Sveikatos specialistai pabrėžia, kad net ir maitindamiesi sveikai, vartodami maisto papildus ir sportuodami, žmonės neretai vis tiek jaučiasi prastai. Per mažas įsisavintų maisto medžiagų kiekis gali lemti prastą savijautą.

Angliavandenių įtaka energijos lygiui

Yra du būdai, kaip gauti energiją: iš angliavandenių (cukraus, miltinių produktų, vaisių) arba skaidant riebalines kūno ląsteles. Mitybos ir svorio kontrolės konsultantė pabrėžia, kad kūnui imti energiją iš riebalų yra daug natūraliau nei gauti ją iš angliavandenių.

Angliavandeniai per kraują patenka tiesiai į raumenis ir kitus organus, o pastarieji juos tiesiogiai naudoja energijai gauti. Energijos gavimą iš angliavandenių galima sulyginti su plono popieriaus deginimu - jis greitai sudega ir duoda mažai šilumos.

Ką daryti, kad pagerinti angliavandenių įsisavinimą?

• Niekada nevalgykite saldžių angliavandenių, kai tuščias skrandis. Netgi per pusryčius.
• Tris savaites kiekvieną dieną valgykite tokiu rėžimu, kad kasdien būtų 16 valandų „langas“ be angliavandenių. Tai reiškia, kad jūs turite pasirinkti paros laikotarpį, kai nevalgysite maisto, turinčio angliavandenių, bet galite valgyti visas daržoves, mėsą, žuvį ir pieno produktus.
• Visą dieną valgykite kuo daugiau žalių, neapdorotų daržovių.

Efektyvaus pasisavinimo technologija (EPT)

Specialistai kaip vieną iš būdų pasisavinti naudingąsias maistines medžiagas pamini efektyvaus pasisavinimo technologiją (EPT). Jos taikymas farmacijoje leidžia užtikrinti iki 6 kartų efektyvesnį įvairių vitaminų, mineralų ir augalinių ekstraktų įsisavinimą. Mikrokapsulės apvalkalas apsaugo jos turinį nuo skrandžio rūgščių, todėl ji nepažeista patenka į kraujotaką, o iš ten - į ląsteles.

Mikrokapsulės privalumas yra dydis - ji 100 kartų mažesnė už ląstelę. Mikrokapsulės apvalkalo sandara gimininga ląstelės. Todėl mikrokapsulė lengvai patenka į ląstelės vidų ir būtent ten yra atiduodamas mikrokapsulės turinys. Visa tai užtikrina efektyvesnį, geresnį bei greitesnį reikiamų maistinių medžiagų atsistatymą organizme.

Cukraus žala ir įtaka maistinių medžiagų įsisavinimui

Visi girdėjome, kad cukrus yra blogis, bet ne visi žinome kodėl cukraus perteklius yra žalingas mūsų organizmui. Cukrus trukdo naudingųjų medžiagų - vitamino C, B grupės vitaminų, geležies, fosforo, chromo, kalcio ir daugybės kitų, - pasisavinimui. Cukraus vartojimas neigiamai veikia žarnyno mikroflorą, nes patogeninės bakterijos minta cukrumi. Pažeidžia angliavandenių apykaitą, dėl ko gali išsivystyti cukrinis diabetas.

• Per didelis vartojimas sukelia antsvorį, o vėliau ir nutukimą.
• Cukrus spartina organizmo senėjimo procesus ir blogina odos būklę.
• Cukrus neigiamai veikia odos, plaukų ir nagų būklę.
• Cukrus mažina energijos lygį organizme.
• Cukrus yra mėgstamas grybelių, virusų ir kitos patogeninės mikrofloros maistas. Jis yra labiausiai uždegimą skatinantis maistas, juo minta visi virusai, bakterijos, vėžinės ląstelės, grybeliai ir parazitai.

Skaidulinės medžiagos ir jų svarba

SKAIDULINĖS MEDŽIAGOS ilgai buvo laikytos nesvarbiomis žmogaus sveikatai. Tačiau daug tyrimų įrodė, kad skaidulinės medžiagos žmogaus virškinimo procese vaidina svarbų vaidmenį ir yra svarbi sveiko maitinimosi dalis.

Kad virškinimas būtų normalus ir nepultų ligos, žmogui kiekvieną dieną reikia skaidulinių medžiagų. Daugiausia skaidulinių medžiagų yra randama augalų žievėje ir kitose tvirto audinio dalyse, taip pat ir grūdų bei sėklų luobelėje. Todėl vaisius (išaugintus nenaudojant augalų apsaugos priemonių) yra rekomenduojama valgyti su žievelėmis, o pilno grūdo miltai yra sveikesni už smulkaus malimo.

Skaidulinės medžiagos gali būti skirstomos į tirpstančias (pavyzdžiui, pektinas) ir netirpstančias (pavyzdžiui, celiuliozė) vandenyje. Daugelyje skaidulinių medžiagų turinčių maisto produktų tirpstančios ir netirpstančios skaidulinės medžiagos yra pasiskirsčiusios įvairiu santykiu.

Pektinas yra natūralus tirštiklis, kurio gausu šermukšniuose, slyvose, juoduosiuose serbentuose, spanguolėse ir obuoliuose, taip pat ir kitose uogose bei vaisiuose. Pektinai normalizuoja angliavandenių ir riebalų apykaitą. Pramoniniu būdu pektinas yra gaminamas iš citrusinių vaisių bei obuolių žievelių ir parduodamas skystu pavidalu arba milteliais.

Rekomenduojamas skaidulinių medžiagų kiekis per dieną

Priklausomai nuo dienos energijos poreikio, per dieną suaugę asmenys turėtų gauti 25-40g skaidulinių medžiagų (maždaug 13g skaidulinių medžiagų 1000-iui kcal). Moterims reikia 25g, o vyrams - 35-40g per dieną.

Vyresniems nei metų vaikams rekomenduojamas skaidulinių medžiagų kiekis yra 8-13g 1000 kcal sunaudotai energijai. Apytikslį vaikams rekomenduojamą dienos kiekį galima apskaičiuoti pagal formulę „amžius + 7“.

Skaidulinės medžiagos ir cholesterolio mažinimas

Skaidulinės medžiagos skatina cholesterolio šalinimą iš organizmo. Įvairūs tyrimai parodė, kad skaidulinės medžiagos mažina nutikimo riziką ir padeda išlaikyti tinkamą kūno masę.

Maisto produktus, kuriuose yra daug skaidulinių medžiagų, paprastai reikia ilgiau kramtyti - tai suteikia laiko smegenims duoti signalą, kad skrandis yra pilnas ir gana valgyti, todėl persivalgymo rizika yra mažesnė. Skaidulinės medžiagos sugeria vandenį, išsiplečia skrandyje, todėl greitai pajuntamas sotumo jausmas. Daug skaidulinių medžiagų turintis maistas paprastai yra mažiau kaloringas nei kiti maisto produktai.

Skaidulinės medžiagos ir diabetas

Diabetas arba cukraligė yra dėl įvairių priežasčių atsirandantis energetinių medžiagų sutrikimas, kuriam yra būdingas ilgalaikis aukštas cukraus kiekis kraujuje ir angliavandenių, riebalų bei baltymų apytakos sutrikimas. Sergant diabetu du kartus padidėja rizika susirgti širdies ligomis.

Skaidulinės medžiagos padeda sureguliuoti kraujo cukraus lygį, nes sulėtina angliavandenių virtimą gliukoze. Gliukozė išskiriama lėčiau ir į kraujo apytaką patenka mažesniais kiekiais. Palaikomas stabilus kraujo cukraus ir insulino lygis.

Angliavandenių netoleravimas

Angliavandeniai ir jų kiekis mityboje dažnai yra tarsi pilkoji neištirta zona. Problema kyla dėl to, kad kiekvienam žmogui, priklausomai nuo jo organizmo, reikalingas angliavandenių kiekis skiriasi. Tam įtakos turi amžius, fizinis aktyvumas, jautrumas insulinui, gyvenimo būdas, patiriamas stresas ir kt. O yra ir tokių atvejų, kai angliavandeniai netoleruojami ir turi būti ribojamas jų kiekis.

Kaip pasitikrinti, ar netoleruojate angliavandenių?

Gydytojas, bestselerių autorius F. Lipman nurodo, kad pasitikrinti, ar netoleruojate angliavandenių, galima atsakant į šiuos klausimus:

1. Ar turite antsvorio?
2. Ar jaučiate nuovargį, ypač suvalgius maisto, kuriame daug angliavandenių?
3. Ar gyvenate sėslų gyvenimo būdą, dirbate sėdimą darbą?
4. Ar patiriate persivalgymo epizodus?
5. Ar jaučiate stiprų potraukį saldumynams arba krakmolingiems produktams (duona, bulvės, kepiniai)?
6. Ar jaučiate negalėjimą susikaupti ar irzlumą, kai esate alkanas?
7. Ar atlikus gliukozės tyrimą (tiriant kraujo mėginį) nustatytas padidėjęs kiekis kraujyje?
8. Ar Jus vargina nervingumas, depresija, odos problemos, sąnarių arba raumenų skausmai, hormonų veiklos sutrikimai, miego sutrikimai?

Jeigu atsakėte TAIP daugiau nei į vieną klausimą, pabandykite 14 dienų iš mitybos raciono išbraukti grūdus, pseudogrūdus, krakmolingas daržoves, saldžius vaisius, ankštinius ir cukrus (saldumynus, sirupus, saldintus gėrimus, medų ir kt.).

Po 14 dienų iš naujo atsakykite į 2, 5, 6 ir 8 klausimus. Jei pastebite akivaizdžius skirtumus - netoleruojate angliavandenių.

Per tas 14 dienų valgykite daržovių, žalumynų, baltymų (žuvies, paukštienos, kiaušinių ir kt.), sveikųjų riebalų (avokadų, alyvuogių, kokosų, kokosų ir alyvų aliejų ir kt.). Ribokite tokių angliavandenių, kaip grūdai ar bulvės vartojimą iki trijų kartų per savaitę. Ribokite pieno produktų vartojimą. Rinkitės nesaldžius vaisius ir uogas.

Visada atkreipkite dėmesį, kaip jaučiatės suvalgę angliavandenių gausaus maisto.

Alkoholio geriausia atsisakyti, bet jei nepavyksta atsisakyti visiškai - rinkitės taurę stipraus tauriojo gėrimo ar sauso vyno. Netinkami likeriai, saldinti gėrimai, kokteiliai, alus.

Alternatyvios dietos

Alternatyvios dietos - tai ne specialistų (ne gydytojų dietologų) sudarytos dietos. Jas dažniausiai sukuria žmonės neturintys medicininių žinių. Šios dietos moksliškai nepagrįstos. Jos nėra sukurtos, remiantis tinkamo maitinimosi principais. Viena iš pagrindinių alternatyvių dietų laikymosi priežasčių - klaidingas vartotojo požiūris bei noras paprastu būdu pasiekti greitų rezultatų.

Atkinso dieta

Atkinso dieta - viena iš populiariausių ir itin didelį susižavėjimą visuomenėje sukėlusių alternatyvių dietų praėjusiame šimtmetyje. Tai mažai angliavandenių turinti dieta. Besilaikant jos, leidžiama vartoti neribotą kiekį mėsos, vištienos, žuvies ir kiaušinių, nekrakmolingų daržovių, riešutų, sėklų, aliejaus ir kitų riebalų. Tačiau šios dietos veiksmingumas - itin prieštaringas. Trumpalaikiai rezultatai - neginčijami (svorio mažėja greitai), tačiau atsižvelgiant į ilgalaikius rezultatus - nesiskiria nuo kitų populiariųjų dietų.

Atkinso dietos privalumai:

• Galima valgyti tiek baltymų ir riebalų turinčio maisto, kiek tik nori.
• Rečiau jaučiamasi alkanu.
• Sužavi greitas efektas.
• Sėdėdami su draugais kavinėje neatrodysime „dietininkai".

Atkinso dietos trūkumai:

• Ši dieta - nevisavertė (neatitinka maitinimosi įvairovės).
• Joje mažai ląstelienos, o tai didina vidurių užkietėjimą bei blogas burnos kvapo atsiradimą.
• Didžiąją jos dalį sudaro gyvūniniai riebalai, o kaip žinome dėl to didėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
• Kadangi šioje dietoje angliavandenių suvartojama mažiau, nei rekomenduojama moksliškai pagrįstų tyrimų duomenimis, padidėja nuovargis, dirglumas.
• Tolimesnės pasekmės - inkstų veiklos perkrovimas baltymais, neigiamas poveikis į širdies ir kraujagyslių sistemą.

Makrobiotinė dieta

Makrobiotika - Rytų filosofija, pagrįsta mokymu apie tinkamą maitinimąsi, gyvenimo būdą ir in bei jang energijų pusiausvyrą. Makrobiotinė dieta: svarbiausia šioje dietoje išlaikyti in ir jang pusiausvyrą, valgyti vegetarinį maistą, siekiant, kad maistas būtų gerai virškinamas, nesikauptų toksinų ir šlakų. Šioje dietoje pirmenybė teikiama natūraliam, termiškai neapdorotam maistui.

Makrobiotinės dietos trūkumai:

• Virškinamajam traktui tenka gana didžiulis krūvis.
• Tai labai monotoniška dieta.
• Ilgai laikytis nepatartina, nes galima pristigti kitų maistinių medžiagų.
• Šioje dietoje nėra baltymų, o vyrauja angliavandeniai.
• Rekomenduojama suvartoti ne daugiau kaip 650 kcal.

Dieta pagal kraujo grupę

Populiari dieta pagal kraujo grupę įrodinėja, kad kraujo sudedamosios dalys, kurios kovoja su virusais ir infekcijomis, žmogui suvalgius netinkantį jo kraujo grupei produktą, pradeda kovoti su jame esančiomis maistinėmis medžiagomis. Teigiama, jog kiekvienos kraujo grupės atstovai turi panašų charakterį - medžiotojai, žemdirbiai, kiti. Jie turi valgyti tik tai kraujo grupei tinkamus produktus.

Dietos pagal kraujo grupę trūkumai:

• Ši dieta - moksliškai neįrodyta.
• Maisto įvairovės stoka.
• Nevartojant įvairaus maisto, didėja rizika atsirasti makro ir mikro nutrietų stokai.

Taigi, nesižavėkime madingais pasiūlymais, geriau atsižvelkime į savo prigimtį bei stenkimės pasiekti norimą svorį paprastesnėmis priemonėmis, nes nėra alternatyvių dietų, kurios užtikrintų visavertį maistinių medžiagų poreikį! Rezultatai dažniausiai trumpalaikiai. Per greitas svorio mažinimas yra žalingas. Nė viena alternatyvioji dieta neugdo tinkamo maitinimosi įpročių. Jos nėra adekvačios žmogaus poreikiams.

---