį kraujyje mažinantį poveikį, padeda geriau suprasti, kokie arbatos pasirinkimo ir paruošimo būdai yra idealūs.

Katechinai, ypač epigalokatechino galatas (EGCG), yra pagrindiniai veiklieji cholesterolio kiekį mažinančių arbatų junginiai. Šie galingi antioksidantai slopina cholesterolio absorbciją žarnyne ir stiprina MTL receptorių aktyvumą kepenyse.

Polifenoliai veikia sinergiškai su katechinais, dar labiau skatindami lipidų apykaitą ir mažindami uždegimą.

Šių naudingųjų junginių koncentracija įvairiose arbatos rūšyse labai skiriasi ir priklauso nuo virimo temperatūros bei mirkymo laiko.

Ilgesnis mirkymas (4-5 min.) vandenyje, kurio temperatūra yra žemesnė nei virimo temperatūra, maksimaliai padidina ekstrakciją, nesumažindamas šių esminių sudedamųjų dalių.

Optimalūs Virimo Būdai Siekiant Maksimaliai Padidinti Naudingą Poveikį

Atsižvelgiant į virimo parametrų svarbą naudingųjų junginių išsaugojimui, paruošimo būdas turi didelę įtaką cholesterolio kiekį kraujyje mažinančių arbatų gydomajam potencialui.

Tyrimai rodo, kad 3-5 minutes mirkant žaliąją arbatą 70-82 °C temperatūros vandenyje, maksimaliai išgaunamas katechinas ir išvengiama jo skilimo.

Aukštesnė 93-100 °C temperatūra ir 3-5 minučių mirkymo trukmė juodojoje arbatoje duoda geriausius rezultatus.

Įdėjus šlakelį citrinos, katechinų biologinis prieinamumas padidėja iki 80 %, o pienas gali sumažinti tam tikrų polifenolių veiksmingumą.

Naudojant birią arbatą, o ne arbatos maišelius, paprastai gaunama didesnė veikliųjų junginių koncentracija.

Skirtingų Arbatos Rūšių Palyginimas: Tyrimai Atskleidė, Kaip Skiriasi Arbatos Rūšys

Remiantis išsamiais klinikiniais tyrimais, įvairios arbatos rūšys skirtingai veiksmingai mažina cholesterolio kiekį kraujyje.

Žalioji arbata nuolat lenkia kitas arbatos rūšis, o tyrimai rodo, kad joje esantys katechinai, ypač EGCG, reguliariai vartojami gali sumažinti MTL cholesterolio kiekį 5-10 %.

Nuo jų nedaug atsilieka juodoji arbata, kurios teaflavinai vidutiniškai mažina cholesterolio kiekį.

Kai kurie tyrimai rodo, kad Oolong arbata duoda daug žadančių rezultatų, ypač mažinant trigliceridų ir cholesterolio kiekį.

Baltojoje ir žolelių arbatoje, pavyzdžiui, rooibos, yra antioksidantų, kurie gali netiesiogiai palaikyti širdies sveikatą, nors jų tiesioginė įtaka cholesterolio kiekiui yra mažiau pagrįsta dokumentais nei žaliosios arbatos nauda.

Rekomenduojamas Paros Suvartojimas Siekiant Išmatuojamų Rezultatų

Kiek arbatos reikėtų suvartoti, kad būtų pasiektas reikšmingas cholesterolio kiekio sumažėjimas? Tyrimai rodo, kad nuolatinis 3-5 puodelių arbatos gėrimas per dieną duoda idealią naudą.

Tyrimai, kurių metu buvo stebimi dalyviai, 12 savaičių vartoję tokį kiekį, parodė, kad MTL cholesterolio kiekis sumažėjo 5-10 proc.

Laikas taip pat svarbus - vartojant per dieną, kad naudingųjų katechinų kraujyje būtų kuo daugiau.

Ypač veiksmingas yra rytinis vartojimas, nes geriau pasisavinami tuščiu skrandžiu.

Žaliosios arbatos ekstrakto papildai, kurių paros dozės yra 250-500 mg, standartizuotos taip, kad juose būtų ne mažiau kaip 80 mg EGCG, klinikiniais tyrimais parodė panašius rezultatus kaip ir užplikyta arbata.

Arbatos Derinimas Su Kitais Gyvenimo Būdo Pokyčiais Širdies Sveikatai Gerinti

Nors vien tik arbatos vartojimas gali sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, jos derinimas su kitais širdies sveikatai naudingais gyvenimo būdo pakeitimais gerokai padidina naudą.

Specialistai rekomenduoja cholesterolio kiekį kraujyje mažinančias arbatas derinti su reguliariu fiziniu aktyvumu- net 30 minučių kasdienio pasivaikščiojimo akivaizdžiai pagerina lipidų profilį.

Vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų ir sveikų riebalų gausi Viduržemio jūros regiono dieta papildo arbatos poveikį.

Be to, sveikas svoris, alkoholio vartojimo ribojimas ir tabako vengimas daro sinerginį poveikį širdies ir kraujagyslių sveikatai.

Streso valdymo metodai, tokie kaip meditacija ar joga, kartu su arbatos vartojimu dar labiau palaiko širdies sveikatą.