Pekininiai bastučiai (lot. Brassica rapa pekinensis), dažnai vadinami tiesiog Pekino kopūstais, yra vienos iš tų daržovių, kurias pats laikas sėti liepos mėnesį. Šie kopūstai sudaro standžiai susuktas cilindro formas, tankias 1,2-1,5 kg svorio, gero skonio gūželes iš šviesiai žalių su beveik baltomis gyslomis lapų. Nors ši daržovė laikoma greitos vegetacijos, ji skirstoma pagal sunokimo laiką: ankstyvos veislės - 40-55 dienų, vidutinio ankstyvumo - 55-60 dienų, vėlyvos - 60-80 dienų.
Atrodytų, vasarą, kai mūsų daržuose veši gausybė įvairių lietuviškų daržovių, keista kalbėti apie ateivius iš Kinijos. Tačiau daržininkai tikina, jog jų puikiausiai galima užauginti Lietuvoje. Susidomėję tuo dabar, rudenį galėsite pasipuikuoti pačių užaugintais pekininiais kopūstais.
Pekino kopūstų istorija ir paplitimas
Azijoje Pekino kopūstai buvo auginami jau V amžiuje. Europoje jie išplito tik XX amžiuje, bet per trumpą laiką tapo labai populiarūs. Lietuvoje apie pekininius bastučius sužinojome visai neseniai, maždaug prieš 15-17 metų. Būtent tada šių kopūstų gūželės buvo pradėtos pardavinėti mūsų parduotuvėse. Dabar šios daržovės užkariavo daugelio šeimų virtuves, nes yra skanios, lengvai paruošiamos ir nebrangios.
Auginimo ypatumai
Pekininiai kopūstai (pekininiai bastučiai) laikomi nelepiu augalu: tarpsta greitai, per sezoną galima sulaukti kelių derlių, gerai laikosi, yra gardūs ir naudingi. Pekininiai bastučiai - daržovė, kilusi iš Kinijos, gerokai toliau į pietus už Lietuvą nutolusios šalies. Vasarą ten diena keliomis valandomis trumpesnė nei Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, auginimas vidurvasarį, kai diena ilgiausia, yra rizikingas, nes per anksti susidaro žiedpumpuris, o tai gali iššaukti žyduolių susidarymą.
Pasėjus pavasarį, dienai ilgėjant ir orams atšilus, jie gali nesusukti gūželių, augina tik lapų skroteles, formuoja žiedynus, žydi. Todėl daržininkams, panorusiems išbandyti, kaip auga pekininiai kopūstai, patariama auginti rudens derlių: tada trumpėja dienos, dažniau palyja ir ne taip karšta. Vasarą rudens derliui pasėti pekininiai bastučiai duoda didesnį ir geresnės kokybės derlių.
Kaip auginti, kad nežydėtų?
Dažnai nepatyrę augintojai skundžiasi, kad pekininiai kopūstai pražysta dar nesuformavę gūželių. Tad kaip juos auginti, kad sulauktume gausaus ir kokybiško derliaus?
Šią kultūrą savo darže galima auginti po visų kitų daržovių, kurių derlius nuimamas liepos mėnesį.
Priešsėliai
- Geriausi pekinininių bastučių priešsėliai - svogūnai ir česnakai.
- Gerai pekininiai bastučiai auga po agurkų, pomidorų, salierų, bulvių ir burokėlių.
- Nerekomenduojama sėti po ridikų bei kopūstų, nes šios kultūros kenčia nuo tų pačių ligų ir kenkėjų.
Dirvos paruošimas ir tręšimas
Pekininiams bastučiams reikia gerai sukultūrintų dirvų. Geriausiai - priesmėlis arba lengvas bei vidutinio sunkumo priemolis. Pekininiams kopūstams reikia gerai sukultūrintų, puveningų, geros struktūros, drėgnų dirvų. Dirvožemio reakcija turi būti 6,5-7,5. Dirvose, kurių pH žemesnis, auga blogai, juos dažnai pažeidžia kopūstų šaknų gumbas. Atsižvelgiant į neatsparumą kopūstų šaknų gumbui, reikia vengti auginti po bastutinių šeimos augalų - rapsų, kopūstinių daržovių.
Pekininių kopūstų poreikis trąšoms: 130-150 kg azoto (N), 50-70 kg fosforo (P2O5), 150-200 kg kalio (K2O). Azoto norma dalijama į dvi dalis, pusė - augalams turint 8-10 lapelių, t.y. maždaug 10-14 dienų po sodinimo. Trąšų normos koreguojamos pagal dirvožemio analizes. Pekininiai kopūstai mėšlu netręšiami, tuomet geriau tręšti prieš juos auginamą priešsėlį. Reiklūs kalciui ir borui, ypač karštu oru.
Daigų auginimas ir sodinimas
Kitas labai svarbus veiksnys - temperatūra. Palankiausios temperatūros sąlygos vyrauja rudeninio auginimo metu, kai daigai išauginami esant apie 20 laipsnių temperatūrai, o vėliau, augalams augant, temperatūra nukrinta maždaug iki 10 laipsnių. Pavasarinio auginimo ciklų metu temperatūros kaita yra atvirkščia, todėl reikia laikytis žemiau išvardytų daigų išsiauginimo principų ir nepamiršti, kad kasetėse išauginti daigai geriausiai pakelia persodinimą.
Sėklas geriausia sėti šiltnamyje į kasetes, pripildytas durpių substrato turinčio visas reikiamas maisto medžiagas. Po sėjos iki dvejų tikrųjų lapų susiformavimo fazės dieną ir naktį palaikoma 20-22 laipsnių temperatūra, vėliau ji palaipsniui mažinama taip, kad prieš pat sodinimą temperatūra naktį būtų 8-10 laipsnių, o dieną 15-17 laipsnių. Daigų visiškai nereikia grūdinti.
Dirva turi būti išdirbta puriai ir giliai bei suvoluota. Sodinti reikia į šviežiai paruoštą dirvą iki dviejų trečdalių puodelio aukščio. Pasodinus giliau, vėliau augalai pradeda pūti. Pavasarį pekininiai bastučiai dažniausiai auginami po priedangomis. Pekininius bastučius, kurie bus auginami be priedangų, galima sodinti tik gegužę.
Auginimas pasėjus tiesiai į dirvą
Nors mūsų sąlygomis ir rizikinga, tačiau rudeniniam derliui galimas pekininių bastučių auginimas pasėjus tiesiai į dirvą. Tokiu atveju reikia labai gerai įdirbti žemę, suvoluoti jos paviršių. Sėjant 1 ha lauko reikia apie 120-130 tūkst. sėklų.
Priežiūra ir apsauga
Pekininių bastučių vegetacijos laikotarpis labai trumpas, todėl daugelis apsaugos priemonių apsiriboja profilaktika, sėklų beicavimu. Kadangi augalai sodinami tankiai, priežiūros darbus galima atlikti tik lengvais mechaniniais padargais arba rankiniu būdu. Auginant pekininius bastučius vėlyvos vasaros ir rudens derliui, kopūstinės musės nėra tokios pavojingos, tačiau augalus dažniau puola tokie kenkėjai kaip amarai, kopūstinio pelėdgalvio ir kopūstinio baltuko vikšrai bei tripsai.
Kai kritulių nepakanka, pageidautinas plantacijos laistymas. Tačiau laistyti reikia nedidelėmis vandens dozėmis (5-10 mm kritulių), kas 3-4 dienas, kad nesuplaktume dirvos. Jeigu augalams trūksta kalcio, ypač tuomet, kai augalai gauna nepakankamai vandens, gali pradėti nykti lapų kraštai viršutinėje besiformuojančių gūžių dalyje. Tai fiziologinė liga, vadinama „lapų galiukų nudegimu“, kurią sukelia nepakankamas kalcio kiekis toliausiai nuo šaknų nutolusiose augalo dalyse. Kelią šios ligos vystymuisi gerai užkerta augalų purškimas jų intensyvaus vystymosi metu 1 proc. kalcio salietros tirpalu arba tręšiant kalcio turinčiomis lapų trąšomis.
Labiausiai pekininiai kopūstai mėgsta 16-20 °C temperatūrą. Kai dienos ilgos, o temperatūra nesiekia 15 °C, jie nesuka gūželių, o formuoja žiedynus. Lygiai tas pats atsitinka, kai šioms daržovėms trūksta drėgmės.
Derliaus nuėmimas ir laikymas
Tiesioginiam pardavimui pekininių bastučių gūžės nuimamos be šoninių lapų ir pakuojamos į plėvelę, kuri puikiai apsaugo nuo greito vytimo ir perdžiūvimo. Geriausiai tinkamos nuėmimui taisyklingos formos ir kietos, bet neperaugusios gūžės. Rudenį sandėliavimui šių kopūstinių daržovių derlius nuimamas prieš šalnas, kai baigiasi vegetacija. Lietuvos sąlygomis tai dažniausiai rugsėjo pabaiga - spalio pradžia. Pekino kopūstams nebaisus naktinis temperatūros nukritimas iki -5 oC, tačiau po šalnų nuimtos gūžės žymiai blogiau išsilaiko. Rekomenduojama derlių nuimti po pietų, kai augalai šiek tiek apdžiūsta. Gūžes reikia kirsti su šoninių lapų vainiku ir atsargiai sudėti į skylėtas plastmasines ar medines dėžes.
Rekomenduojama taip sudėti gūžes šaldytuve, kad prie jų prieitų oras. Rekomenduojama temperatūra 0 oC bei 80-90 proc. drėgmė.
Naujos veislės ir hibridai
Žyduolių kiekiui didelės įtakos turi ir veislė, todėl karštą vasarą parenkami tam skirti hibridai.
Populiariausios veislės:
- Morillo - Storido‘ F1: vidutinio ankstyvumo hibridas. Vegetacijos periodas 75-80 dienų po daigų pasodinimo. Augalas didelis su daugybe apgaubiančių lapų. Gūžė ovaliai cilindriškos formos, tamsiai žaliais lapais, 1,5-2,5 kg svorio. Atsparus žiedynų formavimui. Pakankamai atsparus lapų galiukų nudegimui, gyslų patamsėjimui, rizoktoniozei. Atsparus magnio trūkumui. Tinka auginti rudens derliui naudoti šviežius ir ilgai sandėliuoti.
- Bilko H‘: vidutinio vėlyvumo hibridas pasižymi išskirtinai ilgo sandėliavimo laikotarpiu ir puikia kokybe. Vegetacijos trukmė apie 70 dienų po daigų pasodinimo. Gūžės cilindro formos, vidutinio dydžio, tankios, stangrios, 1,2-1,5 kg svorio, gero skonio. Net labai ilgai išlaikytos išsaugo gražią, šviežios žalumos spalvą. Lapai tamsiai žali, šiek tiek klostyti, mažai jautrūs ligoms. Hibridas pasižymi atsparumu šaknų gumbo ligų sukėlėjams. Ilgam laikymui skirtus Pekino kopūstus rekomenduojama sodinti liepos mėnesio antroje pusėje.
- Sprinkin H‘: Vasaros sezonui tinkamas ankstyvas hibridas. Vegetacijos periodas - 55-60 dienų. Gūžės cilindro formos, vidutinio dydžio, 1,2-2 kg svorio. Hibridas išsiskiria itin gera gūžių kokybe, gausiu derliumi, augalai nelinkę formuoti žyduolių. Galima auginti iš daigų ir tiesiogiai iš sėklų.
- Emiko‘ F1: naujas, vidutinio ankstyvumo hibridas. Universalus - galima auginti ir ankstyvajam, ir vasaros bei rudens derliui. Vegetacija 63 dienos. Rudeninis derlius tinka ilgesniam laikymui. Hibridas atsparus gūžių puviniui ir kopūstų šaknų gumbui. Gūžės kietos, gerai ir standžiai susuktos, patrauklios cilindro formos, vidutinio dydžio, sveria 0,9-1,6 kg. Išoriniai lapai platūs, tankūs, pakilę, tamsiai žalios spalvos. Norint užauginti smulkesnių gūžių, galima sodinti tankiai.
- Capitol‘ F1: Ankstyvas hibridas, sėjamas nuo liepos vidurio. Gūžės didelės, standžiai susisukusios, žalsvos, elipsės formos. Gūžės vidutinio dydžio 1,5-2 kg.
- Kaboko‘ F1: labai ankstyvas, trūkinėjimui atsparus, universalus hibridas, tinkamas auginti ankstyviausiam derliui po priedangomis, o taip pat auginti vasarą. Vegetacija 49 dienos. Gūžės kompaktiškos, cilindriškos, standžiai ir tvirtai susuktos, kietos, 0,8-1,2 kg svorio. Išoriniai lapai tamsiai žali. Pailgos formos gūžes labai patogu aptraukti polietileno plėvele. Hibridas atsparus „lapų galiukų nudegimui“. Rekomenduojama sodinti 65-80 tūkst. augalų į hektarą.