„Gyvenu ne tam, kad valgyčiau, o valgau tam, kad gyvenčiau“. Šia nuostata turėtų vadovautis kiekvienas žmogus, norintis ilgai ir, svarbiausia, sveikai nugyventi savo gyvenimą. Kiekvienais metais lapkričio 8-ąją minima Europos sveikos mitybos dieną. Pažymint šią dieną, siekiama mokyti vaikus ir priminti suaugusiems apie sveikos mitybos principus, didinti supratimą apie subalansuotos mitybos įpročius.
Šiomis dienomis, kai mitybos teorijų yra daug, svarbu, kad kiekvienas turėtų saiką - jei būtinos maisto medžiagos vartojama per daug, ji tampa kenksminga sveikatai. Taigi "kas per daug - tas tikrai nesveika". Nepamiršti maitintis kuo įvairesniu, subalansuotu maistu - kuo maistas įvairesnis, tuo organizmas gauna daugiau reikalingų maistinių medžiagų.
Ši iliustruota žinutė aiškiai parodo, kad sveika mityba ne vegetarizmas, veganizmas, augalinė mityba, ketogeninė ar kita dieta. Tai - subalansuota, įvairi, reguliari ir saikinga mityba grynų maisto produktų bei iš jų pagamintų šviežių patiekalų valgymas.
Artėjant egzaminų maratonui abiturientai bei studentai susiduria ne tik su organizmo išsekimu ir miego trūkumu, bet ir skrandžio bei galvos skausmais, dėmesio sutrikimu, svorio svyravimais. Tam nemažai įtakos turi ilgas ir įtemptas protinis darbas, nedidelis judrumas, neteisinga mityba, pagrįsta riebiu maistu, užkandžiais ir gaiviaisiais ar energiniais gėrimais arba priešingas veiksmas - organizmą sekinantis badavimas.
„Mokslininkai įrodė, jog ne tik fizinis, bet ir protinis darbas sekina organizmą ir priverčia jį reikalauti maisto. Mūsų praktika rodo, kad dažniausiai - greitų ir sočių bei nesveikų užkandžių, - sako Saugios mitybos fondo ekspertas, Vaikų gastroenterologas profesorius Liutauras Labanauskas. - Nors tokie užkandžiai, kaip bulvių traškučiai, saldumynai ar energiniai gėrimai suteikia staigų energijos pliūpsnį, netrukus organizmas apsunksta, žmogui tampa sudėtinga susikaupti bei sutelkti dėmesį, gali prasidėti galvos ir skrandžio skausmai.“
Mitybos specialistas teigia, kad dažniausiai protinį darbą dirbančių žmonių klaida - „vienkartinis maitinimasis“, kada vieną kartą per dieną valgoma itin sočiai. L. Labanauskas dirbantiems įtemptą protinį darbą nurodo tris svarbiausias maitinimosi taisykles: valgyti sočius, daug maistinės vertės turinčius pusryčius, pvz., jogurtą, dubenėlį vaisių ar neskaldytų grūdų duonos sumuštinį su daržovėmis ir vištiena; aktyvumą palaikyti reikėtų ne energiniais gėrimais, o, pavyzdžiui, šviežiais vaisiais, daržovėmis ar riešutais, taip pat - saldžiuosius gėrimus pakeisti vandeniu, kadangi dirbant 8 val. jo reikėtų išgerti bent 1-2 litrus.
Svorio priaugti nenorinčioms moterims specialistas pataria atkreipti ypatingą dėmesį į šiuos patarimus, mat jų medžiagų apykaita maždaug 10 proc. Gydytoja dietologė Lina Viniarskaitė atkreipia dėmesį, jog itin svarbu maitintis reguliariai, kas 3-4 valandas, kad nebūtų jaučiamas alkis, kuris reiškia ne ką kitą, kaip badą smegenims ir slopina protinę veiklą.
Tam, kad būtų aktyvinama smegenų veikla, L. Viniarskaitė pataria į mitybos sąrašą įtraukti įvairiaspalvius vaisius bei uogas (ypač smegenų veiklą gerinančias mėlynes), daržoves, omega-3 riebalų rūgštis (pvz. Specialistai atkreipia dėmesį, jog net ir maitinantis sveikai būtina įtemptas darbo valandas paįvairinti trumpomis, judesio reikalaujančiomis pertraukėlėmis - taip ne tik sugrąžinamas darbingumas, bet ir geriau ir greičiau pasisavinamas maistas.
Neteisingos mitybos pasekmės
Dažnai mityba yra pagrindinė daugelio ligų priežastis. Dėl netinkamos mitybos padidėjęs laisvųjų radikalų kiekis gali būti patogeninių veiksnių priežastis ne tik įvairioms bendrosioms, bet ir akių ligoms. Neteisinga mityba sąlygoja didelę reaktyviųjų deguonies rūšių, pavyzdžiui, deguonies jonų ląstelių koncentraciją organizme, kitaip šie elementai žinomi kaip laisvieji radikalai. Jų koncentracija didėja, nes endogeniniai ir egzogeniniai antioksidantai negali jų tinkamai pašalinti.
Viena iš netinkamos mitybos pasekmių yra ir akių sausumas. Laisvieji radikalai paveikia ašarų liaukas. Kita pasekmė, kuri gali pasireikšti dėl netinkamos mitybos yra akies paviršiaus uždegimas. Pakitusi ašarų plėvelės sudėtis ne taip efektyviai drėkina akį, kas vėliau lemia padidėjusį pavojų uždegimui. Tokia nuolatinė būsena pažeidžia audinius. Yra vis daugiau tyrimų apie mitybos ir uždegiminių procesų ryšį.
Bene reikšmingiausias tyrimas yra atliktas išanalizavus 39 876 moteris, kuris patvirtino glaudų ryšį tarp mitybos ir akių sausumo. Kiti tyrimai taip pat pagrindžia, kad mityba, kurioje gausu omega 3 ir mažai omega 6 naudinga pacientų, kuriems diagnozuotas sausų akių sindromas. Netgi buvo pastebėta, kad omega-3 vartojimas sumažina tikimybę žmonėms būti priskirtiems rizikos grupėms, tokioms kaip moterys po menopauzės, vyresnėms nei 65 metų moterims ir pan. Taigi, omega-3 suvartojimas yra pagrindinis faktorius, kuris lemia sausų akių sindromo vystymąsi. Teigiamą omega-3 poveikį sausoms akims lemia jos priešuždegiminės savybės.
Kitas labai svarbus, tačiau mažai žinomas faktas yra tai, kad omega-3 patekusi į organizmą labai greitai suyra, oksiduojasi ir praranda teigiamą poveikį. Norint to išvengti, svarbu kartu su šia riebalų rūgštimi naudoti ir tinkamus antioksidantus. Norint sustiprinti omega-3 poveikį, reikia naudoti maistą ar papildus, kuriuose gausu vitamino C ir E, polifenolių, kuris randamas juodajame šokolade.
Kaip pagerinti mitybos įpročius
Sveikos mitybos pasirinkimas yra pirmas žingsnis į akių sveikatą. Mitybos pagrindas turėtų būti 60% augalinių produktų. Norint normaliai paveikti ašarų liaukas, turite išgerti mažiausiai 2 litrus vandens per dieną. Patartina, kad tai būtų įprastas geriamasis vanduo, o ne arbata ar kava.
Norėdami išvengti sausų akių sindromo, į savo racioną įtraukite erškėtuoges, mėlynes, citrusinius vaisius, kukurūzus ir špinatus ir apribokite mėsos, kiaušinių, druskos ir cukraus suvartojimą. Norėdami papildomai palaikyti akių drėgnumą, rinkitės drėkinamuosius akių lašus. Rekomenduojame akių lašus su hialurono rūgštimi, kurie pasižymi dideliu efektyvumu palaikant vandens balansą.
Praėjusio šimtmečio pabaigoje išspausdinti mokslininkų darbai įrodė, kad apie 50% žmonių mirčių tiesiogiai susiję su neteisinga mityba. Daugelį metų buvo skelbiama racionali, vėliau subalansuota, mityba. Pastaruoju metu vis plačiau kalbama apie sveiką mitybą. Sveika mityba yra tokia, kuomet organizmas gauna visas jam reikalingas medžiagas ir energiją idealiam svoriui palaikyti. Kadangi maistas yra svarbus ligų profilaktikai ir sveikatos stiprinimui, tai šiandien mitybos specialistai kalba apie sveikatinančią mitybą.
Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie lietuvių mitybą atsirado XVI a. Maistas - bet kokia medžiaga, vartojama organizmo veiklai ir sveikatai palaikyti, tai yra palaikyti gyvybę ir augimą. Visus maisto produktus galima suskirstyti į 5 grupes: pieno, mėsos, vaisių, daržovių ir grūdų produktus. Iš pieno ir pieno produktų organizmas gauna vertingų baltymų ir kalcio, iš mėsos ir jos grupės produktų - baltymų, geležies, vitaminų bei mineralinių medžiagų. Vaisiai reikalingi dėl vitamino C bei folinės rūgšties, stiprinančių atsparumą infekcinėms ligoms ir stresui. Daržovėse yra daug mikroelementų ir maisto skaidulų. Žmogus, vartodamas augalinius ir gyvūninius maisto produktus, gauna visų jam reikiamų maistinių medžiagų.
Norint būti sveikiems reikia ne tik laikytis mitybos taisyklių, bet ir režimo. Mitybos režimas - tai valgymas tam tikru laiku. Sveikam suaugusiam žmogui rekomenduojama valgyti 3-4 kartus per dieną: pusryčius, priešpiečius arba pavakarius, pietus ir vakarienę. Kiekvieno valgymo metu gaunamas energijos kiekis taip pat turi skirtis. Racionaliausias toks režimas, kai per pusryčius ir pietus žmogus gauna daugiau nei du trečdalius paros raciono, o vakarienei - mažiau nei trečdalį. Vakarieniauti reikėtų likus maždaug dviem valandom iki miego.
Žmogaus gyvybinei veiklai palaikyti būtina energija. Vienintelis energijos šaltinis yra maistas. Iš maisto gaunama cheminė energija panaudojama trijų rūšių darbui: mechaniniam (raumenų susitraukimui), elektriniam (jonų pernešimui per ląstelių membranas) ir cheminiam (naujų molekulių sintezei). Su maistu gaunama ir organizmo sunaudojama energija apskaičiuojama kalorijomis. Iš vieno gramo riebalų žmogaus organizmas gauna 9 kcal, iš vieno gramo baltymų - 4 kcal ir iš vieno gramo angliavandenių - taip pat 4 kcal. Žmogaus organizmas sunaudoja tik tiek energijos, kiek jam būtinai reikia. Skirtumas tarp gaunamos ir išeikvojamos energijos reiškiamas energiniu balansu.
Stipriai pakitę mitybos įpročiai - greitojo maisto restoranai, pusfabrikačiai, neadekvatūs mitybos patarimai - veikia mūsų virškinamąjį traktą bei silpnina sveikatą. Būtent valgymo kultūros stoka ne vieną priverčia praverti „Biofirst“ klinikos duris ir prašyti gastroenterologo pagalbos. Daugelis pacientų nustemba išgirdę, jog pirmasis patarimas norint pagelbėti savo skrandžiui - gamintis maistą namuose.
Dažniausi virškinamąjį traktą apimantys nusiskundimai yra skausmas epigastriume ar už krūtinkaulio, rėmens graužimo pojūtis, atsirūgimas, nevirškinimo, sąstovio jausmas epigastriume pavalgius, alkio skausmai, skausmas po kairiuoju ar dešiniuoju šonkaulių lankais, pilvo pūtimas, raižymas, apsunkintas ar, atvirkščiai, dažnas tuštinimasis. Taip pat pacientus gali varginti bendras silpnumas, svorio kritimas, tuštinimasis su kraujo priemaiša ir tuštinimosi pobūdžio pasikeitimas.
Tiek genetiniai faktoriai, tiek mitybos įpročiai lemia virškinamojo trakto sutrikimus. Dažnai jaunus pacientus vargina funkcinio pobūdžio virškinimo sutrikimai, kuriuos lemia stresas, mitybos režimo nebuvimas ir mitybos įpročiai. Nemažą dalį viršutinės virškinamojo trakto dalies sutrikimų lemia infekuotumas H. Pylori bakterija.
Gyvenimo būdo, mitybos korekcija dažnai padeda išvengti prasidedančios ligos komplikacijų ir sumažinti vartojamų vaistų poreikį. Rekomenduojama vengti rūkytų, konservuotų, marinuotų produktų, rūgščių pieno produktų, kavos, rūkalų, gazuotų gėrimų, siekiant sumažinti viršutinės virškinamojo trakto dalies pažeidimo riziką.
Dauguma funkcinio pobūdžio ligų (dirgliosios žarnos sindromas, funkcinė dispepsija ir pnš.) lengvai kontroliuojamos pasitelkiant mitybos ir gyvenimo būdo korekciją, kai kuriais atvejais reikalingas papildomas medikamentinis gydymas.
Save kontroliuoti nėra paprasta. Ką galima daryti? Gydytoja dietologė Virginija Vilemienė įspėja, kad pirmenybę vertėtų teikti ne sintetiniams vitaminams, bet visaverčiam maistui. Gydytoja sako, kad sveikos mitybos principus turėtų žinoti kiekvienas savo sveikata besirūpinantis žmogus.
„Pačiam pasirinkti dietą nepatariama, tai gali padaryti tik specialistas, įvertinęs žmogaus organizmo visumą. Nėra visiems žmonėms tinkamo recepto, - sako gydytoja dietologė. - Juk nuėję pas stomatologą nebandome jam aiškinti, kurį dantį reikėtų gręžti, juo labiau nesiimame gydytis patys.“
Pasak gydytojos, neteisinga mityba yra daugelio ligų priežastis. „Dėl ligų dažnai įprasta kaltinti paveldėjimą, tačiau dažniausiai ligos priežastimi būna neteisinga mityba, - sako gydytoja. Perkant maistą būtina pastudijuoti etiketes, kuriose parašyta produkto sudėtis, kaloringumas.
Kalbant apie mėsą dietologė V.Vilemienė pataria rinktis ne maltą, bet gryną mėsą, nesižavėti ir žuvies piršteliais bei neaiškios sudėties kepsneliais. Klasikinėje sveikos mitybos piramidėje svarbiausią vietą užima grūdiniai ir miltiniai patiekalai, ankštinės kultūros. „Kuo miltai baltesni, labiau išvalyti, tuo jie mažiau vertingi, - aiškina gydytoja dietologė. - Paradoksalu, tačiau perkame kuo baltesnius miltus ir atskirai - sėlenų maišelį.
Antrojoje sveikos mitybos piramidės pakopoje yra vaisiai ir daržovės, mėsa, žuvis ir pieno produktai. Be to, reikia nepamiršti, kad pavasarį vaisiai ir daržovės nebe tokie vertingi, kokie būna šviežiai skinti rudenį. Jei mityba nevisavertė, reikia papildomų vitaminų. Pasak V.Vilemienės, sveikas žmogus gali valgyti įvairią mėsą, ligoniams rekomenduojama lengviau virškinama vištiena, kalakutiena, triušiena.
„Oficialioji medicina maisto derinimo teorijos nepripažįsta, - teigia dietologė. - Pažvelkime į pieną - pirmąjį žmogaus maistą: jame yra ir baltymų, ir riebalų, ir angliavandenių. Maisto derinimas skiriamas virškinamojo trakto sutrikimams ar nutukimui gydyti. Žinoma, derinant maistą ir, pavyzdžiui, mėsą valgant tik su daržovėmis, palengvinama virškinamojo trakto veikla. Tačiau mitybos tradicijas kiekvienas žmogus atsineša iš savo šeimos, ir jas labai sunku pakeisti“.
Mėgstantiesiems lietuviškus patiekalus - cepelinus, bulvių plokštainį, vėdarus - gydytoja pataria pirmiausia jų nusipelnyti. „Tokius sočius ir kaloringus patiekalus tegul valgo dirbantieji sunkų fizinį darbą, - sako V.Vilemienė. Specialistai perspėja: nors nemažai apie tai kalbama, tačiau pasaulyje vis daugėja nutukusių žmonių bei ydingo maitinimosi sukeltų ligų.
„Sveiku laikomas toks maitinimasis, kai organizmas gauna visas jam reikalingas medžiagas (baltymus, riebalus, angliavandenius, vitaminus, skaidulines, mineralines bei kt.) ir energiją idealiam svoriui palaikyti, - teigia gydytoja Laima Mickevičienė. - Sveikam suaugusiam žmogui rekomenduojama valgyti 3-4 kartus per dieną. Kiekvieno valgymo metu gaunamos energijos kiekis turi keistis. Per pusryčius, pietus žmogus turėtų gauti daugiau nei 2 trečdalius paros raciono, o vakarienės - mažiau nei trečdalį.
Didžiuliu priešu laikomi maisto priedai, žymimi raide E, kurie pailgina produktų galiojimo laiką, sustiprina skonį, kvapą, spalvą, kietina, tirština, stingdo ir t.t. Jų kimšte prikimštas kasdieninis mūsų maistas. Pastarieji skatina apetitą, žmogus tampa tarsi priklausomas nuo tam tikrų produktų. Maisto priedai gali sukelti alergiją, gimdos, odos, šlapimo pūslės vėžį, pilvo, skrandžio skausmus, apsinuodijimus, didina kraujospūdį, slopina protinį vystymąsi. O sergantiems astma jie net gali būti mirtini.
Vaismedžiai, daržovės, ganyklos tręšiami pesticidais, jie niekur nedingsta, tad dalis lieka maisto produktuose.
- Saikingumas (jei būtinos maisto medžiagos vartojama per daug, ji tampa kenksminga sveikatai.
- Subalansavimas (tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis.
- Valgyti kuo įvairesnį maistą. Tuomet bus mažesnė tikimybė, kad kai kurių medžiagų trūks organizmui ir dėl to atsiras sveikatos sutrikimų.
Išlaikyti normalų kūno svorį (apskaičiuojama pagal šią formulę - svoris dalinamas iš ūgio kvadratu = kūno masės indeksas. Nutukusių vyrų, palyginti su asmenų, kurių svoris normalus, rizika susirgti vėžiu, didesnė 40 proc., moterų - 55 proc.. Nutukę vyrai dažniau serga storosios žarnos, prostatos, plaučių vėžiu, nutukusios moterys - krūties, gimdos kūno, kiaušidžių, tulžies pūslės vėžiu.
Riebus maistas didina cholesterolio koncentraciją kraujyje, todėl siaurėja ir kemšasi kraujagyslės, ant jų sienelių formuojantis aterosklerozinėms plokštelėms didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Reikėtų vengti riebios mėsos, kiaušinių, riebiuose pieno produktuose. Ekologiniuose ūkiuose išauginti vaisiai ir daržovės, iš jų pagaminti produktai yra šviežesni, skanesni, maistingesni. Tokių sudėtyje nėra sintetinių maisto priedų. Valgomi tarp pagrindinių maitinimųsi vaisiai padės išlaikyti tinkamą cukraus kiekį kraujyje ir numalšins alkį. Tačiau valgant juos iš karto po sotaus patiekalo, bus apsunkinta skrandžio veikla, sunkiau ir ilgiau virškins.
Žmogus per metus vidutiniškai suvalgo 36 kg cukraus. Per didelis jo vartojimas gali būti viršsvorio priežastimi. Nors per dieną turėtumėm suvalgyti 1-5 g druskos (maždaug arbatinį šaukštelį), deja, suvartojame apie 20-30 g. Didesnis valgomosios druskos vartojimas laikomas vienu iš hipertenzijos rizikos veiksnių.
„Nepakankama ar netinkama mityba sutrikdo kaulų vystymąsi, normalią skydliaukės veiklą, mažina atsparumą ligoms. Besilaikydami sveikos mitybos taisyklių taip pat nepamirškite pakankamai gerti vandens (1,5-2 litrus per dieną), kuo ilgiau neskubant kramtyti maistą, vengti užkandžių ir greito maisto, gyvulinės kilmės produktus dažniau keisti augaliniais, laikytis mitybos rėžimo ir kuo daugiau judėti“, - pataria gydytoja L.
Interneto platybės mirga nuo patarimų kaip sulieknėti, kokios dietos laikytis, kaip gražinti savo kūno formas. Ir tas dietas bando kas tik netingi, nors kai kam tai tampa priklausomybe. O pastaruoju metu vis dažniau stebime į viešumą iškilusias liūdnas istorijas, kai po drastiškų organizmo alinimo iki „nuprotėjimo“ dietų fanatikai savo sveikatą sužaloja visam gyvenimui.
Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų poliklinikos vedėjo gydytojo neurologo Antano Lukošaičio, nutukimo priežastys yra kelios. Kai kuriais atvejais didelis svoris auga paprasčiausiai dėl vaistų - tokių kaip antidepresantai, todėl visada reikia skaityti vaistinių preparatų vartojimo nurodymus. „Valgymo sistemos sutrikimus kelia sutrikusi nervinė sistema. Nemažai prie viso to prisideda ir genetika, dėl kurios žmogus jau sutvertas būti kiek stambesnis nei kiti. Tačiau tokie stambesni žmonės ne visada yra nutukę.
Sureguliavus nervinę sistemą žmogus gali ir svorio netekti. Tokių atvejų mano darbo praktikoje ne vienas. Tačiau žmogus gali būti nutukęs dėl tam tikrų ligų. Sakyti, kad dietos sukelia sveikatos problemas, negalime, tačiau visiems aišku, jog daugeliu atveju neteisinga mityba pridaro žalos organizmui“, - sako A.
Anot gydytojo, kiekvienas žmogus skirtingas, todėl visi negalime laikytis vienos dietos. „Aišku, dietologai rimtų problemų neišspręs, tačiau bent pasakys ką valgyti. Turbūt svarbiausia taisyklė - valgyti mažiau cukraus. Ir vertėtų jo išvis atsisakyti“, - aiškina A.
„Vyrai kreipiasi pagalbos dažnai. Jei pavyksta susitarti, kad laikytųsi naujo mitybos plano, jie net geriau lieknėja negu moterys. Dažniausiai vyrai sau gražūs net turėdami antsvorio, o į dietologą kreipiasi tik dėl sveikatos problemų. O štai moterims visais gyvenimo tarpsniais buvo svarbu atrodyti gražioms. Tad neretai nueinama lengviausiu keliu ir ieškoma informacijos internete ar klausiama pažįstamų, kurie lieknėja, patarimo. Tačiau paprastai nauja dieta - tai laikina kova su svoriu“, - sako E.
Kiekvienas renkasi sau priimtinesnę dietą, nors iš esmės svoris, pasak dietologės, krinta tik dėl mažo dietos kaloringumo, o ne dėl ko kito. „Galvojantys apie dietą turėtų paklausti savęs, ar tokia mityba tenkintų jį ilgą laiką ar net visą likusį gyvenimą. Jei per mažas kalorijų kiekis ir organizmui trūksta vitaminų bei mineralų, dieta gali ir pakenkti. Kai bėgiojama nuo vienos dietos prie kitos, organizmas patiria šoką. Pripratęs prie mažesnio kiekio maisto ir staiga vėl gavęs įprastą kiekį, nebesugeba maisto toleruoti.
Piliulė skrandyje - ne išeitisPasak E. „Maisto papildas ne visada yra tinkamas naudoti. Dažnai jų sudėtyje, skirtingai nei vaistų, yra netinkamų medžiagų. Kiekvieno organizmas skirtingas, todėl negalime žinoti, kaip jį vienoks ar kitoks maisto papildas gali paveikti. Laikantis sveikos ir subalansuotos mitybos papildai padeda, tačiau tai nėra būdas svoriui mesti. Žmonės ieško lengviausio būdo. Deja, tik pakeitus gyvenimo būdą ir įsiklausius į savo organizmą iš esmės, galima atsikratyti antsvorio“, - sako E.
Savo sveikatą dietomis galima rimtai susižaloti. „Neretai svorio problema šalinama chirurginiu būdu, tačiau net ir prieš operaciją pacientas turi netekti dalies bendro svorio. Kartais pamatę, jog svoris ir taip krinta dėl tinkamos mitybos, pacientai chirurginio gydymo atsisako. Ne visos dietos tinka visiems: kai kuriems nuo tam tikrų dietoje nurodytų produktų pučia pilvą, sukelia alergiją ar atsiranda kitų negalavimų.
Padidėjęs rūgštingumas, pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas ar atvirkščiai, plaukų slinkimas ar odos problemos, energijos trūkumas ir daug kitų negalavimų gali būti dietų pasekmė. Viso to nebūtų, jei keistumėme požiūrį į mitybą. Kad žmogus gerai jaustųsi, nebūtina siekti idealaus kūno masės svorio indekso“, - teigia E.
„Pastebime problemą, jog žmogus neteisingai maitinosi tik tada, kai jį palaužia liga. Iki to problemos dažniausiai nepastebime. Priaugti vieną kitą kilogramą galima labai greitai, tačiau juos numesti itin sunku. Svarbu žinoti, jog valgymo sutrikimai neretai priveda prie rimtų psichinių sutrikimų. Sunku sergančiam išaiškinti, kad jis iš tikrųjų serga. Šiuo metu ypač gyvas jaunystės grožio kultas, todėl beveik kiekviena mergina save riboja ir siekia kuo mažiau valgyti.
Darbo praktikoje daug atvejų, kai į ligoninę mama atveda savo dukrą ir prašo pagalbos. Matau, gražus veidelis, bet psichika jau pažeista, nes ji nieko kito nekalba, tik kaip dar reikia numesti du kilogramus. Tai yra baisu. Dažnai valgymo sutrikimus lydi nuotaikų sutrikimai, kurie vėliau perauga į depresiją ar dar sunkesnę psichikos ligą“, - pastebi V.
Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų poliklinikos vedėjo gydytojo neurologo A. Lukošaičio, nutukimo priežastys yra kelios: neteisinga mityba, vaistai ir nervinė įtampa.