Vaikų mityba tiesiogiai susijusi su kognityvinėmis funkcijomis - gebėjimu susikaupti, mokytis ir įsiminti informaciją, taip pat su esama bei būsima fizine bei psichine sveikata. Žinoma, kad sveika mityba vaikystėje ir paauglystėje yra svarbi harmoningam augimui ir vystymuisi, sveiko kūno svorio palaikymui.

Konferencijoje „Vaikų maitinimas ugdymo įstaigose šiandien ir kur norime būti 2025 m.?“, vykusioje 2023 m. vasario 8 d., dalyvavo gausus būrys dalyvių: nuo moksleivių ir jų tėvų iki maitinimo organizavimo specialistų, dietologų ir dietistų, visuomenės sveikatos specialistų, maisto technologų ir kitų, susijusių su vaikų mitybos klausimais ugdymo įstaigose. Registruotų dalyvių buvo per 500, tokio dalyvių anšlago Seimo konferencijų salė dar nebuvo mačiusi.

Vaikų mitybos situacija Lietuvoje

Higienos instituto duomenimis (2022 m.), Lietuvoje 20,8 proc. 2-17 m. vaikų yra per didelio kūno svorio. Remiantis PSO Europos vaikų augimo / nutukimo stebėsenos iniciatyva (COSI), normalaus svorio pirmokų Lietuvoje kiekvienais stebėsenos metais mažėja.

Stebima tendencija, kad jei tėvai yra per didelio svorio, tai ir vaikai turi antsvorio problemų. Vis mažesnė dalis vaikų pusryčiauja namuose, prieš išeidami į mokyklą (tik apie 64 proc.). Tik apie 28 proc. kasdien valgo šviežių daržovių. 75 proc. kasdien valgo mėsą. Net 17 proc. pirmokų nevalgo žuvies ir net 22 proc. nevalgo ankštinių daržovių. Tėvų nuomone, jei jie nereguliuotų vaiko mitybos, net 41 proc.

Pasak prof. dr. Aušros Petrauskienės, normalaus svorio pirmokų Lietuvoje kiekvienais stebėsenos metais mažėja. Jei tėvai per didelio svorio, tai ir vaikai turi antsvorio. Vis mažiau vaikų valgo pusryčius (Lietuvoje apie 64 proc.). Tik apie 28 proc. kasdien valgo šviežių daržovių. Net 17 proc. pirmokų niekada nėra valgę žuvies ir net 22 proc. niekada nėra valgę ankštinių. Tyrimų rezultatai ir moksleivių tyrimas rodo, kad žuvis ir ankštiniai labiausiai nemėgstami maisto produktai. Jeigu tėvai nereguliuotų vaiko mitybos, tai net 41 proc. suvalgytų daugiau savo mėgstamų produktų nei rekomenduojama.

Mokinių maitinimo įpročiai mokyklose

VšĮ „Sveikatai palankus“ kartu su Lietuvos moksleivių sąjunga atliko apklausą, kurios tikslas buvo išsiaiškinti dabartinę mokinių maitinimo (-si) įpročių situaciją Lietuvos mokyklose. Apklausos duomenys parodė, jog iš 1945 apklaustųjų 5 - 12 klasių mokinių tik 42,5 proc. maitinasi mokyklos valgyklose; 21,4 proc. valgo maistą, pirktą parduotuvėje, kavinėje šalia mokyklos; 12,4 proc. nešasi iš namų ir net 13 proc. nesimaitina.

Pagrindinės priežastys, kodėl mokiniai nesimaitina mokyklos valgyklose:

• Didelė patiekalų kaina
• Įvairovės trūkumas (tik 26,3 proc. mokinių atsakė, kad mokyklose užtikrinamas visiems tinkantis maitinimas)
• Per trumpos pertraukos
• Neskanus, neestetiškai patiekiamas maistas, nėra mėgstamų patiekalų
• Trūksta higienos

Pasak Lietuvos moksleivių sąjungos viceprezidentės Klėjos Merčaitytės, net 1945 apklaustų 5 - 12 klasių moksleivių pasisakė, kad tik 42,5% maitinasi mokyklos valgyklose. Mokyklose situacija nėra tokia sveikintina, nes laisvai prieinami užkandžiai šalia mokyklų toli gražu neatitinka vaikų mitybos rekomendacijų. Dažnu atveju maistas nešamas iš namų ne visada vertingas, dažniausiai tai yra užkandžiai, nes nėra sudarytos sąlygos pasišildyti iš namų atsineštą maistą ir jį suvalgyti. Mokyklų valgyklose vis dar sutinkami ne šviežiai ruošti, subalansuoti užkandžiai.

Dažnu atveju pietums skirtos pertraukos yra per trumpos, ilgosios pertraukos skirtos daugumai švietimo įstaigos mokinių, kurių metu į valgykla suguža dideli srautai, mažesnieji ne visada pakankamai stiprūs būti eilės priekyje. Tai lemia, jog vaikai nespėja pavalgyti valgykloje paruošto maisto, todėl ilgainiui, atgrasyti tokios sistemos, vietoj to renkasi menkaverčius užkandžius arba iš vis nevalgo. Kai kurie vaikai, užsiėmę pirmąsias vietas valgyklos eilėje, dar bando suspėti pavalgyti skubėdami, per kelias minutes, kas formuoja netinkamus mitybos įgūdžius.

Paskui stebimės, kad daugėja jauno amžiaus pacientų, sergančių gastroezofaginiu refliuksu, dirgliosios žarnos sindromu ir kitais funkciniais virškinamojo trakto sutrikimais. Viena pagrindinių to priežasčių - žinių apie sveikatai palankų maitinimąsi stoka, nuo vaikystės įgytas įprotis labai greitai, nekramtant suvalgyti maistą. Matome, kad tai yra pasekmė mažo sveikatos raštingumo pirmiausia tėvų, vaikų, o vėliau ir pačios mokyklos aplinkos. Būtinos bendros pastangos sveikatos raštingumui didinti: aktyviai rodyti sveikatai palankius produktus, ženklų ir komunikacijos pagalba, o ypač, siekti kad apie sveikatai palankų maitinimąsi kalbėtų kompetentingi asmenys.

Konferencijos rekomendacijos ir siūlomi sprendimai

Todėl norime, kad būtų įtvirtinta, o kur reikia, sukurta sistema, kuri skatintų vaikų sveikatai palankų maitinimąsi. Pradėkim nuo to, kad visi vaikai turėtų galimybę pavalgyti neskubėdami, tam skirtoje vietoje, o jei vaikas atsineša maistą iš namų turi būti sudarytos sąlygos jį pasišildyti. „Tik dirbdami visi kartu galime pasiekti, kad vaikai valgytų skanų ir vertingą maistą.

„Mokykloje tik pietūs sudaro ne mažiau 30 proc. dienos raciono, o buvimo laikas mokykloje gali svyruoti nuo 5 iki 8 val. per dieną su po pamokine veikla, tai reiškia, kad dar apie 30-40 proc. maisto raciono gaunama buvimo mokykloje laikotarpiu. Todėl siekiame, kad kiekvienam moksleiviui būtų sudaryta galimybė bent 30 proc.

Apibendrinant pasak Ramintos Bogušienės, moksleiviams maistą turi gaminti motyvuoti ir kvalifikuoti virėjai, turintys tinkamą tausojančių patiekalų gamybos įrangą, bei iš kokybe paženklintų maisto produktų. Patiekalus ir valgiaraščius turi kurti kvalifikuoti specialistai ir bent dalis patiekalų turėtų būti viešai prieinami ir standartizuoti, kad maltinukas vienoje mokykloje kardinaliai nesiskirtų nuo kitos mokyklos gaminto. Moksleiviai turi turėti laiko pavalgyti ir pietūs turi būti pietų metu. Valgyklos turi būti jaukios ir populiarios tarp jaunimo.

Moksleiviai turi turėti pasirinkimą tarp sveikatai palankių maisto produktų, organizuojant maitinimą švediško stalo principu. Turime pasirūpinti ir vertingais užkandžiais tarpinių valgymų metu. O kur dar tėvelių, moksleivių, specialistų mitybos raštingumo didinimas. Kompleksinis švietimas ir bendradarbiavimas.

Svarbiausi siūlymai ir rekomendacijos:

• Sudaryti mokyklos maitinimo komitetą (vertinimas, analizė, sprendimai, įsivesti grįžtamojo ryšio sistemą) - vaikai, tėvai, pedagogai, maitinimo organizatoriai, visuomenės sveikatos specialistai ir/ar dietistai.
• Gaminti per technologijų pamokas tuos patiekalus, kurie gaminami valgykloje ir iš tų maisto produktų, kurie atitinka Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo reikalavimus.
• Mitybos edukacijos turi vykti atsižvelgiant į vaikų maitinimo rekomendacijas ir jas galėtų vesti tik reikiamas kompetencijas turintys asmenys (visuomenės sveikatos specialistai, dietistai, maisto technologai).
• Moksleivius įtraukti į maitinimo organizavimą, maisto pateikimą bei išmetamo maisto kiekio svėrimą/ matavimą.
• Vykdyti moksleivių pažintinius vizitus į mokyklos virtuvę.
• Vykdyti projektus tarp mokyklų, dalinantis gerąja patirtimi.
• Valgykloje eksponuoti moksleivių maitinimo patirčių darbų parodas ir rengti pristatymus tėvams.
• Vykdyti tėvams maitinimo pristatymus, suteikti galimybę tėvams praktiškai susipažinti su maitinimu, pavalgyti mokyklos valgykloje.
• Apmokyti tėvus vaikų maitinimo rekomendacijų ir dalintis patiekalų receptūromis gaminimui namuose.

Valgymo laikas ir užkandžiai

• Moksleiviai turi turėti pakankamai laiko pavalgyti, ne mažiau 30 min. ir 15 min. prieš ir po valgymo. Pietų pertrauka 45-60 min.
• Tinkamas laikas valgyti pietus ne anksčiau 2,5 ir ne vėliau 4 val.
• Reglamentuoti, kad vaikai pertraukų metų turi būti tik mokyklos teritorijoje (tai ir jų saugumo užtikrinimas) ir/arba nustatyti, jog maisto produktai, parduodami 500 m spinduliu nuo mokyklos, turi atitikti Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo reikalavimus.
• Nustatyti reikalavimą ir kontrolės mechanizmą, kad vaikai į mokyklą gali neštis tik Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo reikalavimus atitinkančius maisto produktus.

Mokyklos valgyklos

• Mokyklos valgyklos turi būti peržiūrėtos iš techninės pusės: visose mokyklose turi būti tausojančių patiekalų gaminimo įranga, įrankiai ir indai turi būti tinkami, atsižvelgiant į mokykloje besimokančių vaikų amžių, kokybiški, neįskilę ir pan.
• Valgykla turi būti jauki, šviesi, maloniai nuteikianti valgymo aplinka.
• Turi būti sukurtos valgymo kultūros rekomendacijos valgykloje (lauko rūbai, kepurės prie stalo, švediško stalo aptarnavimas ir pan.).

Maisto produktai ir technologinės kortelės

• Technologinės kortelės turi būti sukurtos standartizuotos ir bent 80 proc. naudojamų mokinių maitinime turi būti iš viešai prieinamo standartizuoto technologinių kortelių sąrašo. Siekiant įvertinti gaminamų patiekalų atitikimą Vaikų maitinimo tvarkos aprašo reikalavimams, technologinės kortelės turi būti laisvai prieinamos.
• Technologinės kortelės negali būti konfidenciali informacija. Jos turi būti su visa būtina informacija: maistine ir energine vertėmis, gamybos aprašymu, konkrečia žaliava, pažymėtais alergenais, pirminiais ir antriniais nuostoliais ir pan.

Valgiaraščiai

• Sudaryti pasirenkamo, pritaikyto ir švediško stalo principu maitinimo valgiaraščių arba maitinimo proceso rekomendacijas (dažnumai, pasirinkimo galimybės ir t.t.), tuo papildant Vaikų maitinimo tvarkos organizavimo aprašą.
• Nustatyti gaires pritaikyto maitinimo organizavimo procesui (kaip vykdoma, atsakomybių ribos, teisininkų paruoštos dokumentų formos).
• Nustatyti pritaikyto maitinimo valgiaraščių kontrolės mechanizmą, (kas kontroliuos ir tikrins tokių valgiaraščių kokybę) ir jį reglamentuoti. Augalinis patiekalas pasirinkimui turi būti keičiamas į vegetarišką.
• Vaikų amžiaus grupės, sudarant valgiaraščius, turi būti patikslintos Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos apraše, nes jos persidengia. Turi būti išaiškintas pieno produktų dažnumas, (koks kiekis produkto ar patiekalo jį atitinka).
• Blynų ir kitų miltinių patiekalų dažnumai valgiaraščiuose turi būti reglamentuojami.
• Teisiškai reglamentuoti, jog pasirenkamuose valgiaraščiuose tarp pasirinkimų būtų standartizuoti subalansuoti patiekalai - be laktozės, be glitimo, veganiški ir pan., kas atitiktų individualią mitybą propaguojančių vaikų poreikius.
• Valgiaraščiai turi būti prieinami moksleiviams skaitmeniniu būdu.
• Kontroliuoti, kad maitinimo paslaugos teikėjai maitintų pagal valgiaraščius, su kuriais buvo laimėti viešieji pirkimai, ir kad tokie valgiaraščiai būtų keičiami, jei tik tai buvo numatyta viešųjų pirkimų konkurso sąlygose.
• Jei maitinimo organizavimo pirkimuose buvo numatytas ekologiškų maisto produktų įtraukimas į pirkimą, turi būti numatyta ir kontrolė praktiniame įgyvendinime, ar tie produktai iš tiesų yra tiekiami.
• Užtikrinti, kad vaikai turėtų galimybę rinktis iš kelių patiekalų (arba iš laisvo pasirinkimo valgiaraščio arba taikyti švediško stalo principą).
• Turi būti vieninga nacionalinė valgiaraščių rengimo programa.

Analizė ir kontrolė

• Turi būti vykdomas tiesioginis Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo rekomendacijų įgyvendinimo vertinimas ir tyrimai (maisto švaistymas, ekologiškų ir vietinių produktų naudojimas, ar visi numatyti teisės akto punktai praktiniam įgyvendinime pasiteisina).
• Atlikti tyrimą, kokia yra nemokamo maitinimo reali, dalyvaujant ir stebint įstaigose, situacija (kiek išmetama maisto atliekų ir pan.). Taip pat koks įsisavinamos paramos efektyvumas.

„Toks susidomėjimas rodo, kad vaikų maitinimo organizavimas yra itin aktualus klausimas. Buvo pateikti savivaldybių pavyzdžiai, kuriose jau yra įdiegtas maitinimas „švediško stalo“ principu. Buvo pateikti gerieji pavyzdžiai kuomet realiai, o ne popieriuje diegiamos trumposios grandinės, perkami ekologiški produktai. Tai rodo, kad šie darbai yra padaromi ir realūs jau Lietuvoje, o ne kur nors Suomijoje ar Japonijoje. Gerosios praktikos turi būti diegiamos visose savivaldybėse, nes vaikai visur nusipelno valgyti sveikatai palankų maistą. Labai svarbu, kad konferencijoje pranešimus skaitė ir moksleivių, bei tėvų organizacijų atstovai.

---