Akvariumo žuvys, kaip ir bet kurie kiti gyvūnai, gali susirgti įvairiomis ligomis. Svarbu atpažinti ligos simptomus ir laiku pradėti gydymą, kad išsaugotumėte savo augintinių sveikatą.
Dažniausios akvariumo žuvų ligos
Parazitinės ligos
Parazitinės ligos, kurias sukelia parazitai, tokie kaip kaspinuočiai, pinervos, blusos, nematodai ar erkės, pažeidžia vidaus organus ir vystosi žuvyse, todėl augintinis blogai jaučiasi. Kitas žuvis puolantis parazitas - niežai, dėl kurių intensyviai slenka plaukai, iš pradžių vietomis, o paskui visoje odoje.
Grybelinės infekcijos
Grybelinių infekcijų komplikacijos gali pažeisti ir epidermį, ir vidaus organus. Pirmuoju atveju grybelinė liga pasireiškia vietine alopecija. Deja, vidaus organų grybelinės ligos, pavyzdžiui, histoplazmozės, kuri pažeidžia plaučius ir bronchus, atveju simptomus labai sunku nustatyti. Liga taip pat gali praeiti besimptomiškai.
Virusinės ir bakterinės ligos
Virusinės ir bakterinės ligos kelia nemažą grėsmę žuvų sveikatai. Dažniausiai pasitaikanti iš jų yra viduriavimas, kuris dažniausiai pasireiškia jauniems gyvūnams. Jei pastebėjote pirmuosius virusinio organizmo uždegimo požymius, nedelsdami kreipkitės į gydytoją, nes ūmus viduriavimas gali būti pavojingas tokio mažo gyvūno gyvybei. Kita vertus, jei pastebėjote, kad jūsų žuvis charakteringai kosėja, sunkiai kvėpuoja, jam iš nosies bėga kraujas ir jis visiškai prarado apetitą, tai gali reikšti, kad jo organizmas užkrėstas bakterija.
Ligos požymiai
- Žuvies elgesys rodo ligos simptomus (gnaibo pelekus, trinasi į akvariumo gruntą, akmenis).
- Viename šone žvynai pasisiausia.
- Iš nosies bėga kraujas.
Ką daryti, jei žuvis susirgo?
Vos tik pastebėję ligos požymius, turite kuo greičiau apsilankyti pas gydytoją, kad jis atliktų tyrimus ir pritaikytų veiksmingą gydymą.
JBL EKTOLFLUID - JBL EKTOCRISTAL - efektyvi dezinfekcijos priemonė kovoje su akvariumo žuvų parazitinėmis ar bakterinėmis ligomis. Priemonė efektyviai naikina bakterijas, kurios sukelia burnos puvimą, pelekų puvimą, akių išsprogimą ir pilvo vandenligę. Dezinfekcinė priemonė ''Ektolfluid'' taip pat yra efektyvi tuomet, kai žuvys savo elgesiu rodo ligos simptomus(gnaibo pelekus, trinasi į akvariumo gruntą, akmenis) bet tiksli diagnozė nenustatyta.
Kaip išvengti žuvų ligų?
Žiurkės paprastai puikiai sutaria su savo šeimininku. Daug ką galime pasakyti iš jų elgesio. Įdėmus žvilgsnis, švarus, švelnus kailis ir atsipalaidavęs žaismingumas leidžia mums nujausti, kad augintinis jaučiasi gerai. Tačiau turime atkreipti dėmesį į bet kokius nukrypimus nuo normos. Žiurkėms būdingas porfirinų (vadinamųjų raudonųjų ašarų) išsiskyrimas reaguojant į silpnumą, skausmą ar stresą. Jų savijautą galime pagerinti suteikdami joms draugiją. Kita vertus, įrenginėjant savo augintiniui gyvenamąją erdvę, verta suteikti jam galimybę judėti - juolab kad jų intelektas labai priklauso nuo fizinio aktyvumo.
Kaip išsirinkti kokybišką žuvį?
Maisto technologė ir mitybos specialistė Raminta Bogušienė sako, kad žuvies produktų kokybė vertinama pagal produkto juslinius rodiklius (išvaizdą, kvapą, spalvą, konsistenciją, jei produktas paruoštas vartojimui - ir skonį). Nepjaustytos žuvies šviežumą patikrinti lengviausia, kadangi galite apžiūrėti jos akis, žvynus, pelekus ir žiaunas.
Žuvies akys
Sveikos, šviežios, po pagavimo tinkamai laikomos žuvies akys turi būti iškilios, vyzdis juodas, neapsiblausęs, skaidrios, drėgnos, apvalios. Pradėjusios gesti ar ligotos žuvies akys apsiblausia, sudžiūva, pradeda raukšlėtis, įdumba.
Pelekai ir žvynai
Jie turi būti sveiki, tvirti, drėgni. Senos ar jau senokai pagautos žuvies pelekai bei žvynai yra trapūs, lūžtantys ar iškrentantys vos švelniai užkabinus nagu. Nors vienareikšmiškai negalima pasakyti, kad tai labai svarbus šviežumo ir kokybės kriterijus, nes skirtingoms rūšims žvynai krenta vos palietus, pelekai gali būti paplėšomi gaudymo, krovimo, transportavimo metu.
Žiaunos
Vos pagautos žuvies žiaunos yra ryškiai raudonos, švarios, o laikui bėgant jos tamsėja, įgauna raudonai rudą ar net juodą spalvą arba išblykšta, išsipučia, pradeda net irti ir dvokti, pasidengia gleivėmis ir nešvarumais.
Spalva
Termiškai neapdorota balta žuvis (pavyzdžiui, menkės, otai) turėtų būti permatoma, balkšvos spalvos su rausvais intarpais, o štai matinis atspalvis ir sniego baltumas rodo, kad žuvis nėra pati šviežiausia. Šviežia raudona, tamsi žuvis (pavyzdžiui, lašiša, tunas) yra sodrios, ryškios spalvos, o raumenų struktūra labai aiškiai matoma.
Elastingumas
Pasirinkti žuvies gabaliukai, kaip ir nepjaustyta žuvis, turi būti elastingi, tačiau tvirti, paspaudus pirštu neturėtų likti įdubų. Nebijokite paprašyti pardavėjo paspausti pirštu žuvies išoriniame paviršiuje. Nuo paspaudimo likusi duobutė turi atsistatyti. Šis požymis rodo, kad žuvies raumenys yra standūs, neištižę, nesuglebę.
Drėgnumas ir blizgumas
Drėgnumas, blizgumas (ypač, jeigu tai riebi žuvis, pavyzdžiui, skumbrė, upėtakis) yra normalu, tačiau lipnios gleivės, po filė gabaliuku susikaupęs tirštas skystis - senos, netinkamai laikytos, užšaldytos ir vėl atšildytos žuvies požymiai.
Jeigu prašote išdoroti ar supjaustyti žuvį prekybos vietoje, visada prašykite pagauti gyvą žuvį ir ją išdoroti prie akių, o ne imti jau „tik ką“ išdorotą ir padėtą ant ledo. A. Lekavičiūtė siūlo atkreipkite dėmesį į skyriaus švarą ir dirbančio darbuotojo higieną. Neturėtų būti naudojamos medžiaginės šluostės, medinės lentelės. Peiliai ar kiti įrankiai turėtų būti imami tik švarūs. Jeigu darbuotoja ruošiasi žuvį doroti, pjaustyti be pirštinių, tai prieš pradėdama turėtų nusiplauti rankas.
Šaldytos žuvies pasirinkimas ir tinkamas paruošimas
Visų pirma, rinkitės skaidrų įpakavimą, kad galėtumėte apžiūrėti ne tik jo išorę, bet ir vidų. Pakuotė turi būti vientisa, nepažeista, ledo kristalai turėtų būti tolygiai pabirę po visą įpakavimo vidų. Šaldytos žuvies spalvą įvertinti ganėtinai sunku, tačiau ji turi būti vienalytė, be patamsėjusių ar pašviesėjusių vietų. Kokybiškai užšaldyta žuvis yra beveik bekvapė arba skleidžia labai silpną kvapą.
Geriausias atšildymo būdas - įdėti žuvį į šaldytuvą ir leisti jai palaipsniui atšilti. Procesas trunka gana ilgai, tačiau toks būdas leidžia išsaugoti skonį ir tekstūrą. Greitesnis būdas - įsitikinus, kad žuvis yra uždarame plastikiniame maišelyje, ją panardinti į indą su šaltu vandeniu. Svarbu, kad visa žuvis pasinertų į vandenį. Žuvį vandenyje reikia palikti apie valandą. Ploną žuvį, kaip pavyzdžiui menkės filė, galima atšildyti tiesiog po tekančio šalto vandens srove.
Maisto saugos ir kokybės specialistė A. Lekavičiūtė pabrėžia, kad atšildymui negalima naudoti karšto vandens, nes žuvis bus atšildyta netolygiai, išoriniai audiniai bus pažeisti bakterijų, kol atšils žuvies vidiniai sluoksniai.
Žuvų suvartojimo tendencijos Lietuvoje
Lietuvos tvenkiniuose kasmet išauginama virš 4 tūkst.t kokybiškų, prekinių žuvų. Suvartojama apie 2,5 tūkst.t, o visa kita eksportuojama, reeksportuojama į Lenkiją, Latviją, Vokietiją, šiek tiek - į Angliją, Airiją, Švediją. Daug žuvų ir importuojama (upėtakiai, lašišos ir didžioji dalis jūrinių žuvų rūšių). Dalis perdirbama ir reeksportuojama, o dalis lieka Lietuvoje.