Apetito netekimas nėra pirminė būklė, o kito organizmo sutrikimo simptomas, kurį gali sukelti ne tik įvairios fizinės, bet ir psichologinės priežastys. Nenorą valgyti gali lemti ir trumpalaikis virškinimo sutrikimas, apsinuodijimas, bakterinė ar virusinė infekcija, tačiau kartais tai gali signalizuoti apie rimtą susirgimą ir gydymo poreikį“, - komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Gabrielė Krutulytė.

Svarbiausia - laiku kreiptis į gydytoją, kuris padės surasti sumažėjusio apetito psichologinę ar fizinę priežastį. Keliauti į gydymo įstaigą reikia tuomet, jei nepavyksta susitvarkyti su sumažėjusiu apetitu arba jis trunka ilgesnį laiką, jei svoris krinta savaime ir atsiranda maistinių medžiagų trūkumo simptomai: nuovargis, silpnumas, plaukų slinkimas, galvos svaigimas, raumeninės masės sumažėjimas.

Apetito stokos priežastys

Priežasčių apetito stokai gali būti labai daug. Psichologinio pobūdžio - stresas, nerimas, depresija - valgymo sutrikimai, virškinamojo trakto sutrikimai - opaligė, gastroezofaginis refliuksas, opinis kolitas, hepatitas. Lėtinės ligos: cistinė fibrozė, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, Parkinsono liga, lėtinės kepenų ligos, demencija.

Taip pat inkstų ar širdies nepakankamumas, skydliaukės sutrikimai, anemija, hormoniniai pokyčiai, lėtinės infekcijos. Įtakos apetito stokai turi vyresnis amžius ir sulėtėjęs metabolizmas, tam tikrų vaistų ar narkotinių medžiagų vartojimas ir aktyvumo sumažėjimas.

„Kai kurių vaistų šalutinis poveikis yra apetito stoka, tai - chemoterapiniai vaistai, analgetikai, tam tikri antidepresantai, vaistai podagrai ar Parkinsono ligai gydyti, kai kurie diuretikai, antibiotikai. Vitamino B1, B3, biotino, B12, mikroelemento cinko trūkumas taip pat gali mažinti norą valgyti, jį taip pat lemia tiek vitamino D trūkumas, tiek jo perteklius“, - vardija vaistininkė.

Apetitas ir temperatūra

Pasak G. Krutulytės, nukritus temperatūrai lauke, organizmas bando prisitaikyti ir reikalauja kaloringesnio maisto. Šaltas oras verčia organizmą įjungti savo „tausojimo režimą“. Tuomet maisto suvartojama daugiau ir jis suvalgomas greičiau - taip sukuriamas šilumos ir jaukumo pojūtis. Skaičiuojama, jog rudens-žiemos periodu žmogus kasdien gali suvartoti apie 86-200 kalorijų daugiau palyginti su šiltuoju laikotarpiu.

Remiantis kita teorija - apetitas šaltuoju sezonu didėja, nes žmogus yra šviesai jautrus organizmas, todėl kuo trumpesnės ir tamsesnės sezono dienos, tuo daugiau ir greičiau valgoma.

„Apetito sumažėjimas vasaros sezonu siejamas su didesniu fiziniu aktyvumu, geresniu oru, aukštesne aplinkos temperatūra, įvairesniu šviežių daržovių ir vaisių pasirinkimu. Esant aukštesnei temperatūrai organizmas gali reikalauti lengvesnio, atgaivinančio ir neapsunkinančio maisto bei mažesnių jo porcijų. Tai susiję ir su žmogaus organizmo termoreguliacija. Maisto virškinimo metu išskiriama šiluma ir nežymiai pakyla kūno temperatūra, todėl vasaros metu žmogus gali neturėti tokio gero apetito kaip rudenį ar žiemą“, - aiškina ji.

Kaip sužadinti apetitą

Tam tikri gyvensenos pokyčiai ir tinkamos aplinkos pasirinkimas gali padėti padidinti norą valgyti, pavyzdžiui, reguliarus fizinis aktyvumas leidžia išnaudoti daugiau energijos bei didina maisto poreikį.

„Rinkitės visavertį maistą, kurį mėgstate ir kuriuo mėgaujatės, patartina stebėti savo mitybą norint pasiekti pakankamą dienos kalorijų kiekį. Bandykite dažniau valgyti su šeima ir draugais ar stebėdami savo mėgstamiausią laidą. Jeigu sunku suvalgyti 3 pagrindinius patiekalus - tuomet galima juos skelti į keletą smulkesnių, bet dažnesnių valgymų“, - pataria G. Krutulytė.

Norintiems padidinti apetitą ji rekomenduoja nepraleisti valgymų. Derėtų rinktis daugiau baltymų ir sveikųjų riebalų, mažiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto. Svarbu šalia pagrindinių valgymų pridėti sveikų užkandžių ar gėrimų. Taip pat reikėtų apriboti skysčių vartojimą valgio metu, nes tai mažina apetitą. Streso mažinimas, kokybiškas miegas ir pakankamas vandens kiekis gali turėti įtakos apetito pagerinimui.

„Augalai bei vaistažolės, gerinančios apetitą: kmynas, kiaulpienė, kartusis kietis arba pelynas, ramunėlė, pankolis, pupalaiškis, trūkažolė, kraujažolė, pipirmėtė, mėta, kalendra, imbieras, cinamonas“, - sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Vartojant tam tikrus vitaminus arba preparatus taip pat įmanoma padidinti apetitą. Jeigu trūksta cinko ar vitamino B1, gali sumažėti apetitas ir kristi svoris - tokiu atveju rekomenduojama vartoti šių medžiagų preparatus.

„Tikslų vitaminų ar mikroelementų trūkumą galima nustatyti tik atlikus laboratorinius kraujo tyrimus. Papildomas žuvų taukų vartojimas gali didinti apetitą ir sumažinti pilnumo jausmą po valgymo. Ežiuolės preparatai stimuliuoja ne tik imuninės sistemos veiklą, bet ir apetitą. Bičių žiedadulkių preparatai taip pat padeda gerinti apetitą. Tačiau sveikam žmogui ežiuolės ir bičių preparatų galima naudoti ribotą laiką“, - perspėja G.

Ką daryti, kai pakyla temperatūra?

Vos pakilus temperatūrai gerdami vaistus trukdote savo organizmui kovoti su ligomis, tačiau yra būdų, kaip sau padėti natūraliai. „Peršalote, blogai jaučiatės, o galbūt neseniai pasiskiepijote nuo COVID-19 ir temperatūra pakilo iki 38, galbūt net iki 40 laipsnių? Jūs skubate ją kuo greičiau numušti ir palengvinti savo organizmui kovą su infekcijomis.

Vos tik pakyla temperatūra, dažnai žmonės mėgina jos kuo skubiau atsikratyti, o tai, anot A. Unikausko, didelė klaida. Pirmiausia - turėkite namuose termometrą.

„Pamirškite visiems į galvą įkaltą skaičių 36,6. Tai tikrai nėra neginčijama norma. Konkrečiai jūsų kūno normali temperatūra paprastai gali svyruoti nuo 36,4 iki 37,2 laipsnio, bet ir tai gali būti ne jūsų norma. Ir čia pasitaiko išimčių, dėl kurių tikrai nevertėtų jaudintis“, - ramina A. Unikauskas.

Tiesa, tokia žema kūno temperatūra, kaip 35,5 laipsnio, nėra labai dažna, bet būna net taip ir taip gali būti. „Dar vienas dalykas, kurį turite įsidėmėti, tai amžius. Ar žinojote, kad senstant arba vaikystėje augant mūsų kūnas vėsta?

Pavyzdžiui, naujagimiams normalu turėti 37,5 laipsnio temperatūrą, o vėliau ji mažėja. 80 metų žmogui normalu turėti net ir 34,5 laipsnio temperatūrą. Jei jūsų normali temperatūra yra žemesnė nei įprasta, turėkite omenyje, kad sergant ir vaistų jums gali prireikti greičiau.

Anot šeimos gydytojos Rūtos Maciulevičienės, karščiavimas yra viena iš dažniausių kreipimosi į šeimos gydytojus priežasčių. Temperatūros pakilimas - apsauginis pačios gamtos sukurtas mechanizmas, tad nereikia nertis iš kailio kovojant su šiuo natūraliu mechanizmu. „Tada reikia tą temperatūrą numušti. Ypač stipriai karščiuoja vaikai todėl, kad jų imunitetas dar nesusiformavęs.

Paklausta, ar pastebi, kad žmonės per greitai griebiasi vaistų nuo temperatūros, R. Maciulevičienė sako, kad, be to, pastebima ir tai, jog žmonės pasirenka neadekvačias dozes, neretai pavartoja per mažą dozę, kuri nėra veiksminga. Pasak šeimos gydytojos, mūsų kultūroje žmonės bijo temperatūros. Neretai tenka aiškinti ypač jaunoms mamoms, kad temperatūra nėra ūmi gyvybei pavojinga būklė, dėl kurios reikia „apversti visą žemę“.

Yra teorija, kad jei susirgę iš karto numušime temperatūrą, ilgiau sirgsime, mat temperatūra stabdo virusų dauginimąsi. „Paskaičiuota, kad jeigu išlaikoma apie 39 ir daugiau laipsnių temperatūra 4 valandas, tai virusų dauginimasis visiškai sustabdomas“, - pabrėžia R.

A. Unikauskas teigia, jog yra būdų, kaip pagreitinti infekcijos ciklą. Vienas iš jų - tinkama mityba. „Kai manęs klausia, ką valgyti, sakau: ką pacientas nori.

Organizmas yra save reguliuojanti sistema ir jeigu jam kažko norisi, tą reikėtų ir duoti. Bet dažnai ūmioje fazėje žmogus apskritai nenori valgyti. Tada ir nereikia valgyti todėl, kad organizmas nenori eikvotis. Tai ekonominė sistema: visas organizmo pajėgumas yra nukreiptas kovai su infekcija. Kai kurios mamytės kiša [maistą] vaikui per prievartą, o jis tiesiog tai išvemia todėl, kad organizmas to nepriima, jis kovoja su infekcija.

Valgyti reikia tik tada, kai norisi valgyti. Tarp kitko, tai yra simptomas, kad žmogui gerėja. Kai atsiranda apetitas, vadinasi, jau įvyko virsmas, kai organizmas atsistato, jam jau reikia energijos.

Galbūt esate girdėję, kad suvaldyti temperatūrą ir pačią infekciją padeda kalcis, ypač kalbant apie vaikus. R. Maciulevičienė teigia: „Kalcis - vienas iš svarbiausių elektrolitų. Labai daug procesų ląstelėse priklauso nuo kalcio. Yra vadinamieji kalcio kanalai, nuo kurių priklauso daugybė ir energinių, ir imuninių mechanizmų. Be abejo, čia dalyvauja ir vitaminas D. Kalcio apykaitoje ir aktyvuojant kalcį vitaminas D dalyvauja kaip kofermentas.

Gerokai pakilusi temperatūra - ir vienas iš šalutinių COVID-19 vakcinos poveikių. „Jeigu žmogus labai blogai toleruoja tuos pojūčius, žinoma, nėra ko jį kankinti, jis gali išgerti tabletę ar dvi paracetamolio. Jis tiesiog jausis geriau, o imuninė sistema tuo tarpu dirbs toliau savo darbą.

R. Maciulevičienė dar kartą primena: „Viskas priklauso nuo to, kokia yra kita simptomatika. Pats karščiavimas nėra gyvybei pavojinga būklė. „Jei jūsų temperatūra šiek tiek pakilusi, bet dar nepasiekusi išvardintų ribų, galime padėti savo imuninei sistemai natūraliais būdais“, - tikina A.

Jeigu pradėjote karščiuoti, vienas iš patarimų - pagulėti karštoje vonioje. „Reikia žinoti, kada tai daryti. Tuo metu, kai yra šaltkrėtis, kai temperatūra kyla, įlindus į karštą vonią išsiplečia periferinės kraujagyslės, žmogus sušyla ir tada lengviau atiduoda šilumą, galų gale - šiltas vanduo turi raumenis atpalaiduojantį, skausmą mažinantį poveikį.

Miegodami šiltai apsirengę išprakaituosite visas blogybes, o tai visuomet padeda. Pasak R. Maciulevičienės: „Tai ypač pavojinga vaikams iki 3 metų, kuriuos bobutės užkloja dešimčia antklodžių. Jiems gali išsivystyti traukuliai, nes jie paprasčiausiai perkaista. Geriau uždėti šaltą šlapią rankšluostį ant galvos, nes mažas vaikas 40-60 proc. šilumos atiduoda per galvą, intensyviausia kraujotaka yra galvoje.

Vanduo yra puikus šilumos laidininkas, uždėjus vėsų rankšluostuką jis tiesiog atima tą temperatūrą. Dar vienas galimas patarimas - aštrus maistas.

„Dar vienas patarimas primygtinis - nerūkykite, bent tuo metu. Rūkymas dar labiau kelia žmogaus temperatūrą, o jūs to tikrai nenorite“, - įsitikinęs A. Unikauskas.

Pakilus temperatūrai atminkite, jog tai - ne liga, su kuria reikia kovoti. Temperatūra rodo, kad jūsų organizmas intensyviai kovoja su užklupusiais virusais, tad netrukdykite ir leiskite jam dirbti.

Ką išduoda pykinimas?

Sunku paneigti - pykinimas yra itin nemaloni problema. Kartu su pykinimu mus apima ir silpnumas, dažnai pila šaltas prakaitas, sulėtėja pulsas, sumažėja kraujospūdis, išblykšta oda, gausėja seilėtekis.

Pykinimas ir vėmimas yra sudėtingi procesai, kuriuose dalyvauja ir centrinė nervų sistema, ir hormoninė reguliavimo sistema. Pykinimas gali turėti įvairias priežastis ir lydėti daugelį sveikatos sutrikimų.

Nors dažniausiai pykinimas yra visai nepavojingas ir gali praeiti savaime, kartais - jis yra rimtos ligos požymis ir reikalauja skubios pagalbos.

Priežasčių, kodėl mus pykina gali būti įvairių. Pykinimą sukelti gali tiek įvairūs fiziologiniai, tiek psichologiniai veiksniai, virusiniai susirgimai, tačiau kai kurios pykinimo priežastys yra labiau paplitusios nei kitos.

• Apsinuodijimas maistu. Suvalgius sugedusio ar tam tikrais mikroorganizmais užteršto maisto, mūsų organizme gali prasidėti infekcija, tai yra - apsinuodijame maistu. Apsinuodijimas maistu yra labai pavojingas, nes dažniausiai apsinuodijus imama intensyviai vemti ar viduriuoti, dėl to prarandame daug skysčių, kyla dehidratacijos ir elektrolitų disbalanso rizika. Apsinuodijus maistu ir nuolat vemiant, dingsta apetitas, nenorima absoliučiai nieko valgyti ar gerti. Organizmui šalinant infekciją, yra labai svarbu jo neapkrauti.
• Alergija maistui. Dažniausi tam tikrų maisto produktų alergijos simptomai - odos bėrimas, niežulys, patinimas ar kvėpavimo sutrikimai. Tačiau kartais alerginė reakcija gali sukelti ir pykinimą ar vėmimą, diskomfortą ir skausmą pilve. Tai yra imuninės sistemos reakcija į tam tikrus maisto produktus, kuriuos organizmas laiko svetimais ir pavojingais. Alergija maistui gali būti pavojinga gyvybei, dėl anafilaksinio šoko rizikos.
• Maisto papildai. Vartojant per dideles dozes ar netinkamą maisto papildų derinį, gali kilti šalutinis poveikis, kurio vienas iš simptomų yra ir pykinimas. Kai kurie kiti papildai gali dirginti skrandžio gleivinę arba sukelti per didelį rūgštingumą, pilvo skausmus. Todėl reikia laikytis gydytojo nurodymų ir vartoti vitaminus ar maisto papildus tik su maistu arba po valgio, kad skrandis nebūtų dirginamas. Jei simptomai nepraeina, reikėtų peržiūrėti savo vartojamų preparatų dozes ir sudėtį su gydytojo pagalba.
• Stresas ir nerimas. Stresas, nerimas ir psichologinė įtampa gali turėti įtakos fiziologinei būklei, taigi ir virškinimo trakto veiklai ir sukelti pykinimą ar vėmimą. Kai žmogus yra susirūpinęs ar įsitempęs, jo organizme išsiskiria streso hormonai, kurie gali veikti virškinimo sistemą ir sukelti pykinimą. Stresas ir nerimas taip pat gali slopinti apetitą ir sutrikdyti normalius maisto virškinimo procesus. Gali kilti ir pilvo skausmas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas.
• Nėštumas. Pykinimas - vienas geriausiai žinomų nėštumo simptomų. Tai yra ankstyvosios toksikozės ženklas, dažniausiai pasireiškiantis rytais ar esant tuščiam skrandžiui. Nėščiųjų pykinimą sukelia hormoniniai pokyčiai, padidėjęs progesterono lygis ir padidėjęs jautrumas kvapams. Nors rytinis pykinimas dažniausiai nesukelia rimtų komplikacijų, jis gali labai pabloginti nėščiosios savijautą ir gyvenimo kokybę. Nėščiųjų pykinimą galima palengvinti vengiant tuščio skrandžio, valgant mažesnėmis porcijomis, bet dažniau, vengiant riebaus, aštraus ar sunkiai virškinamo maisto, geriant pakankamai skysčių.
• Alkoholis. Alkoholis yra toksiška medžiaga, veikianti centrinę nervų ir virškinimo sistemas. Išgėrus per daug alkoholio, organizmas bando jį pašalinti išvemdamas. Taip pat alkoholis dirgina skrandžio gleivinę ir slopina skrandžio veiklą, dėl ko maistas yra ilgiau virškinamas. Alkoholis sukelia dehidrataciją ir elektrolitų disbalansą, kurie taip pat gali sukelti pykinimą. Alkoholio sukeltas pykinimas gali būti palengvintas geriant daug vandens arba izotoninio gėrimo, valgant lengvą maistą (bananus, krekerius), vartojant aktyvuotą anglį.
• Virusinės ligos. Įvairios virusinės ligos taip pat gali sukelti pykinimą. Rotavirusas, norovirusas ir panašios virusinės infekcijos yra labai užkrečiamos, dažniausiai plintančios fekaliniu-oraliniu, lašeliniu keliu. Tokios virusinės infekcijos yra itin atsparios dezinfekavimo priemonėms, todėl geriausias būdas apsisaugoti - tinkama asmeninė higiena. Norint apsisaugoti nuo roto ar noro viruso, reikia reguliariai ir tinkamai plauti rankas muilu ir vandeniu, ypač prieš valgį, po tualeto naudojimo arba po kontakto su sergančiais asmenimis. Jei vienas ar keli nariai viename šeimos ūkyje susirgo rotavirusu ar panašia virusine liga, tinkama sergančiojo izoliacija nuo kitų asmenų yra taip pat labai svarbi, kadangi vyrauja didelė rizika užsikrėsti. Sergantysis turėtų likti namuose, o jei namuose gyvena kiti asmenys - sergantysis turėtų būti izoliuotas atskirame kambaryje, kad būtų ribojamas kontaktas su kitais šeimos nariais. Kad būtų išvengtas viruso pernešimas, sergantysis turi naudoti atskirus indus, rankšluosčius ir kitas asmenines priemones, nuolat vėdinti patalpas. Pastebėjus simptomus, rodančius roto, noro ar kitą tokio tipo virusinę infekciją, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Kaip numalšinti pykinimą

Nuolatinis pykinimo jausmas gali būti labai erzinantis ir trukdyti normaliai gyventi. Tačiau yra keli būdai, kaip galima numalšinti pykinimą ir taip pagerinti savo gyvenimo kokybę.

1. Intraveninė terapija. Intraveninė terapija yra būdas, kai vaistai ir skysčiai yra lašinami tiesiai į veną per kateterį. Tai yra puikus būdas greitai ir efektyviai gydyti pykinimą ar vėmimą sukeliančias ligas ir problemas, bei kitus jų simptomus. Sergant virusinėmis ligomis, pykinimą ir vėmimą dažnai lydi ir kiti simptomai - pakilusi temperatūra, šaltkrėtis, pilvo skausmai. Tokiu atveju, gydymas įprastais vaistais yra sudėtingas, nes įprastos tabletės dėl pykinimo ir vėmimo skrandyje neužsilaiko pakankamai ilgai ir nespėja suveikti. Esant nuolatiniam pykinimui ir vėmimui, sergančiam asmeniui dingsta apetitas, atsiranda nenoras ar net baimė bet ką valgyti ar gerti. Tuome intraveninės terapijos metu asmeniui lašinami įvairūs preparatai, kad organizmas gautų pakankamai maistinių medžiagų, visiškai nenusilptų ir turėtų pakankamai energijos kovoti su infekcija. Intraveninė terapija taip pat padeda greitai atkurti dehidrataciją, skysčių ir elektrolitų disbalansą organizme, atsiradusį, dėl infekcijų ir vėmimo ar viduriavimo.
2. Vaistai nuo pykinimo. Vaistinėse galima įsigyti receptinių arba nereceptinių vaistų nuo pykinimo ir vėmimo. Šie vaistai veikia centrinę nervų sistemą ir slopina pykinimo refleksą. Jie gali būti naudingi esant supimo ligai, nėštumo metu arba po chemoterapijos.
3. Imbieras. Imbieras yra vienas iš populiariausių ir seniausių natūralių vaistų nuo pykinimo. Jis turi antispazminį poveikį ir padeda nuraminti skrandį, mažinti raumenų susitraukimus virškinimo trakte. Vartojimas: imbierą galima vartoti įvairiais būdais: gerti imbiero arbatą, kramtyti džiovintus imbiero gabaliukus, vartoti imbiero kapsules arba sirupus.
4. Pipirmėtė. Pipirmėtė yra dar viena natūrali priemonė, turinti pykinimą mažinantį poveikį. Ji veikia kaip antispazminis ir raminantis agentas, kuris atpalaiduoja skrandžio ir žarnyno raumenis ir mažina diskomfortą. Vartojimas: pipirmėtės arbata yra lengvai paruošiama: užpilkite verdančiu vandeniu pipirmėčių lapelius ir leiskite užvirti 5-10 minučių. Pipirmėtės eterinio aliejaus galima lašinti ant vatos arba rankšluosčio ir įkvėpti aromatą arba tepti ant krūtinės arba pilvo.
5. Ramunėlės. Ramunėlės yra viena iš populiariausių ir seniausių žolelių, kurios naudojamos virškinimo sutrikimams gydyti. Ramunėlės turi priešuždegiminį, antispazminį ir raminantį poveikį, kuris padeda nuraminti skrandžio ir žarnyno gleivinę ir mažinti diskomfortą.
6. Citrina. Citrina yra labai geras vitamino C šaltinis, todėl puikiai išvalo toksinus iš organizmo. Tačiau atlikti medicininiai tyrimai parodė, kad citrina yra puiki priemonė, pykinimui malšinti. Vartojimas: jei jaučiate pykinimą, pabandykite nupjauti citrinos viršūnę ir pora kartų įkvėpti aromato.
7. Kitos priemonės ir būdai. Neturint nei vieno iš aukščiau nurodytų natūralių preparatų, yra dar keletas būdų trumpam nuslopinti pykinimo jausmą. Vienas iš jų - daug alkoholio turinčios priemonės. Pradėjus pykinti, galima pauostyti dezinfekcinio skysčio ar kitos priemonės, kurios sudėtyje yra didelis procentas alkoholio. O jei neturite po ranka nieko panašaus, padės paprastas pratimas - kaip įmanoma žemiau nuleiskite galvą ir išlaikykite šią poziciją bent 5 minutes.

Nors daugeliu atvejų pykinimas yra nekenksmingas ir gali praeiti savaime, kartais jis gali būti rimtos ligos požymis arba negydant pereiti į rimtus susirgimus. Todėl pykinant visada yra naudinga kreiptis gydytojo pagalbos, kad liga neprogresuotų.

Pykinimas yra nemaloni problema ir nors dažniausiai nesukelia rimtų komplikacijų, jis gali labai pabloginti mūsų savijautą ir gyvenimo kokybę. Pykinimas dažnai gali būti visai nepavojingas ir praeiti savaime. Tačiau kartais - jis yra rimtos ligos požymis ir negydant pereiti į rimtus infekcinius susirgimus, reikalaujančius skubaus gydytojų įsikišimo ir antibiotikų gydymo.

---