Nors Kuršių marių sūrėjimo reiškinys žinomas seniai, koks jo daromas poveikis aplinkai, žuvų populiacijoms mokslininkai iki šiol vieningo atsakymo neturi. Specialistai ramina, kad druskėjimo procesas vyksta nedrastiškai, tačiau pripažįsta, kad šio reiškinio poveikis žuvims dar kelia daug klausimų.
Klimato kaita ir Kuršių marių sūrėjimas
„Pagrindinė priežastis, kodėl marios sūrėja, klimato kaitos pokyčiai. Stiprėja vakarų vėjai, kurie sukelia patvankas - vandens lygio pakilimus pakrantėje. Dėl to vanduo iš jūros plūsta į marias“, - aiškino Gamtos tyrimų centro Jūros ekologijos laboratorijos vadovas L.Ložys.
Žuvų elgsena ir migracija
L.Ložys atkreipė dėmesį, kad Baltijos jūra, kurios vanduo retkarčiais plūsta į marias, tėra nedaug sūri. „Mūsų žuvis - starkius, ešerius ar kitas gėlavandenes rūšis - randame ir jūroje, nes dalis jų populiacijų šiltuoju metų laiku migruoja iš marių į jūrą.
„Situacija šiandien tokia, rytoj - kitokia. Mūsų laboratorijoje yra padaryti preliminarūs elgsenos reakcijų eksperimentai, kaip žuvys reaguoja į druskėtą vandenį ir į skirtingą vandens temperatūrą. Kaip taisyklė kuojų ir ešerių reakcija į druskėtą vandenį, jeigu jis yra tokios pat temperatūros, kurioje žuvys adaptuotos gyventi, yra neutrali arba teigiama. Tai reiškia, kad jeigu žuvis gali pasirinkti, ji dažnai renkasi druskėtą vandenį.
Kaip pasakojo specialistas, eksperimento metu tirta žuvų reakcija į vandens pokyčius parodė tokius rezultatus: „Jeigu žuvys yra adaptuotos gyventi prie 18 laipsnių ir staiga mes paleidžiame 12 laipsnių vandenį - žuvys bėga, kiek tik gali. Šis eksperimentas, anot L.Ložio, galėtų būti pritaikytas ir paaiškinant reiškinius, vykstančius Kuršių mariose. „Kai iš jūros plūsta vanduo, ypač šiltuoju metų laiku, jis plūsta šaltesnis negu yra mariose ir dėl to žuvys bėga iš akvatorijų, kur jis šaltas.
Žvejų patiriami nuostoliai
Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ narys Algimantas Dirsė patvirtino, kad Kuršių marių žvejai iš tiesų patiria nuostolių. „Kuršių marios iš tiesų sūrėja ir mūsų žvejams yra nuostolis. Jis tikino, kad žuvų ties Nida, ar Vente nepadaugėjo: „Jeigu jas stumia sūrus vanduo, tai stumia ištisai.
A.Dirsė patvirtino, kad 2006-2007 m. Žemės ūkio ministerijos nutarimu, buvo išmokėtos kompensacijos žvejams už jų patirtus nuostolius dėl nesugautos žuvies, tačiau tai buvo tik vienkartinės išmokos. „Bet nuostolis yra ne tik tiems žvejams. A.Dirsė teigė, kad žvejai kažkur kitur žvejoti dėl sumažėjusio žuvų kiekio negali: „Jie toliau žvejoja, tačiau jaučia žuvies kiekio sumažėjimą. Kad sugautų tokį patį kiekį, reikia daugiau įdėti pastangų - daugiau plaukti žvejoti, daugiau sugaišti laiko ir t.t.
„Žvejai kelia triukšmą, kad mažėja laimikiai, nukenčia jų žvejybos įrankiai. Taip, laimikiai yra mažesni šiaurinėje marių dalyje, bet nėra padaryta išsamios studijos, kaip yra su laimikiais, kitose marių dalyse. Žuvys dėl to, kad plūsta vanduo iš Baltijos jūros nemiršta, jos plaukia kitur. Gali būti taip, kad ties Juodkrante, Dreverna kai kada žvejų laimikiai yra menkesni, bet ar jų nedaugėja kitose marių dalyse - ties Nida, Vente?” - retoriškai klausė L.
Adaptacija ir nežinomi aspektai
Gamtos tyrimų centro Jūros ekologijos laboratorijos vadovas L.Ložys sako, kad tokios žuvys kaip starkiai, karšiai, ešeriai, kuojos, gyvenantys Kuršių marių vandenyse, veisiasi ir Estijos, Suomijos, Švedijos pakrantėse, o ten vanduo sūresnis nei Kuršių mariose. „Gėlavandenės žuvys puikiausiai kaimyninėse šalyse gyvena jūroje ir nieko joms neatsitinka.
„Visiškai neįsivaizduojame, kaip šitie organizmai reaguoja. Pavyzdžiui, dreisenų, kurias maistui naudoja kuojos, net ir nedidelio druskingumo jūroje, nėra. O Kuršių mariose yra. Nežinome ir kaip žuvų lervutės ikrai perneša nedidelį druskingumą. Gali būti viskas gerai, o gali ir nebūti. Gali vėlgi būti esmė temperatūroje, o ne druskingume. Gali būti tokių aspektų, kurių mes dar nežinome“, - kalbėjo L.
„Yra šnekų, nors aš pats savo akimis nemačiau, kad ties Atmatos žiotimis žvejai pagauna plekšnes, kurios yra sūraus vandens žuvys. L.Ložys siūlė, kad reikėtų atlikti išsamią analizę, pasižiūrėti, kokie yra žvejų laimikiai skirtingose akvatorijose plūsmo metu ir tik tada daryti bendras išvadas.
Ateities perspektyvos
Svarstydamas apie ateities perspektyvas, L.Ložys teigė, kad prieš vakarų vėją nepapūsi. Dėl to esą reikėtų labai atsargiai vertinti ir siūlymus negilinti Klaipėdos uosto įplaukos. „Vėjo problemos neišspręsime. Negilinti uosto? Įdomu, kiek tai Lietuvai kainuotų? - klausė Jūros ekologijos laboratorijos vadovas. - Jei būtų akivaizdu, kad dėl vandens, plūstančio į marias, mes gauname 34 promiles druskingumo ir išnuodijame visas savo žuvis, tada klausimas būtų rimtas. Dabar taip, įtekėjo vanduo, žuvys nuplaukė link Nidos, ar Ventės ir dėl to mes uosto negiliname?