Mityba yra vienas iš kertinių žmogaus gyvenimo poreikių, lemiantis ne tik fizinės, bet ir psichologinės sveikatos kokybę. Tačiau kartais žmonės susiduria su apetito stoka.

Kūno Temperatūra: Kas Laikoma Normalu?

Vidutinė normali kūno temperatūra paprastai būna lygi 37 laipsniams pagal Celcijų (98,6 laipsnio pagal Farenheitą), nurodo JAV Nacionalinė medicinos biblioteka. Tačiau „normali“ kūno temperatūra gali svyruoti nuo 36,1 iki 37,2 laipsnio pagal Celcijų (nuo 97 iki 99 laipsnių pagal Farenheitą). Taigi jūsų įprasta kūno temperatūra gali būti šiek didesnė arba šiek žemesnė už vidutinę kūno temperatūrą, pažymi everydayhealth.com svetainė.

Jūsų kūnas nuolat prisitaiko prie aplinkos sąlygų. Pavyzdžiui, jo temperatūra padidėja, kai sportuojate. Jei reguliariai termometru matuotumėte savo kūno temperatūrą, taip pat pastebėtumėte, kad vėlyvą pavakarę ir vakarą ji būna šiek tiek aukštesnė negu ryte, kai atsikeliate, nurodo „Mayo“ klinika. Kūdikių ir mažų vaikų kūno temperatūra būna aukštesnė negu vyresnių vaikų ir suaugusiųjų, nes jų kūno paviršiaus plotas jų svorio atžvilgiu yra didesnis ir jų medžiagų apykaita yra aktyvesnė. Naujagimių kūno temperatūra paprastai būna 37,5 laipsnio pagal Celcijų (99,5 laipsnio pagal Farenheitą).

Karščiavimas: Kas Tai Ir Kada Reikėtų Sunerimti?

Karščiavimas yra laikinas kūno temperatūros padidėjimas ir dažnai jį sukelia liga, pažymi „Mayo“ klinika. Žmogus karščiuoja tuomet, kai jo kūno temperatūra išangėje, ausyje ar kaktoje pasiekia ar perkopia 38 laipsnius pagal Celcijų. Karščiavimas paprastai atslūgsta po kelių dienų. Jeigu jūs karščiuojate, jus taip pat gali varginti šie simptomai:

• Drebulys ir šaltkrėtis
• Prakaitavimas
• Galvos skausmas
• Raumenų skausmai
• Apetito stoka
• Dirglumas
• Dehidratacija
• Bendras silpnumas

Suaugusiems žmonėms sunerimti reikėtų tuomet, jei kūno temperatūra peršoka 39,4 laipsnio pagal Celcijų, teigia „Mayo“ klinika. Taip pat kreipkitės į gydytoją, jei kartu su karščiavimu pasireiškia šie simptomai: stiprus galvos skausmas, neįprastas bėrimas ant odos, neįprastas jautrumas ryškiai šviesai, sugrubęs kaklas ir skausmas, lenkiant galvą žemyn, psichinis neadekvatumas, nuolatinis vėmimas, apsunkintas kvėpavimas ar skausmas krūtinėje, skausmas pilve ar skausmas šlapinantis, konvulsijos ar priepuoliai.

Kūdikių ir mažų vaikų atveju net ir nedaug pakilusi kūno temperatūra gali liudyti rimtą infekciją, nurodo „Mayo“ klinika. Skambinkite savo gydytojui, jei jūsų vaikui dar nėra 3 mėnesių, o jo kūno temperatūra išangėje viršija 38 laipsnius pagal Celcijų; jei jūsų vaikui yra nuo 3 iki 6 mėnesių ir jo kūno temperatūra išangėje siekia 38,8 laipsnio pagal Celcijų, o pats vaikas atrodo neįprastai neramus, mieguistas ir dirglus, arba jo kūno temperatūra yra pakilusi virš 38,8 laipsnio pagal Celcijų; jeigu jūsų vaikui yra nuo 6 mėnesių iki 2 metų ir jo kūno temperatūra išangėje ilgiau kaip vieną dieną laikosi virš 38,8 laipsnio pagal Celcijų.

Jeigu jūsų vaikui yra dveji ir daugiau metų, skambinkite gydytojui, jeigu vaikas karščiuoja daugiau kaip tris dienas arba karščiuoja ir nereaguoja į jus. Vaikus nuo 6 mėnesių iki 5 metų amžiaus dėl aukštos kūno temperatūros gali ištikti traukuliai. Jų metu vaikas paprastai netenka sąmonės ir abiejose kūno pusėse pradeda drebėti galūnės. Jei toks priepuolis trunka ilgiau kaip penkias minutes, kvieskite greitąją medicinos pagalbą, arba po traukulių kuo greičiau patys nuvežkite vaiką pas gydytoją, kad jis nustatytų, kas juos sukėlė.

Vyresnio Amžiaus Žmonės Ir Kūno Temperatūra

Tyrimai rodo, kad su amžiumi kūno temperatūra po truputį mažėja. Vienos studijos, pasirodžiusios žurnale „Journal of Clinical Nursing“, metu buvo matuojama 133 globos namų gyventojų kūno temperatūra. Paaiškėjo, kad žmonių nuo 65 iki 74 metų kūno temperatūra buvo žemesnė už vidutinę. Dar žemesnė temperatūra buvo būdinga žmonėms nuo 75 iki 84 metų, o pati žemiausia buvo žmonių, perkopusių 85 metus. Kai kurių iš jų kūno temperatūra įprastomis aplinkybėmis siekė vos 34,1 laipsnio pagal Celcijų.

Tai žinoti yra labai svarbu, nes senjorams karščiavimas gali prasidėti nuo žemesnės temperatūros, negu jaunesniems suaugusiems žmonėms.

Apetito Stoka: Priežastys Ir Sprendimai

Apetito nebuvimas mūsų visuomenėje iki šiol nėra plačiai aptarinėjama vyresnio amžiaus žmonių problema. Tačiau tokiose šalyse kaip Pietų Korėja, kurioje, prognozuojama, 2026 m. Žmogui senstant, organizmo funkcijos palaipsniui ima veikti lėčiau arba visai sustoja. „Nėra apetito, pykina“ - frazė, kurią su vyresnio amžiaus žmonių globa susidūrę žmonės tikriausiai yra girdėję ne kartą.

Apetito netekimas nėra pirminė būklė, o kito organizmo sutrikimo simptomas, kurį gali sukelti ne tik įvairios fizinės, bet ir psichologinės priežastys. Nenorą valgyti gali lemti ir trumpalaikis virškinimo sutrikimas, apsinuodijimas, bakterinė ar virusinė infekcija, tačiau kartais tai gali signalizuoti apie rimtą susirgimą ir gydymo poreikį“, - komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Gabrielė Krutulytė. Ji sako, kad svarbiausia - laiku kreiptis į gydytoją, kuris padės surasti sumažėjusio apetito psichologinę ar fizinę priežastį.

Keliauti į gydymo įstaigą reikia tuomet, jei nepavyksta susitvarkyti su sumažėjusiu apetitu arba jis trunka ilgesnį laiką, jei svoris krinta savaime ir atsiranda maistinių medžiagų trūkumo simptomai: nuovargis, silpnumas, plaukų slinkimas, galvos svaigimas, raumeninės masės sumažėjimas.

Apetito Stokos Priežastys:

• Psichologinio pobūdžio: stresas, nerimas, depresija, valgymo sutrikimai.
• Virškinamojo trakto sutrikimai: opaligė, gastroezofaginis refliuksas, opinis kolitas, hepatitas.
• Lėtinės ligos: cistinė fibrozė, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, Parkinsono liga, lėtinės kepenų ligos, demencija. Taip pat inkstų ar širdies nepakankamumas, skydliaukės sutrikimai, anemija, hormoniniai pokyčiai, lėtinės infekcijos.
• Vyresnis amžius ir sulėtėjęs metabolizmas.
• Tam tikrų vaistų ar narkotinių medžiagų vartojimas.
• Aktyvumo sumažėjimas.

„Kai kurių vaistų šalutinis poveikis yra apetito stoka, tai - chemoterapiniai vaistai, analgetikai, tam tikri antidepresantai, vaistai podagrai ar Parkinsono ligai gydyti, kai kurie diuretikai, antibiotikai. Vitamino B1, B3, biotino, B12, mikroelemento cinko trūkumas taip pat gali mažinti norą valgyti, jį taip pat lemia tiek vitamino D trūkumas, tiek jo perteklius“, - vardija vaistininkė.

Apetitas Keičiantis Temperatūrai

Pasak G. Krutulytės, nukritus temperatūrai lauke, organizmas bando prisitaikyti ir reikalauja kaloringesnio maisto. Šaltas oras verčia organizmą įjungti savo „tausojimo režimą“. Tuomet maisto suvartojama daugiau ir jis suvalgomas greičiau - taip sukuriamas šilumos ir jaukumo pojūtis. Skaičiuojama, jog rudens-žiemos periodu žmogus kasdien gali suvartoti apie 86-200 kalorijų daugiau palyginti su šiltuoju laikotarpiu.

„Apetito sumažėjimas vasaros sezonu siejamas su didesniu fiziniu aktyvumu, geresniu oru, aukštesne aplinkos temperatūra, įvairesniu šviežių daržovių ir vaisių pasirinkimu. Esant aukštesnei temperatūrai organizmas gali reikalauti lengvesnio, atgaivinančio ir neapsunkinančio maisto bei mažesnių jo porcijų. Tai susiję ir su žmogaus organizmo termoreguliacija.

Kaip Sužadinti Apetitą?

Tam tikri gyvensenos pokyčiai ir tinkamos aplinkos pasirinkimas gali padėti padidinti norą valgyti, pavyzdžiui, reguliarus fizinis aktyvumas leidžia išnaudoti daugiau energijos bei didina maisto poreikį. „Rinkitės visavertį maistą, kurį mėgstate ir kuriuo mėgaujatės, patartina stebėti savo mitybą norint pasiekti pakankamą dienos kalorijų kiekį. Bandykite dažniau valgyti su šeima ir draugais ar stebėdami savo mėgstamiausią laidą. Jeigu sunku suvalgyti 3 pagrindinius patiekalus - tuomet galima juos skelti į keletą smulkesnių, bet dažnesnių valgymų“, - pataria G. Krutulytė.

Norintiems padidinti apetitą ji rekomenduoja nepraleisti valgymų. Derėtų rinktis daugiau baltymų ir sveikųjų riebalų, mažiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto. Svarbu šalia pagrindinių valgymų pridėti sveikų užkandžių ar gėrimų. Taip pat reikėtų apriboti skysčių vartojimą valgio metu, nes tai mažina apetitą.

Streso mažinimas, kokybiškas miegas ir pakankamas vandens kiekis gali turėti įtakos apetito pagerinimui.

Vaistažolės Ir Vitaminai Apetitui Gerinti

„Augalai bei vaistažolės, gerinančios apetitą: kmynas, kiaulpienė, kartusis kietis arba pelynas, ramunėlė, pankolis, pupalaiškis, trūkažolė, kraujažolė, pipirmėtė, mėta, kalendra, imbieras, cinamonas“, - sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Vartojant tam tikrus vitaminus arba preparatus taip pat įmanoma padidinti apetitą. Jeigu trūksta cinko ar vitamino B1, gali sumažėti apetitas ir kristi svoris - tokiu atveju rekomenduojama vartoti šių medžiagų preparatus. „Tikslų vitaminų ar mikroelementų trūkumą galima nustatyti tik atlikus laboratorinius kraujo tyrimus. Papildomas žuvų taukų vartojimas gali didinti apetitą ir sumažinti pilnumo jausmą po valgymo. Ežiuolės preparatai stimuliuoja ne tik imuninės sistemos veiklą, bet ir apetitą. Bičių žiedadulkių preparatai taip pat padeda gerinti apetitą. Tačiau sveikam žmogui ežiuolės ir bičių preparatų galima naudoti ribotą laiką“, - perspėja G. Krutulytė.

Mitybos Rekomendacijos Karštu Oru

Dietologė ir mitybos specialistė Kerry Torrens svetainėje bbcgoodfood.com paaiškina, kaip mūsų kūno temperatūra reaguoja į oro temperatūrą, ir kokius gėrimus bei maisto produktus reikėtų rinktis karštu oru.

Vandens Poreikis

Mes visi žinome, kad 70 proc. žmogaus audinių sudaro vanduo. Tačiau prakaituodamas, kvėpuodamas, šlapindamasis ir tuštindamasis žmogus kasdien praranda nuo 2 iki 2,5 l skysčių. Taigi įprastomis dienomis žmogus turėtų išgerti maždaug 6 - 8 stiklines vandens.

Bet kokiu atveju per karščius vandens reikėtų gerti daugiau. „Aukšta oro temperatūra ir drėgmė paspartina garavimą per odą, o tai reiškia, kad mes daugiau prakaituojame. Mes turime sparčiau ir dažniau atstatyti skysčių pusiausvyrą. Kiek daugiau vandens reikėtų išgerti, priklauso nuo individualių aplinkybių ir jūsų aktyvumo“, - sakė K.Torrens.

Reikiamą skysčių kiekį galime užtikrinti ne tik vandeniu, bet ir pienu, becukriais gėrimais, arbata ar kava. Tačiau reikėtų atminti, kad gėrimai su kofeinu turi diuretinį poveikį - varo skysčius iš organizmo, todėl K.Torrens pataria per karščius juos vartoti minimaliai. Galima gerti ir vaisių sultis bei tirštus kokteilius, tačiau dėl juose esančio natūralaus cukraus jų kiekį reikėtų apriboti iki 150 ml per dieną.

Virškinimo Sistemos Reakcija Į Karštį

Jei per karščius sumažėja jūsų apetitas, jūs nesate tokie vieninteliai. „Manoma, kad apetitui įtakos turi sezoniniai pokyčiai ir šviesių valandų skaičius, - teigė K. Torrens. - Vasarą, ypač kai būna karšta, mūsų apetitas paprastai sumažėja. Viena iš priežasčių yra ta, kad mūsų organizmas taip reguliuoja kūno temperatūrą. Jis apriboja tokias šilumą išskiriančias funkcijas kaip maisto virškinimas“.

Nors toks apetito sumažėjimas nuo mūsų nepriklauso, mes galime sau padėti, jei per karščius valgysime tinkamus maisto produktus.

Maisto Produktai, Padedantys Gauti Pakankamai Skysčių

K. Torrens sako, kad maistas sudaro 20 - 30 proc. viso mūsų gaunamų skysčių kiekio, ir kai kurie produktai vandens turi daugiau negu kiti. Taigi per karščius reikėtų valgyti daugiau daržovių ir vaisių, kurie turi itin daug vandens. Jei norime papildyti savo skysčių atsargas, turėtume rinktis agurkus, cukinijas, salierų stiebus, salotų lapus, braškes, melionus ir kt.

Karštą vasarą itin tinka valgyti bet kokius patiekalus, turinčius skystą konsistenciją: sriubas (ypač šaltsriubes), troškinius ar košes. Juos reikėtų papildyti sezoninėmis daržovėmis ar vaisiais.

Ar Skysčių Gali Būti Per Daug?

Geriant pernelyg daug vandens, įmanoma nukrypti ir į priešingą pusę, nors žmonių, turinčių sveikus inkstus, organizmas šią problemą išspręs tiesiog priversdamas dažniau šlapintis. „Per trumpą laiko tarpą išgėrus pernelyg daug vandens, inkstai gali nebeužtikrinti tinkamos elektrolitų pusiausvyros, taigi kraujas taps pernelyg atskiestas. Tai gali turėti įtakos organizmo funkcijoms, pavyzdžiui, kraujo spaudimui. Pernelyg didelis kiekis vandens gali sukelti hiponatremiją, kai organizme pavojingai sumažėja natrio kiekis. Toks pavojus dažnai iškyla sportininkams, dalyvaujantiems ištvermės varžybose ir vartojantiems pernelyg daug skysčių“, - sakė K. Torrens.

Geriant daug vandens ir itin gausiai prakaituojant, žmogus gali netekti ne tik natrio, bet ir kito gyvybiškai būtino elemento - kalio. Taigi karštomis vasaros dienomis reikėtų stebėti, kad gautumėte pakankamai šių mineralų.

Natrio Ir Kalio Šaltiniai

Vienas pagrindinių natrio šaltinių yra druska, ir sūdant gaminamus patiekalus, jie jau būna „praturtinami“ natriu. Tačiau natrio natūraliai turi ir kiti produktai. Štai keletas iš jų (natrio kiekis nurodytas 100 g produkto):

• Grietinėlė, pienas - 50 mg
• Kiaušiniai - 80 mg
• Duona - 250 mg
• Kiaulienos šoninė - 1,5 g
• Spragėsiai, sūrūs sausainiai - 1,5g
• Sojos padažas - 7 g

Kalio turi:

• Žirneliai, pupelės - 1,3 g
• Riešutai - 600 mg
• Papajos, bananai - 300 mg
• Su lupenomis keptos bulvės - 573 mg

Kokį Maistą Rinktis - Šaltą Ar Šiltą?

Šaldantys ledinukai, šerbetai ar ledai atrodo natūralūs pasirinkimo variantai, kai norima atsivėsinti. Tačiau iš tikrųjų jie gali padaryti daugiau žalos, negu suteikti naudos. „Šaltas maistas ir gėrimai iš pradžių gali suteikti vėsinantį efektą, bet jis bus trumpalaikis, - teigė dietologė. - Taip yra dėl to, kad maisto virškinimas generuoja šilumą. Jei mes suvalgome šalto maisto ar atsigeriame ledinio gėrimo, mes sukeliame staigų atvėsimą, kurį mūsų organizmas mėgina kompensuoti, padidindamas vidinę temperatūrą. Taigi galiausiai galite pajusti dar didesnį karštį, negu jutote iš pradžių!“

Karšti gėrimai karštą dieną neatrodo pats patraukliausias dalykas, bet iš tikrųjų jie gali labiau padėti reguliuojant kūno temperatūrą. „Karšti gėrimai padidina vidinę temperatūrą, todėl organizmas stengsis jį atvėsinti. Jūs pradėsite daugiau prakaituoti ir per odą prarasite daugiau karščio“, - pabrėžė K. Torrent.

Vidinę kūno temperatūrą kelia ir tokie „termogeniniai“ produktai kaip prieskoniai ir aitriosios paprikos, suaktyvinančios medžiagų apykaitą. Tai skatina prakaitavimą, kuris savo ruožtu, turi vėsinantį poveikį.

Kokio Maisto Reikėtų Vengti?

Per karščius reikėtų vengti tokių maisto produktų, kurie yra sunkiau ir ilgiau virškinami, pavyzdžiui, baltymų ir daug skaidulų turinčių produktų. Manoma, kad virškinant baltymus ar skaidulas, išsiskiria daugiau kūno šilumos. Tačiau savo organizmui padėsite greičiau suvirškinti maistą, jei, pavyzdžiui, naudosite mėsai citrininius marinatus, skaidančius baltymų struktūrą. Jei ruošiate kruopas, prieš tai jas išmirkykite - jos taps lengviau virškinamos.

---