Knygynai ir kavinės - tai erdvės, kur susitinka knygos ir aromatinga kava, kur gimsta pokalbiai ir naujos idėjos. Ši sinergija Lietuvoje turi gilias šaknis, o vienas iš pavyzdžių - legendinis Vilniaus knygynas „Draugystė“ ir vis labiau populiarėjantys knygynai-kavinės.

Knygynas „Draugystė“: Istorijos Puslapiai

Vitražinė „Draugystė“. Knygynas Gedimino pr. 2 duris atvėrė 1948-aisiais ir yra seniausias veikiantis Vilniaus knygynas.

Tada jis prekiavo visokiomis knygomis, raštinės reikmenimis ir mokyklinėmis prekėmis, o po dešimties metų įgijo specializaciją ir tapo Rytų bloko, t. y. 1964-aisiais pagal architekto Arvedo Kybranco projektą atlikta patalpų rekonstrukcija.

Knygynų-Kavinių Fenomenas

Šiuo metu viešosiose erdvėse galima pastebėti vis daugiau tokių skirtingų sričių sąjungų.

Gal žmonės įpranta gauti kelias paslaugas vienu metu?

Galima ir taip sakyti.

Manau, kad čia veikia ir tikslingas verslo manevras.

Nesvarbu, ar pats knygynas inicijuoja, kad jame būtų pardavinėjami gėrimai, ar ne, tai - būdas pritraukti žmones, kad jie liktų ilgiau.

Pavyzdžiui, kitų šalių knygynuose yra net vyno, ten tai visiškai normalu.

Jei būtų pardavinėjama tik kava, kai kurie to net nesuprastų.

„Mint Vinetu“: Sėkmės Istorija

Knygynas-kavinė „Mint Vinetu“ du kartus pelnė Svetingiausios Vilniaus kavinės titulą.

Turbūt taip viską ir įsivaizdavome, tik ne tokiu mastu, kaip yra dabar.

Nuo pat pradžių svarstėme sujungti kavinę ir knygyną į vieną erdvę, tai tapo aktualu laikui bėgant ir suvokus, kad vien iš knygų pardavimų išsilaikyti nepavyks.

Tačiau tai nenuvylė, nes dabar viena pusė palaiko kitą, skirtingų sričių draugystė padeda viena kitai.

Jei tai būtų tik knygynas, rinktųsi vienokie žmonės, jei tik kavinė - kitokie.

Atsiliepimai apie „Mint Vinetu“ - kuo geriausi.

Atmosferos Kūrimas

Tiesiog kažką sugalvoji ir padarai.

Viskas čia kinta, tos atmosferos kaupimas - kaip kibirkštis.

Sumanai ir padarai, o jei nepasiteisina, sukuri kažką iš naujo.

Aplinką reikia kurti tokią, kad pačiam būtų jauku.

Tai yra raktas.

Viskas daugiau ar mažiau pagrįsta nuojauta.

Jei į mūsų knygyną ateitų kas nors, išmanantis apie interjero dizainą ar pozicijų paskirstymą, gal pasakytų, kad čia viskas blogai.

Yra būdų, kaip prisigerinti prie žmogaus, bet jie labai techniški, tuomet nelieka nuoširdaus bendravimo.

Lankytojų Portretas

Čia lankosi ir vaikai su tėvais, ir moksleiviai, ir pensinio amžiaus žmonės, įvairiausių profesijų atstovai.

Visgi mes prekiaujame senomis, dėvėtomis knygomis.

Daliai žmonių pirkti tokias knygas tiesiog nefaina.

Taigi jie natūraliai atkrenta.

Nežinau, kaip apibūdinti „Mint Vinetu“ lankytojus.

Vieni ateina dėl knygų, kiti dėl erdvės.

Yra lankytojų, kurie vis dar, po atidarymo praėjus aštuoneriems metams, klausia, ar čia galima įsigyti knygų.

Manau, kad toks knygyno-kavinės modelis daug geriau pažįstamas užsieniečiams, Vakarų šalių gyventojams.

Ateities Vizijos

Kyla, manau, kad taip ir bus.

Tik kai yra antras vaikas, pirmas gali likti pamirštas.

Galvojame arba apie Vilnių, arba apie Kauną, kuris vienintelis pajėgus suburti ir išlaikyti tokius žmones, kokie mūsų lankytojai.

Bukinistai: Knygų Gelbėtojai

Knygų mugėse, kituose renginiuose prisistatote kaip bukinistai.

Gal kažkam šis žodis vis dar negirdėtas.

Kas yra bukinistas?

Bukinistas yra senų knygų pirkėjas ir pardavėjas.

Čia svarbi transakcija, pirkimo ir pardavimo procesas.

Pasaulyje bukinistas suvokiamas kaip žmogus, daug žinantis apie senas knygas - kur jas rasti, kokia knygų vertė ir pan.

Žmonėms, kurie nežino, kur dėti senas knygas, siūlau jas nešti bukinistams.

Tai žmonės, galintys nuspręsti, ar knyga reikalinga, ar ne.

Mūsų pareiga - išsaugoti, kas vertinga.

Knyga ir Skaitymas: Asmeninė Patirtis

Man vertinga atrodo kiekviena talentingai sukurta knyga, nepriklausomai nuo žanro.

Tokia, kuri žadina vaizduotę, mąstymą, prikausto savitu stiliumi, yra daugiasluoksnė.

Kurios ne tik neužmiršti jau kitą dieną, bet kuri tampa tarsi pėdsaku dvasinėje biografijoje.

O kur dar knygos teikiamos žinios.

Gera knyga moko gražios kalbos - tiek gimtosios, tiek ir svetimos.

Meniškai išleista knyga džiugina akį.

Kartais pateikia netikėtumų.

Per pandemiją atradau ir naują namų bibliotekos vertę.

Knygos ir Karta

Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga?

Manau, kad turi.

Maniškei kartai, kuri augo ir brendo dar sovietmečiu už geležinės uždangos, kaip tik knyga ir buvo tas langelis į pasaulį.

Pamenu, Nietzschę pirmąkart teko skaityti partizaniškai atspausdintą rašomąja mašinėle, ir gaudavai tokį leidinį tik nakčiai-dviem, nes norinčiųjų eilė buvo ilga.

Universitetinių studijų laikais kai kurias knygas bibliotekos darbuotojai atnešdavo iš vadinamųjų specfondų - jos ne visiems buvo prieinamos.

Garsusis Vilniaus knygynas „Draugystė“ su platesne užsienio literatūros pasiūla skatino mokytis svetimų kalbų.

E. Hemingway`aus kūryba, ypač karo korespondento pasakojimai man nulėmė žurnalisto profesijos pasirinkimą.

Šiuo metu tai yra George Minois „Vienatvės ir vienišių istorija“ bei Miguelio de Unamuno „Don Kichoto ir Sančos gyvenimas“.

Kadangi netikėtai užgriuvusi pandemija nušvilpė iš panosės jau suplanuotą skrydį į Lisaboną, keliauju bent Franciszeko Ziejos knygos „Mano Portugalija“ puslapiais.

Knygos Renginiai

Rugpjūčio 29 d., antradienį, 18 val. Vagos knygyne „Draugystė“ (Gedimino pr. 2, Vilnius), kavinės Depeche coffee erdvėje įvyks pokalbis prie kavos puodelio su istorike, knygos „Vilkas, bokštas ir bažnyčia. Vilniaus suvenyrai“ sudarytoja Rūta Miškinyte.

Vilniaus Suvenyrai: Istorijos Atspindžiai

Knygoje „Vilkas, bokštas ir bažnyčia“ pristatoma pusantro šimto suvenyrų, o juos lydi linksmos, liūdnos ar kurioziškos istorijos.

Knygos "Vilkas, bokštas ir bažnyčia. Vilniaus suvenyrai" kaina: 22.00€

---