Vienas seniausių patiekalų, ugnies ir žmogaus kūrinys - duona - lietuviams visais laikais buvo ne tik vienas svarbiausių kulinarinių gaminių, bet ir nepakeičiama jų pasaulėžiūros dalis. Nuo senų laikų Lietuvoje Šv. Agotos dieną daugelyje namų pakvipdavo duona. Ji nuo seno yra skalsos, gerovės, vaisingumo, laimės ir apsaugos nuo blogio simbolis. Jos svarba itin išryškėdavo šventiniu laikotarpiu, per kurį senovės lietuviai duoną laikydavo garbingiausioje stalo vietoje.

Dabar daugelis papročių ir švenčių, gyvuojančių vyresnių žmonių atmintyje, jaunajai kartai nesuprantami, mažai žinomi ar net visai nežinomi. Tai lyg natūrali gyvenimo sričių pakitimo pasekmė, tačiau labai norisi, kad etniniai papročiai, tradicijos, patiekalai kuo ilgiau gyvuotų. Duona nuo senų laikų lietuviams - ypatingas patiekalas. Iškepti ją skanią ir pasidalyti su savo artimu buvo kiekvienos šeimininkės garbės reikalas.

Nesvarbu, kiek įvairiausių patiekalų besipuikuotų ant mūsų stalo, be duonos - jis tuščias. Todėl verta rinktis rupaus malimo duoną, praturtintą grūdais ar sėlenomis. Nuo senų laikų Lietuvoje Šv. Agotos dieną daugelyje namų pakvipdavo duona. Ši tradicija pastaraisiais metais atgimė. Vis dažniau kepame ne tik mielėmis ar kepimo milteliais, bet ir natūraliu raugu kildintą duoną.

Senovėje tešlos užraugimui ir duonos kepimui buvo teikiama sakralinė prasmė. Šiais laikais duonos svarba dažnai užmirštama, netgi sakoma, kad duona valgoma tik iš bado. Tačiau negalėtume išgyventi be to, ką duona simbolizuoja. Tai, kad ištisus šimtmečius vasario 5 d. švenčiama Duonos arba Šv. Agotos diena, tik įrodo, kad turėtume labiau ją vertinti ir branginti. Druska laikoma amžinybės ir nemirtingumo simboliu, nes ji negenda ir nepūva. Visų tautų kultūrose ji vienaip ar kitaip atsispindi tautosakoje bei kasdienio gyvenimo papročiuose, posakiuose, prietaruose. Druska - unikalus gamtos produktas, žmonijos istorijoje užėmęs išties garbingą vietą. Lietuvoje ji nuo seno po duonos buvo antras šventas valgis. O štai vanduo yra gyvybės šaltinis. Tai pati unikaliausia medžiaga žemėje.

Duonos Reikšmė Mityboje

Duona kartu su kitais grūdiniais produktais bei vaisiais ir daržovėmis sudaro maisto pasirinkimo piramidės pagrindą. Tai reiškia, kad šie produktai turėtų būti vartojami kelis kartus per dieną. Kaip svarbus angliavandenių šaltinis, duona suteikia organizmui energijos. Angliavandeniai yra pagrindinis energijos tiekėjas, o jų oksidacijos metu išsiskirianti energija palaiko gyvybines funkcijas ir šilumos gamybą. Iš angliavandenių gaunama energija turėtų sudaryti daugiau nei 55 % visos paros energijos. Duonoje vyrauja polisacharidas krakmolas, kuris sudaro apie 30-40 % jos masės.

Skaidulinių Medžiagų Svarba

Duona yra reikšmingas skaidulinių medžiagų šaltinis, ypač jei ji kepama iš viso grūdo miltų. Daugiausia skaidulų yra grūdo apvalkale. Tai angliavandeniai, kurių neskaido virškinimo fermentai, tačiau juos perdirba žarnyno mikroflora. Skaidulinės medžiagos padeda reguliuoti virškinimo sistemą, skatina žarnyno peristaltiką ir spartina maisto judėjimą virškinamuoju traktu.

Vitaminai ir Mineralai

Duona aprūpina organizmą vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Joje gausu B grupės vitaminų bei svarbių makroelementų, tokių kaip kalis, natris, chloras ir fosforas. Duonos sudėtyje esančios maistinės medžiagos yra lengvai įsisavinamos, o kepimo metu vitaminai išlieka stabilūs.

Mitai apie Duonos Vartojimą

Kai kurie žmonės mano, kad duona skatina nutukimą. Tačiau svorio augimas dažniausiai susijęs ne su duonos vartojimu, o su bendru kalorijų pertekliumi, per dideliu riebalų ir cukraus kiekiu mityboje. Subalansuota mityba turėtų laikytis optimalaus baltymų, riebalų ir angliavandenių santykio (1:1:4), kur angliavandeniai turėtų sudaryti didžiausią dalį. Jie lengvai pasisavinami ir naudojami organizmo energinėms reikmėms tenkinti.

Receptai

Rauginta duona su kmynais

1. Inde miltus ir kambario temperatūros vandenį maišykite šaukštu, kol pasidarys grietinės tirštumo masė.
2. Šiltai stovintį raugą kiekvieną dieną lengvai pamaišykite.
3. Raugą (150 g) ir miltus dubenyje sumaišykite su šiltu vandeniu, įberkite druskos (2 arbat. š.), cukraus (3 valg. š.) ir kmynų (2 valg. š.) (žiupsnį jų pasilikite). Dar kartą gerai išmaišykite.
4. Pakilusią tešlą sukrėskite į riebalais išteptą ir miltais pabarstytą pailgą kepimo formą. Kepaliuką šlapiomis rankomis išlyginkite ir apibarstykite kmynais.
5. Kepkite orkaitėje. Rūgimo laikui įtakos turi patalpos temperatūra: jei dubuo bus padėtas šiltai, pvz., prie radiatoriaus, užteks ir 12 valandų. Nuo to, kiek laiko rauginsite, priklauso ir duonos rūgštumas.

Bulvių duona

1. Bulves (12 vnt.) išvirkite su lupena, nulupkite ir sugrūskite (arba sumalkite mėsmale).
2. Maišykite, kol masė bus ne per kieta ir šiek tiek lipni.
3. Į išrūgusį maišinį suberkite visadalius ruginius miltus, sugrūstas bulves, cukrų (3 valg. š.), druską (2 arbat. š.), kmynus (1 valg. š.), supilkite vandenį. Tešlą minkykite rankomis, vis pavilgydami jas vandeniu, kad mažiau liptų, arba spiraliniu maišytuvu.
4. Suformuokite norimo dydžio kepaliuką.
5. Tada sumažinkite temperatūrą iki 200 laipsnių ir kepkite dar apie 30 minučių. Iškepusį kepaliuką išimkite iš formos, o plutą apipurkškite vandeniu, kad suminkštėtų.

Duona su alumi

1. Į dubenį beriame miltus, druską (žiupsnelis) ir mieles (1 arbat. š.), išmaišome.
2. Pilame alų ir vandenį, išmaišome iki vienalytės masės.
3. Uždengiame dubenį maistine plėvele ir paliekame 14-20 val. fermentuotis.
4. Stalą pabarstome miltais. Į švarų dubenį įklojame kepimo popierių.
5. Tešlą išverčiame ant stalo ir miltuota mentele kelis kartus perlenkiame. Formuojame rutulį, dedame jį į kepimo popieriumi išklotą dubenį, uždengiame. Leidžiame pakilti, kol padvigubės.
6. Į orkaitę dedame kepimo indą su dangčiu. Orkaitę įkaitiname iki 235 laipsnių. Pasiekus šią temperatūrą, dar kaitiname tuščią puodą 20 min.
7. Dedame pakilusią tešlą kartu su visu kepimo popieriumi į orkaitėje įkaitusį indą, uždengę kepame 30 min. Atidengiame ir kepame dar 20 min.

Saldi duona su apelsinais ir razinomis

1. Užpilkite razinas šiltu vandeniu ir leiskite pabrinkti.
2. Dideliame dubenyje sumaišykite 120 ml vandens ir mieles, palaukite, kol mielės ištirps. Supilkite medų, abiejų tipų miltus, nutarkuotą apelsino (1 vnt.) žievelę ir pradėkite minkyti, minkykite kelias minutes, o tada suberkite druską (1 arbat. š.) ir įpilkite dar šilto vandens, kantriai minkykite, kol tešla taps elastinga.
3. Sviestą supjaustykite nedideliais kubeliais ir po kelis meskite į tešlą nenustodami minkyti, tešla turi išlikti elastinga, tačiau nuo sviesto ji kiek suminkštės, taps riebesnė.
4. Nusunkite razinas ir suberkite į tešlą, dar kiek paminkykite, kad jos tolygiai pasiskirstytų.
5. Dėkite tešlą į dubenį, pridenkite medžiaginiu virtuvės rankšluostėliu ir leiskite pabūti šilumoje 30 min. Tuo metu sviestu kruopščiai ištepkite pailgą kepimo formą aukštais kraštais (skirtą keksams ir/ar duonai kepti).
6. Padalinkite tešlą į 3, 6 ar 8 dalis, suformuokite rutulius ir dėkite juos į kepimo formą - jei 3, tuomet vieną greta kito, jei 6 ar 8, tuomet 2x3 arba 2x4.
7. Dėkite kepimo formą su tešla į šiltą vietą leiskite pabūti ten 2-3 valandas, kol tešla akivaizdžiai išsipūs.
8. Įkaitinkite orkaitę iki 180 °C. Pakilusią duoną švelniai patepkite paplaktu kiaušiniu, pabarstykite cukrumi.
9. Dėkite į orkaitę ir kepkite apie 40 min., arba kol viršus bus auksiškai rudas. Išimkite iš orkaitės ir leiskite visiškai atvėsti. Valgykite vieną, su džemu, su sviestu, galite pjaustyti plonomis riekėmis ir paskrudinti. Tokia duona, suvyniota į rankšluostėlį, išliks skani 2-3 dienas.

O bent kartą užuodus gardų namie kepamos duonos aromatą, paragavus kvapnios šiltos duonos su sviestu ar uogiene, norėsis mėgautis šiuo skanėstu dar nesyk. Taigi - pamėginkite, kepkite, atraskite savo skaniausią duoną, mėgaukitės, vaišinkite ir dalykitės ja.

---