Klevais ir beržais Lietuvoje jau teka sula - mūsų protėvių vertintas ir skanautas gėrimas. Medžių šaknyse pradeda cirkuliuoti sukauptos skystosios maisto medžiagos, kurios kyla aukštyn kamienu į sprogstančius pumpurus. Sulos atsiranda temperatūrai pakilus iki 5-6° laipsnių ir saulutei pašildžius 1-2 savaites.
Kodėl sula vertinama?
Kodėl sula yra taip vertinama ir stengiamasi jos į valias atsigerti tas kelias savaites, kol medžiai jos duoda? Vienuose šaltiniuose rašoma, jog sula - tiesiog maloniai gaivinantis gėrimas, kituose - jog ji tirpdo šlapimtakių akmenis, saugo nuo mažakraujystės, bronchito, anginos, furunkuliozės, podagros, avitaminozės, mažina organizmo rūgštingumą, gerina medžiagų apykaitą.
Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Ekonominės botanikos laboratorijos, tyrinėjančios augalų sudėtį, vedėjas Juozas Labokas patikino, jog sula - tikra gamtos dovana. „Ten yra ištirpusių ir mineralinių medžiagų, ir cukrų, angliavandenių. Tai toks subalnsuotas naudingų medžiagų kokteilis. Ne veltui žmonės sulą visaip raugina, stengdamiesi kuo ilgiau išlaikyti,“ - dėstė J. Labokas.
Klevo ir beržo sulos skirtumai
Mokslininkas pasakojo, jog, pavyzdžiui, Kanados cukrinių klevų sula netgi naudojama cukraus gamybai. Tačiau lietuviškų klevų suloje nėra tokios didelės cukraus koncentracijos, ji nėra labai saldi. „Iš klevo sula pradeda tekėti anksčiau, iš beržo - vėliau. Sulos gėrimas ir jos išgavimas yra svarbūs dalykai, ypač liaudies kultūroje, etnokultūroje,“ - dėstė J. Labokas.
Klevo sula turi daugiau cukrų, todėl ji saldesnė ir dažniausiai labiau vartojama, jos ieškoma pirkti. Tačiau klevų - ypač storų, suaugusių - Lietuvoje auga mažiau. O beržas - trečias pagal populiarumą medis mūsų krašte, todėl jo sulos gauti prekyvietėse ar prisisunkti patiems tiesiog paprasčiau.
Žmonės mėgina sulą išsaugoti konservuodami ar raugindami. Tokiu būdu gaivų gėrimą iš tiesų galima išsaugoti iki vasaros, nors jo skonis šiek tiek pakinta. Ekonominės botanikos laboratorijos vedėjo nuomone, sula puikiai tiktų pavasario laikotarpiu pakeisti vandenį ar sultis.
Maistinė vertė ir gydomosios savybės
Klinikos „Dietos sistema“ gydytoja - dietologė Kristina Jasmontienė teigė, jog dar senovėje sula buvo vertinama kaip pirmas vitaminų šaltinis po šaltos ir sunkios žiemos. „Tai išties unikalus gėrimas savo maistine verte: mažai kaloringas (100 ml apie 10 kJ), tik pėdsakai riebalų, beržų suloje yra 1-2 proc., o klevų - 2-4 proc. oligosacharidų (fruktozės ir gliukozės) - todėl klevų sula saldesnė. Suloje taip pat yra platus spektras mineralinių medžiagų - magnio, mangano, natrio, kalcio, kalio, geležies, cinko ir fosforo. Savo chemine sudėtimi klevų ir beržų sula panašios,“ - aiškino K. Jasmontienė.
Gydytoja teigė, jog tikima, kad sula mažina kraujospūdį, padeda gydyti lėtines peršalimo ligas, tinka sergant anemija, medžiagų apykaitos ligomis (pvz. podagra), ypač padeda esant inkstų akmenligei, varginant pabrinkimams.
Nuo seno žmonės beržų sula gydydavo skrandžio žaizdas, galvos skausmus, bronchitą, kosulį, skorbutą, kepenis, lengvindavo inkstų akmenligės, reumato, radikulito, artrito ar podagros simptomus. Ji taip pat vartojama trūkstant vitaminų, nuo seno naudojama plaukų ir odos priežiūrai. Moterys ja prausdavo veidą.
Žolininkė Adelė Karaliūnaitė sako, kad rauginta sula - labai gaivus, suteikiantis jėgų ir gerinantis virškinimą gėrimas, ypač tinkantis sunkiai dirbantiems žmonėms atsigerti. Ji taip pat labai tinka sportininkams, dažnai ir gausiai pirtyje prakaituojantiems, persirgusiems infekcijomis žmonėms. Žolininkės teigimu, rauginta sula atkuria mineralinių medžiagų pusiausvyrą kraujyje.
Beržų sulos laikymas
Tikslų beržų sulos išsiskyrimo laiką nustatyti gana sudėtinga, nes jis labai priklauso nuo oro sąlygų. Staigus oro atšalimas (iki neigiamų temperatūrų) gali pristabdyti sulos tekėjimą. Beržų sulą medžiai pradeda išskirti tirpstant sniegui, kai vidutinė paros temperatūrai pakyla iki 4-6 laipsnių, antrą arba trečią kovo mėnesio dešimtadienį. Beržų sulos rinkimo laikotarpis yra trumpas ir gali trukti iki balandžio mėnesio pabaigos, iki kol visiškai išsiskleis medžių lapai.
Tyrimo duomenų analizė parodė, kad skirtą vartoti šviežią beržų sulą galima išlaikyti iki dviejų mėnesių, kai produkto laikymo temperatūra yra nuo 0 iki +2 °C. Šiomis laikymo sąlygomis nekinta sulos fizikiniai rodikliai, pavyzdžiui, laidumas (ji neopalescuoja ir išlieka skaidri) bei spalva. Siekiant išlaikyti pradinę beržų sulos biocheminę sudėtį, ją rekomenduojama laikyti žemesnėje nei 0 °C temperatūroje.
Beržų sulos sudedamosios dalys
Šviežioje beržų suloje nustatyta vidutiniškai 1,07 proc. cukrų, 7,2 mg/100 g askorbo rūgšties ir 11,52 mg/100 g organinių rūgščių. Taip pat nustatyti devynių makro- ir mikroelementų: kalio, kalcio, magnio, natrio, cinko, mangano, geležies, vario ir chromo kiekiai. Daugiausia aptikta kalio (K) - 115 mg/kg ir kalcio (Ca) - 56,5 mg/kg.
Priklausomai nuo beržų rūšies, augimvietės ir klimato sąlygų, cukrų koncentracija suloje kinta nuo 0,5 iki 2 proc., vidutiniškai jos nustatyta apie 1 proc. Skirtingai nuo klevų sulos, kurioje dominuoja sacharozė, beržų sulos cukruje randama apie 42-54 proc. fruktozės ir 45 proc. gliukozės bendro monosacharidų kiekio. Dėl savo cheminės struktūros žmogaus organizme fruktozė yra lengviau virškinama ir įsisavinama. Tarp cukrų, ji pasižymi mažiausiu glikėjimo indeksu, todėl yra tinkamiausia vartoti.
| Sudedamoji dalis | Beržų sula | Klevų sula |
|---|---|---|
| SEL | Didelis | Didelis |
| Gliukozė | Daugiau | Mažiau |
| Fruktozė | Daugiau | Mažiau |
| Sacharozė | Mažiau | Daugiau (apie 30 kartų) |
| Kalis | Pakankamai daug | Pakankamai daug (gali viršyti kalcio kiekį) |
| Kalcis | Pakankamai daug | Pakankamai daug |