Tekstilės sektorius Lietuvoje patiria atgimimą, o inovacijos ir aukštos kvalifikacijos darbuotojai leidžia konkuruoti su pigesnėmis gamybos šalimis. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, tekstilės pramonė šalyje yra ketvirtoji pagal eksporto apimtis.
KTU Medžiagų inžinerijos katedros docentė dr. Daiva Mikučionienė teigia: „Žinau, kad tai gali skambėti kaip reklaminis šūkis, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais tekstilė yra visur.“
Tekstilės panaudojimas įvairiose srityse
Įvairaus tekstilės panaudojimo pavyzdžių pasaulyje - gausu. Miuncheno oro uosto Vokietijoje stogas dengtas tekstile, tekstilė buvo panaudota ir Keiptauno „Green Point“ stadiono konstrukcijoms, ji naudojama statant modernius gyvenamuosius namus ir visuomeninius pastatus.
D. Mikučionienė siūlo atsisakyti tradicinio tekstilės gaminio įvaizdžio. „Stereotipas, kad visa tekstilė - tai buityje naudojami gaminiai - patalynė, drabužiai, užuolaidos - jau atgyvenęs. Tokia tekstilė šiandien gaminama tose šalyse, kur gamybos kaštai pigesni. Europoje orientuojamasi į aukštos pridėtinės vertės produktus“.
Nauji pluoštai ir technologijos
KTU vykdomi projektai atspindi tekstilės inžinerijos įvairiapusiškumą. Vienas iš naujų projektų yra durpių pluošto (viena Lietuvos įmonių iš jo mezga kojines), kuris pasižymi specifinėmis savybėmis, struktūros tyrimai. Viena iš perspektyviausių Medžiagų inžinerijos katedroje vykdomų tyrimų krypčių - nanogijų dangos, pasižyminčios tam tikromis funkcinėmis savybėmis, formavimas.
Pieno baltymų pluoštas: savybės ir privalumai
Aprangos gamyba iš pieno baltymų nėra nauja idėja, jos užuomazgų būta jau XVII amžiuje. Natūralios vilnos ir šilko sudėtis yra natūralus baltymų pluoštas. Pagamintas natūralus baltyminis pluoštas ir vilnos pluoštas turi panašias savybes. Amino rūgštys yra pagrindinis sudėtinė dalis.
Audinys iš natūralaus baltyminio pluošto pranašesnis nei vilna dėl savo susitraukimo, lengvumo, ilgaamžiškumo. Pagrindiniai šio audinio trūkumai: neatsparus temperatūrai, nėra labai švelnus.
Perdirbus ir atitinkamai modifikavus pieno baltymą kazeiną, gaunamas tekstilei tinkamas pluoštas, kuris vertinamas kaip ekologiškas produktas - jo net pH (6,8) yra toks pats, kaip žmogaus odos. Kazeino pluoštas pasižymi natūraliu anti bakteriniu poveikiu, jo sudėtyje yra 17 aminorūgščių.
Kazeinas išgaunamas iš pieno miltelių ir vėliau kaitinamas mėsmalę primenančiame aparate kartu su kitomis medžiagomis, o iš gauto pluošto verpiami siūlai. Tada gaminama medžiaga panaši į šilką ir vilną, ypač plona ir neturinti kvapo, labai atspari, maloniai blizganti.
Priežiūra
Jei skalbiate skalbimo mašinoje, rinkitės tausojančią skalbimo programą. Skalbkite švelniais skalbikliais, skystu muilu.
Lietuvos tekstilės pramonės perspektyvos
Europos aprangos ir tekstilės konfederacijos EURATEX mokslo ir plėtros vadovo Lutzo Walterio nuomone, Europos bendrovės turėtų orientuotis į sąmoningą vartotoją, kuris ieško išskirtinio produkto ir yra pasirengęs už jį sumokėti brangiau.
Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidiumo narys Juozas Martikaitis primena, kad įsidarbinimo galimybės jauniems specialistams šioje srityje - didžiulės. „Šiais metais į pensiją išeiti turi 40 proc. lengvosios pramonės specialistų, o juos pakeisti nėra kuo - studijas šiemet baigia vos 8.
Tarp bendrovės siūlomų inovatyvių produktų - megztiniai, prisotinti vitamino E, drabužiai su UV spindulių filtru, apranga, atspari drėgmei ir dėmėms bei kiti. Tačiau, jo nuomone, „pigias“ gamybos šalis visų pirma lenkiame darbuotojų kvalifikacija. „Mūsų gaminiai kokybiškesni, nes turime tikrai aukštos kvalifikacijos darbuotojų.
„Įmonės norėtų įdarbinti ir bakalauro studentus, tačiau juos dar „taupome“ - reikia skirti laiko ir mokslams“, - teigia docentė.
Tekstilės inžinerijos ekspertės nuomone, tokia situacija Europoje susidarė dėl to, kad, kai prieš 20 metų buvo bandoma perkelti visą gamybą į trečiojo pasaulio šalis, buvo nuspręsta atsisakyti ir specialistų rengimo - buvo uždaromos ir transformuojamos studijų programos. Todėl šiandien, kai gamyba grąžinama į senąjį žemyną, trūksta kvalifikuotų darbuotojų.
„Vertinant apyvartos ir investicijų į gamybą santykį, Lietuva Europos Sąjungos kontekste yra gana aukštai, - optimistiškai Lietuvos tekstilės pramonės situaciją vertina D. Mikučionienė.
Tekstilės sektoriaus Lietuvoje eksportas per praėjusius metus, lyginant su ankstesniaisiais, paaugo - Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, šioje srityje tekstilės pramonė yra ketvirtoji.