Visuomenėje vis dažniau kalbama apie mėsos daromą žalą. Dietologai nesutaria, ar mėsa yra žalinga, ar ją reikėtų vartoti. Vieni sako, kad mėsos reiktų visiškai atsisakyti, kiti sako, kad šiandien mes be jos neišsiversime.
2015 m. Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra paskelbė, jog vartojant daug raudonosios mėsos gali padidėti rizika susirgti diabetu, širdies kraujagyslių ir onkologinėmis ligomis, o perdirbtos mėsos produktai buvo įvardinti kaip turintys kancerogeninių medžiagų. Mokslininkai raudonosios mėsos patiekalų rekomendavo valgyti tris ar mažiau kartų per savaitę. Tačiau naują tyrimą pristačiusi tarptautinė tyrėjų komanda tvirtina, jog tokių teiginių pagrindimas yra per silpnas.
Naujausi tyrimai ir interpretacijos
14-os tyrėjų komanda, vadovaujama Kanados Dalhousie ir „McMaster“ universitetų mokslininkų, iš naujo peržiūrėjo anksčiau atliktus tyrimus. Žurnale „Annals of Internel Medicine“ paskelbtoje jų ataskaitoje skaičiuojama, kad jei raudonosios ar perdirbtos mėsos visą gyvenimą valgytume po 3 porcijas per savaitę, iš 1.000 žmonių nuo vėžio mirtų septyniais mažiau nei mėsos valgant dažniau. Mokslininkų įvardyta rizika iš esmės nesiskiria nuo ankstesnių skaičiavimų, bet jų interpretacijos - priešingos.
„Remiantis surinktais duomenimis, mes negalime užtikrintai teigti, kad raudonosios mėsos ar perdirbtos mėsos produktų vartojimas sukelia vėžį, diabetą ar širdies ligas. Teisingiausias sprendimas daugumai žmonių, bet ne kiekvienam, būtų vartoti tiek mėsos, kiek vartojo visada", - teigia tyrėjai.
Raudonąja mėsa vardijama jautiena, ėriena, kiauliena, veršiena ir elniena. Vištiena, antiena, laukinių paukščių mėsa į šią kategoriją nepatenka.
Mitybos specialistų rekomendacijos
Nustatant, ar raudona mėsa yra sveika, svarbu tiksliai žinoti, apie kokią mėsos rūšį kalbame. Mitybos specialistė Patricia Wheels paaiškino, kad raudona mėsa - tai raumeninė mėsa, pavyzdžiui, jautiena, veršiena, kiauliena ir ėriena.
„Raudona mėsa yra vienas geriausių heminės geležies šaltinių, t. y. geležies formos, kuri yra labai gerai biologiškai prieinama ir lengvai pasisavinama organizmo. Kartu ji rekomenduoja raudoną mėsą valgyti ne dažniau kaip du kartus per savaitę. „4 uncijų porcijoje (apie 114 gramų, - Mes), kuri yra maždaug kortelių pakelio dydžio, yra apie 30 gramų baltymų, todėl ji yra geriausias pasirinkimas norint patenkinti dienos baltymų poreikį ir palaikyti raumenų atsigavimą po treniruotės, nedarant įtakos cukraus kiekiui kraujyje”, - sako Illien.
Pasak mitybos specialistų, jei ir toliau reguliariai valgysite mėsą, tai gali sukelti virškinamojo trakto problemų. „Daug riebalų turinti raudona mėsa gali prisidėti prie pilvo pūtimo, viduriavimo ar vidurių užkietėjimo, jei vartojama reguliariai”, - sako Wheels. „Mėsos porcija laikoma 4 uncijos arba kortų pakuotės dydžio porcija. Didesnės perdirbtos ar riebios mėsos porcijos gali būti siejamos su svorio didėjimu”, - sako ratai.
Kolorektalinis vėžys yra antra pagrindinė mirties nuo vėžio priežastis, o tikimybė juo susirgti yra didesnė, jei valgote daug raudonos mėsos - mokslinių tyrimų duomenimis, 20-30 %. „Raudonoje mėsoje esantys junginiai, tokie kaip nitritai ir maisto ruošimo šalutiniai produktai, pavyzdžiui, HCA ir PAH, yra susiję su padidėjusia storosios žarnos vėžio rizika”, - sako R. Jei norite sumažinti raudonos mėsos kiekį savo mityboje, Illien rekomenduoja ją keisti riebia žuvimi, pavyzdžiui, lašiša, skumbre, sardinėmis, ančiuviais ir silke. „Liesesni gyvūninių baltymų šaltiniai, pavyzdžiui, vištiena ir kalakutiena, taip pat yra puikūs pakaitalai.
Lietuvos gyventojų mitybos ypatumai
„Tai, kad kiaulienos suvalgome daug, atsispindi ir Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirtingumo struktūroje: širdies, kraujagyslių sistemos ligos. Aterosklerozė - faktiškai pagrindinė Lietuvos gyventojų mirties priežastis šiandien“, - sako R. Stukas.
Vertinant paminėtus skaičius, galima pasakyti, kad suvalgoma ne per daug mėsos. Pasakyti, ar tokia mityba yra gera, galėtume, matydami visą racioną. Ką žmonės valgo tuomet, kai nevalgo mėsos? Galbūt valgo žuvį. Tyrimai rodo, kad žuvies vartojama per mažai. Mėsa mūsų organizmą turi aprūpinti visaverčiais baltymais, kai kurias vitaminais, mineralinėmis medžiagomis.
Lietuvos gyventojų suvartojamos mėsos kiekiai (per metus):
- Kiauliena: 44,5 kg
- Jautiena: 7,5 kg
- Paukštiena: 25 kg
- Aviena: 200 g
- Kita mėsa: 100 g
Jeigu kiaulienos suvalgytume vieną ar du kartus per savaitę, tikrai nieko blogo neatsitiktų. Tai, kad kiaulienos suvalgome daug, atsispindi ir Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirtingumo struktūroje: širdies, kraujagyslių sistemos ligos. Aterosklerozė - faktiškai pagrindinė Lietuvos gyventojų mirties priežastis šiandien.
Rizika nevalgantiems mėsos
Taip, rizikuoja, nes gali negauti visaverčių baltymų, vitamino B12, gali sutrikti kraujo gamyba. Tie, kurie visiškai nevalgo mėsos, bet valgo žuvį, kiaušinius, žinoma, patiria mažesnę riziką. Praktiškai visų pasaulio valstybių sveikatos apsaugos institucijos, pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduoja, kad maisto racione būtų mėsa.
100 proc. nei vienas produktas nekompensuos, nes turi būti įvairovė, bet yra žmonių grupės, kuriems nevertėtų iš raciono išbraukti mėsos, t. y. maži, augantys vaikai. Kol organizmas auga, bręsta, vystosi, jam reikia absoliučiai visų medžiagų.
Mėsos pasirinkimas ir paruošimas
Labai svarbu tai, kuo šertas gyvūnas, bet svarbu ir iš kokios vietos [paimta mėsa - LRT.lt]. Pavyzdžiui, jeigu palygintume vištienos šlauneles, kur mėsa lyg ir minkštesnė, lengviau kramtoma, ir krūtinėlę, tai balta krūtinėlės mėsa yra žymiai vertingesnė negu šlaunelių. Jeigu palygintume vandenyje plaukiojančių paukščių- ančių, žąsų - mėsą ir vištieną, vištiena bus visavertiškesnė. Jeigu imtume jautieną, tai taip pat priklauso nuo to, kokia jautienos dalis. Jeigu imtume jautienos išpjovą, kur yra raumuo, jo biologinė vertė bus labai gera. Jeigu imtume vietą, kur yra daug riebalų, (o jautienos riebalai turi tikrai didelį kiekį sočiųjų riebalų rūgščių, didesnį negu kiaulienos, kurie yra keliantys riziką) žinoma, kad ten bus blogiau. Jeigu malamas faršas ir įdedama jautienos riebalų, tokia biologinė vertė bus nelabai kokia.
Mėsos kepimas ir skrudinimas gali prisidėti prie ligų, kadangi skrundant gaminasi karcinogenai, o kai kurie žmonės gali būti jautresni nei kiti. Pavyzdžiui, tam tikrą genų mutaciją turintiems rūkoriams kyla didesnė kolorektalinio vėžio rizika, jeigu jie valgo daug gerai iškeptos mėsos, lyginant su tiek pat suvalgančiais nerūkančiais.