Vis dažniau mus supančiojame aplinkoje girdime jautrias istorijas, kaip beglobiai gyvūnai randa naujus namus, vis daugiau žmonių pradeda savanoriauti gyvūnų prieglaudose, daugėja keturkojams draugiškų kavinių, viešų vietų, kurios įsileidžia lankytojus su savo augintiniais. Visuomenės sąmoningumas beglobių gyvūnų atžvilgiu mažais, bet tvirtais žingsniais juda į priekį.
Paukščių Gripas Lietuvoje
Lietuvoje šįmet nustatytas pirmas labai patogeniško paukščių gripo (LPPG) protrūkis komerciniame ūkyje. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) praneša, kad UAB „Vilkyčių paukštyne“, esančiame Šilutės rajone, Saugų seniūnijos Sakūtėlių kaime, kuriame buvo laikoma virš 246 tūkst. dedeklių vištų, sausio 27 dieną nugaišo apie 30 tūkstančių vištų.
Paukštyno savininkė, žemės ūkio produktų prekybos grupė „Groward Group“ informavo, kad paukštynas izoliuotas, kiaušinių transportavimas sustabdytas. Aplink užkrėstą ūkį nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos, todėl 10 km spinduliu aplink ją gyvų paukščių ir jų produkcijos judėjimas be atskiro VMVT Klaipėdos apygardos leidimo yra uždraustas. Ribojimai bus taikomi mažiausiai 30 d. po pirminės dezinfekcijos atlikimo.
Dėl labai patogeniško A tipo H5N1 paukščių gripo paskelbta ekstremalioji situacija Šilutės rajono savivaldybės Saugų sen. Pangirių k., Sakūtėlių k., Grumblių k., Šilininkų k., Čiūtelių k., Mantvydų k., Bundalų k., Stankaičių k., Vilkmedžių k., Begėdžių k., Kebelių k., Lankupių k. Šios ligos nešiotojai ir platintojai gamtoje yra migruojantys laukiniai vandens paukščiai.
Paukščių Gripo Simptomai
Paukščių gripu sergantys gyvūnai nustoja lesti, gerti, sunkiai kvėpuoja, pamėlsta paukščių skiauterės, barzdelės, patinsta galvos ir kaklo audiniai, atsiranda kraujosruvos odoje ir gleivinėse.
Aktyvios paukščių migracijos sezonais dėl paukščių gripo grėsmės yra įvedamas sustiprintas budėjimo režimas ir atsakingi asmenys yra įpareigojami stebėti paskirtas teritorijas. Sukauptos būtinos įrangos ir dezinfekcinių medžiagų atsargos, apsaugos priemonės, kurių prireiktų pasireiškus paukščių gripo protrūkiui.
Socialiai Atsakingas Verslas ir Gyvūnų Gerovė Lietuvoje
Socialiai atsakingo verslo samprata Lietuvoje nėra naujiena. Lietuvoje daugėja įmonių, mąstančių ne tik apie savo kaip organizacijos naudą, bet ir apie ją supančią aplinką. Socialinės atsakomybės programų Lietuvoje pirmiausiai ėmėsi užsienio kapitalo įmonės, pasekusios atsakingo verslo kultūros Vakarų šalyse pavyzdžiu.
Socialiai atsakingų verslų praktika giliai įsišaknijusi užsienio šalyse. ,,Subaru‘‘ automobilių kompanija organizuoja akciją, pavadinimu ,,Share the love‘‘, kurios metu ne tik parduodami automobiliai, bet ir suteikiama galimybė beglobiams šunims rasti naujus namus. Iki šiol kompanija ,,Subaru" paaukojo daugiau nei 65 mln. dolerių.
Dėl ,,Lush‘‘ kosmetikos kompanijos sukurto (angl. Charity pots) rankų ir kūno losjono, nuo 2007 metų labdarai buvo paaukota daugiau kaip 10 mln. dolerių. Kiekvienas produktas remia skirtingas, geresnį pasaulį kuriančias organizacijas, didžioji dalis jų - gyvūnus gelbstinčios organizacijos (kačių, šunų, arklių, laukinių gyvūnų). Vienas iš produktų palaiko ,,Beagle Freedom" projektą, kuris gelbsti šunis nuo su jais atliekamų laboratorinių tyrimų.
Pasaulyje gerai žinoma ledus gaminanti kompanija ,,Ben & Jerry's‘‘ ne tik leidžia savo darbuotojams į biurą atsivesti augintinius, bet ir turi puikią darbuotojų - šunų komandą, pavadinimu ,,K9-5ers‘‘, kurie gyvena atskirame biure. Kompanija ,,Nestle Purina" per metus dovanoja daugiau nei 13 mln. dolerių gyvūnams. Įmonė ,,Petco" nuo 1999 metų jau yra investavusi 200 mln. dolerių, kurie skirti padėti beglobiams gyvūnams surasti namus, juos sterilizuoti bei gydyti. ,,Petco‘‘ įkurto fondo puslapyje galima rasti namų ieškančių augintinių fotografijas su smulkiais aprašymais. Taip pat parduotuvėse organizuojami renginiai, kurių metu beglobiams gyvūnams ieškomi nauji šeimininkai. Kompanija padėjo namus surasti net 5,3 mln. gyvūnų.
,,Ikea‘‘ įgyvendino akciją pavadinimu ,,Home For Hope", kurios metu buvo surengta profesionali beglobių gyvūnų fotosesija. Atspausdintos nuotraukos, atitinkančios realaus gyvūno siluetą, buvo įkomponuotos ,,Ikea‘‘ parduotuvių ekspozicijose.
,,Mars Lietuva‘‘ - viena didžiausių kompanijų Lietuvoje, kuri dosniai prisideda prie beglobių gyvūnų gerovės kūrimo, aukodama maistą beglobiams gyvūnams bei remdama įvairias socialines akcijas, skirtas atkreipti visuomenės dėmesį į beglobių gyvūnų problemas Lietuvoje. Bendrovės vykdoma labdaringa veikla, kuri yra „Mars“ savanorystės programos dalis, siekiama pagerinti bendruomenių, kuriose „Mars“ vykdo veiklą, gyvenimo sąlygas. „Western Union“ Lietuvoje vieni pirmųjų pradėjo socialiai atsakingomis veiklomis motyvuoti darbuotojus. Darbuotojams suteikiama viena apmokama darbo diena savanoriškai veiklai. Globali piniginių perlaidų kompanija ,,Western Union“ organizuoja savanorystės savaites. „Western Union“ savanorystės savaitė vyko 57 šalyse, tarp jų ir Lietuvoje. Tarptautinės savanorystės savaitės metu „Western Union“ darbuotojai pakviesti prisijungti prie aibės savanoriškų veiklų.
Prekybos tinklas „Lidl“ trims gyvūnų prieglaudoms Vilniuje bei Kaune padovanojo savo privačių prekių ženklų „Orlando“ ir „Coshida“ gyvūnų maisto, kurio vertė - 649,20 Eur. UAB „Kika Group“ inicijuotas projektas - laikini namai beglobiams gyvūnams, kurio tikslas buvo kviesti gyvūnams neabejingus žmones, atkreipti dėmesį į benamių gyvūnų problemą ir skatinti jų globą. “KIKA” parduotuvėse buvo įrengti laikini būstai likimo nuskriaustiems ir namų netekusiems gyvūnams, iš kurių jie iškeliauja į naujus, saugius namus.
Bendradarbiaujama su savanoriškomis gyvūnų globos organizacijomis, iš kurių į “KIKA” parduotuvėse įrengtus laikinus būstus atkeliauja globos netekę sveiki, paskiepyti, socializuoti, ženklinti šunys ir katės. Laikinuose šiltuose būstuose jie laukia savo naujų šeimininkų.
Bendrovė ,,Lytagra‘‘ dosniai prisideda prie įvairių už gyvūnų gerovę kovojančių organizacijų akcijų, statant ir įrenginėjant naujus namus beglobiams gyvūnams. UAB "Zootaip" rūpinasi ne tik mylinčius šeimininkus turinčiais augintiniais, bet ir beglobiais. Įmonių, prisidedančių prie beglobių gyvūnų gerovės kūrimo Lietuvoje, yra, tik, deja, daugelis jų organizuoja pavienes akcijas, kurios taip pat yra naudingos, tačiau suteikia tik trumpalaikę naudą.
Remiantis Lietuvos verslo konfederacijos duomenimis, nuosekli socialinės atsakomybės praktika įmonėje formuoja prekės ženklo įvaizdį, didina pasitikėjimą, stiprina reputaciją, padeda pritraukti naujų investicijų, prisideda prie pardavimų didinimo, kuria geidžiamo darbdavio statusą.
Problemos Sodų Bendrijose: Paukštynai ir Kaimynų Konfliktai
Vietoj alyvų ir žydinčių vaismedžių kvapo - vimdantis mėšlo dvokas, vietoj paukščių čiulbėjimo - vištų kudakavimas ir kalakutų burbuliavimas, skudurais, polietileno plėvele apkamšytos tvoros, ordos musių ir netgi blusų. L.Pavlovos paukštynu paverstas sklypas - skaudulys „Ąžuolo“ bendrijos sodininkams. Vidury sodų įveista ferma kaimynams neįveikiama.
Valyvumu nepasižyminčius kaimynus susitvarkyti ramų poilsį gamtoje pamiršę sodininkai bandė priversti ir gražiuoju, ir rašydami skundus visoms įmanomoms institucijoms. Viena po kitos tikrinti paukščių ūkio važiavusios komisijos baisėjosi netvarka, valdininkai atvirai sakė, kad nuo tokių kaimynų bėgtų kuo toliau, tačiau nesurado būdo, kaip išgelbėti žmones nuo mėšlo tvaiko.
Trylika kalakutų, 40 vištų, 30 balandžių, 54 triušiai ir vienas gaidžiu giedantis šuo - tokį ūkį suskaičiavo „Ąžuolo“ bendrijoje Leninos Pavlovos sode prieš kurį laiką apsilankę inspektoriai. „Ąžuolo“ bendrijos sodininkė Jadvyga Dailidėnienė net ašarą nubraukia prisiminusi laikus, kai jos ir kaimynystėje įsikūrusio brolio sklypai buvo pripažinti vienais gražiausiai tvarkomų.
Ne tik J. Dailidėnienė, bet ir visi artimiausi L. „Sveiku protu nesuvokiama, kad sodų bendrijoje galima šitokią fermą laikyti. Kaime, kur kaimynas nuo kaimyno toliau, ir tai žmonės gražiau susitvarko“, - netvarka pašonėje stebisi J. „Atvažiavome - paukščių pilna, kalakutai burbuliuoja. Man spaudimas sukilo - ir atgal į miestą. Kitą dieną vėl tas pats - triukšmas, dvokas. Neįmanoma šalia tos paukštidės gyventi. Ar jūs kieme sėdėtumėte, kai už kelių žingsnių mėšlo krūvos.
J. Dailidėnienė kenčia nuo nuolatinio dvoko, paukščių keliamo triukšmo, musių, sako, net blusų aptikusi. Moteris įtaria, kad šiukšlyną primenančiame kaimynės kieme jau ne tik pelės, bet ir žiurkės gali veistis. O kai pulkai vištų už tinklinės tvoros žemėse maudosi, dulka ir J. Artimiausia paukščių ir triušių augintojos L. Pavlovos žemė. Paukštidės įkaitais tapę septyni artimiausi kaimynai surašė skundą bendrijos pirmininkui. Šis kreipėsi į Visuomenės sveikatos centrą, miesto Savivaldybę, Gamtos apsaugos departamentą, skundas pasiekė Maisto ir veterinarijos tarnybą.
„Savivaldybės darbuotoja atvažiavo, pakraipė galvą: oi, kaip baisu, bet nieko negalime padaryti. Liepė kviesti gamtosaugininkus. Iš jų irgi jokios naudos. O veterinarija pareiškė, kad tokiame šešių arų sklypelyje galima auginti apie 1300 paukščių arba keturias karves. Kad gėles soduose augina, matau, bet kad fermą įkuria, dar neteko regėti nei Estijoje, nei Latvijoje, tik mūsų bendrijoje“, - graudenosi J. Iš tikrintojų Jadvyga sulaukė tik patarimo nuo paukštyno atsitverti skardos tvora. Su paukštininke, anot kaimynų, gražiuoju pasikalbėti neįmanoma.
Už tai, kad pasirašė skundą, J. Dailidėnienė teigia sulaukusi revanšo - pati buvo apskųsta aplinkosaugininkams dėl neva kieme laikomų kenksmingų atliekų. Pastarosiomis turbūt buvo palaikyta asbesto turinčio šiferio sprindžio aukšto tvorelė, skirianti gėlyną nuo pievos. Iš paukščių klegesio ir vėjo atpučiamo kvapo L. Pavlovos sklypą surasti nesunku. „Sekundės“ korespondentams lankantis sodų bendrijoje, už paukštyno tvoros pavyzdingai tvarkomame J. Dailidėnienės sklype ilgiau užsibūti nesinorėjo - nosį rietė paukščių mėšlo dvokas. „Mėšlo kvapo mes jau prisiuostėm. Vienu metu iš jų pusės į mano sklypą srutos bėgdavo. Pavasarį mėšlą vežė, bet naujo vis prisikaupia.
„Kam man ta jų žemė, jei ir savo jau per daug tokiame amžiuje“, - pramanais stebisi A. Nuo kaimynų ūkį šeimininkai slepia po skudurais. Pasak jos, jei kaimynai tvarkingai augintų penkias višteles ir keletą triušių, niekas nesipiktintų. „Jie turi didžiulį verslą, bet sodų bendrijos vidurys tam visai netinkama vieta. Mėšlas nuo upelio vos už 15-20 metrų, netoliese šulinys. Anot R. L. Pavlovos paukštynas - didžiausias bendrijos pirmininko V. Lipnevičiaus galvos skausmas. „Sodų bendrijų veiklą reglamentuojančiame įstatyme aiškiai parašyta: nė vienas jos narys negali pažeidinėti kitų interesų, gyvūnai laikomi ne arčiau nei už trijų metrų nuo kaimynų tvoros, negali būti skleidžiami nemalonūs kvapai, triukšmaujama, privaloma laikytis tvarkos.
Ir kas iš to? Mūsų impotentiška valdžia įstatymų arba nemoka skaityti, arba nenori. Tikrintojai paklaikę išvažiuoja, bet nieko nedaro“, - piktinasi V. „Dabar šilta ir drėgna, eina šutas, įsivaizduokite, kokie kvapai nuo to paukštyno, o gamtosaugininkams nerūpi, kaip mėšlas laikomas, Veterinarijos tarnyba gina ne žmonių, bet gyvūnų teises, o Savivaldybė iš viso neįgali savo teritorijoje tvarką padaryti“, - absurdu Panevėžyje stebisi V. „Ąžuolo“ sodų bendrijos skaudulys gerai žinomas mažiausiai keturioms valstybinėms institucijoms.
„Jei gyventojams trukdytų ūkinę-komercinę veiklą vykdantis objektas, pavyzdžiui, nemalonų kvapą skleistų įmonė, skundą tirti būtų mūsų pareiga. Ji pati buvo nuvykusi apžiūrėti L. „Mano akimis, ten ferma ir ji baisi. Kiekvienas sveiko proto kaimynas skųstųsi“, - mano V. Pastarosios specialistai, nuvykę pas L. „Šeimininkai savo gyvūnus myli, netgi sakyčiau, kad jiems gyvūnai svarbiau nei žmonės. Vaizdas žmogaus akiai nekoks, bet gyvūnams nėra svarbus grožis. J.Stašys, išvydęs, kokiomis sąlygomis vištidėje laikomas šuo, griebėsi už galvos. Tačiau Panevėžio gyvūnų globos draugijos žmonėms sąlygos nepasirodė tokios puikios. Draugijos direktorės pavaduotojas gyvūnų saugai Justinas Stašys, išvydęs, kokiomis sąlygomis vištidėje laikomas šuo, griebėsi už galvos.
„Šuo įkalintas, negali normaliai įlipti į būdą ir iš jos išlipti, nes užkelta keturis kartus aukščiau nei gyvūno ūgis. Šuo tapęs paukščiu - į aplinką nebereaguoja taip, kaip būdinga šunims, nerodo emocijų“, - įvertino J. Visos institucijos vargstantiems sodininkams nurodė vienintelę jų gelbėtoją - Savivaldybę, nustatančią naminių gyvulių laikymo mieste taisykles. Atvykę Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus specialistai tik rankomis skėsčiojo - pernai Savivaldybės administracijos direktorės Kristinos Vareikienės patvirtintose taisyklėse numatyta, kad naminių gyvulių ir paukščių negalime laikyti tik miesto centre.
„Visi miesto pakraščiai, nauji rajonai, tuo labiau sodai, nepatenka į draudžiamą zoną. Kol sodininkai ieško, ar dar liko institucija, galinti juos apginti, ūkio savininkė L. Pavlova kaltina kaimynus susidorojimu. „Esu ne to luomo žmogus. Jie man norėtų nurodyti, kur žolę ravėti, kur pagaliuką įkalti. Nebežinau, kaip nuo jų puolimo atsiginti“, - skundėsi L. Anot jos, kaimynams neįtinkanti jau bene ketvirtį amžiaus, kai tik įsigijo sodą. Esą pirkdama net atsiklausė, ar galės paukščius auginti, ir niekas neprieštaravo. „Vaikas pėdutę kaimyno darže įmynė ar dviračiu ant pievutės užvažiavo - ir jau blogai“, - piktinosi L. Ūkis sode, anot jos, yra ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir būtinybė.
Priešlaikinei pensijai dokumentus besitvarkanti L. Pavlova sako ūkį ėmusi kurti užklupus nelaimei - sunkiai susirgusiam sūnui reikėjo ekologiškos mėsos. „Visaip bandau įtikti. Broilerių neauginu, kad nesmirdėtų, tik dedekles višteles. Kvapus stengiuosi panaikinti. Jau pradėjau kalakutus pjauti. Pasiliksiu kokias penkias vištas, bet vis tiek kaimynams būsiu bloga. Neliks paukščių, atsiras kita bėda. Nori mus iškraustyti, nes sklypo kažkam reikia. Biednas ruskelis neįtinka“, - „Sekundei“ teigė L. Moteris sakosi jaučianti kaimynų diskriminuojama ir dėl tautybės. „Kokie mes ruskeliai, esu lietuvė, mūsų vaikai čia užaugo, lietuviškai šneka“, - tautine diskriminacija kaimynus kaltina L.