Kininis citrinvytis (Schisandra chinensis) - Tolimųjų Rytų vijoklinis augalas, gydomosiomis savybėmis prilyginamas ženšeniui. Šis augalas, dar žinomas kaip kininė šizandra, kilęs iš Rytų Azijos - Kinijos, Japonijos ir Sibiro. Todėl jis puikiai prisitaiko ir prie Lietuvos klimato sąlygų. Vis dažniau citrinvyčiai auginami ne vien dėl dekoratyvios išvaizdos, tačiau ir dėl naudingų bei gardžių uogų.

Kininio Citrinvyčio Aprašymas

Magnolinių šeimos vijokliniai krūmai - kininiai citrinvyčiai (Schisandra chinensis (Turcz.) Baill.) - jau seniai auginami mėgėjų soduose. Citrinvyčio stiebas ilgas, iki 4-8 m ilgio, tamsiai rudas, sumedėjęs, lapai elipsiški, su rausvais lapkočiais, žiedeliai smulkūs, balti ir kvapūs. Vaisiai - raudonos, sultingos, rutuliškos uogos, susitelkusios į ilgesnes ar trumpesnes kekes. Kiekvienoje uogoje - dvi sėklos.

Citrinvyčiai žydi gegužės pabaigoje - birželio pradžioje, o uogos prinoksta rugsėjo pabaigoje. Jų kekės ant šakų lieka kyboti iki žiemos. Visas augalo dalys turi eterinio aliejaus. Patrynus jo šakeles, pakvimpa citrina.

Natūraliai citrinvytis gali pasiekti net 15 m ilgį. Tačiau Lietuvoje auginama ši liana vidutiniškai pasiekia 3-5 m, prižiūrima gali užaugti net iki 8 metrų. Citrinvyčio uogos, dažniausiai vadinamos tiesiog šizandromis, yra raudonos, mažos, apvalios, apie 1 cm skersmens, ir noksta tankiose kekėse.

Kininio Citrinvyčio Arbatos Nauda

Citrinvyčio uogos pasižymi didele maistine verte. Maistinių medžiagų kiekis priklauso nuo auginimo sąlygų ir apdorojimo būdo, tačiau šviežiose arba džiovintose uogose galima rasti vitaminų, mineralų, skaidulų, baltymų ir mažai cukraus. Citrinvyčio uogos taip pat labai vertinamos dėl savo išskirtinių vaistinių savybių. Iš tiesų kininis citrinvytis ir laikomas, visų pirma, vaistiniu augalu, o tik po to dekoratyviniu ar maistiniu.

Tai, kad šviežios ir džiovintos citrinvyčio uogos bei sėklos nuo seno vartojamos kaip stimuliuojantys ir tonizuojantys vaistai, žinoma nuo senų senovės. Jų suvalgius dingsta nuovargis, jaučiamas energijos antplūdis. Tolimųjų Rytų gyventojai į tolimas ir varginančias keliones būtinai pasiimdavo džiovintų citrinvyčio vaisių.

Citrinvyčio uogose yra daug šizandrino - smarkiai tonizuojančios medžiagos. Jis pradeda veikti po pusvalandžio, poveikis juntamas net 4-6 val. Bandymais įrodyta, kad citrinvyčio preparatai stiprina centrinės nervų sistemos refleksinę veiklą, stimuliuoja kvėpavimą ir širdies kraujagyslių sistemos veiklą. Uogose yra iki 20 proc. organinių rūgščių (citrinos, obuolių, vyno) ir tik 1,5 proc. - cukraus, todėl vaisių minkštimas palyginti rūgštus. Be to, jame yra mineralinių druskų ir vitamino C (sėklose - iki 33 proc.).

Pagrindinės naudingosios savybės:

• Imuniteto stiprinimas. Citrinvyčio uogos yra puikus antioksidantų šaltinis, padedantis kovoti su laisvaisiais radikalais ir stiprinti imuninę sistemą.
• Energijos palaikymas. Uogos gali padėti padidinti energijos lygį ir ištvermę.
• Kepenų apsauga. Tyrimai rodo, kad citrinvyčio uogos gali apsaugoti kepenis nuo toksinų ir oksidacinio streso, skatindamos kepenų ląstelių regeneraciją.
• Nervų sistemos sveikata. Tradicinė medicina vertina citrinvyčio uogas kaip adaptogeną - medžiagą, padedančią organizmui prisitaikyti prie streso ir įtampos.
• Virškinimo sistemos gerinimas. Citrinvyčio uogos skatina skrandžio sulčių gamybą. Tai gali padėti spręsti virškinimo problemas ir užtikrinti sveiką virškinimo procesą.
• Antimikrobinės savybės.
• Kraujo stiprinimas. Citrinvyčio uogos yra puikus geležies šaltinis. Geležis yra esminė kraujo kūnelių gamybai ir deguonies tiekimui organizmui, todėl šios uogos padeda užkirsti kelią geležies trūkumui ir anemijai.
• Kvėpavimo sistemos stiprinimas.

Kininio Citrinvyčio Vartojimas

Liaudies medicinoje šizandros vartojamos šviežios, džiovintos, miltelių, sirupų, nuovirų ir pan. pavidalu. Citrinvyčio uogos puikiai tinka naudoti įvairiuose patiekaluose. Džiovintos uogos dažniausiai yra vartojama forma, tačiau galima naudoti ir šviežias uogas, nors jų skonis gali būti šiek tiek intensyvesnis.

Džiovintos uogos taip pat gali būti naudojamos kaip prieskonis gėrimams, desertams, ar net salotoms. Taip pat iš jų gaminami ekstraktai, kurie naudojami maisto papildų gamyboje.

Receptai:

• Nuo pervargimo: Šaukštą susmulkintų citrinvyčio sėklų užpilti stikline verdančio vandens ir 1-2 val. palaikyti šiltoje vietoje. Perkošti ir gerti po šaukštą 3-4 kartus per dieną prieš valgį.
• Esant fiziniam ir protiniam nusilpimui: Šaukštą šviežių arba sausų kininio citrinvyčio uogų užpilti 250 ml verdančio vandens, palikti nusistovėti 2 valandas, tada nukošti. Gerti po 2 šaukštus 4 kartus per dieną.
• Sergant mažakraujyste: 10 g susmulkintų kininio citrinvyčio sėklų bei 20 g vaisių užpilti 70 laipsnių stiprumo spiritu ir palikti nusistovėti 20 dienų, paskui antpilą nukošti. Gerti po 20-30 lašų (su vandeniu) prieš valgį arba 4 valandas po valgio. Patariama 2 kartus per dieną išgerti po pusę gramo sausų kininių citrinvyčių sėklų.

Kininio Citrinvyčio Auginimas

Citrinvyčiai seniai žinomi ir auginami Lietuvoje. Šie Tolimųjų Rytų augalai mūsų krašte pakenčia net 30 ° šaltį, yra atsparūs ligoms ir kenkėjams. Jie - nelepūs, bet reikia žinoti kelis jų auginimo ypatumus ir į juos atsižvelgti.

Vieta

Kininiai citrinvyčiai mėgsta šiltas, šviesias ir nuo vėjų apsaugotas vietas. Pasodinti augalai pirmaisiais metais kenčia nuo tiesioginių saulės spindulių, todėl reikėtų juos apsaugoti įrengus laikiną pavėsį. Augdamas tokiame nedideliame pavėsyje citrinvyčio sodinukas greičiau išleidžia ūglius ir pradeda derėti, bet dera ne taip gausiai, kaip auginamas šviesioje vietoje. Jam būtinos atramos - augdamas be jų augalas neformuoja žiedų ir gali net sunykti.

Šie augalai gerai dera auginami priesmėlio ir priemolio dirvose. Ypač mėgsta puveningą dirvožemį. Netinka užsemiamos ar labai sausos dirvos. Citrinvyčių šaknys yra paviršinės, pasklidusios 5-15 cm gylyje.

Sodinimas

Duobės sodinti kasamos 70 cm pločio ir 50 cm gylio. Jei dirva molinga, duobės dugnas užpilamas 10 cm storio skaldos, žvyro ar stambaus smėlio sluoksniu - tai padės apsaugoti augalo šaknis nuo užmirkimo. Citrinvyčiai nemėgsta persodinimo, todėl svarbu, kad šaknys neapdžiūtų.

Pasodintus krūmus reikia gerai palaistyti, mulčiuoti ir pavėsinti, kol jie prigis. Krūmai sodinami pavasarį arba rudenį 1,5-2 m atstumu vienas nuo kito. Gyvatvorėms apželdinti atstumus tarp krūmų galima sumažinti iki 0,5-0,8 m. Pasodintiems krūmams būtinai reikia įrengti 2-3 m atramas.

Priežiūra

Vasarą citrinvyčiai laistomi, ravimi, mulčiuojami, atsargiai purenama dirva. Kaip jau minėta, šie augalai atsparūs ligoms, jų nepuola kenkėjai, todėl chemikalai nenaudojami. Peržiemoja neuždengti.

Citrinvyčiai tręšiami organinėmis trąšomis (2-3 kg kvadratiniam metrui). Jas reikia paskleisti kaip mulčią. Kasti aplink krūmus nepatariama, nes galima pažeisti paviršines šaknis. Pavasarį vertėtų patręšti amonio salietra (50 g kvadratiniam metrui), o vasarą - fosforo ir kalio trąšomis (po 30-40 g superfosfato ir kalio druskos kvadratiniam metrui).

Genėti citrinvyčius galima visus metus, išskyrus pavasarį, kai iš žaizdų teka sultys. Derantys krūmai genimi išpjaunant senus, nederančius stiebus. Taip pat išpjaunamos ir naujai iš šaknų želiančios atžalos, jeigu jos nereikalingos krūmui formuoti. Kad krūmas labai nesutankėtų, reikia patrumpinti ir šoninius ūglius (paliekama iki 10 akučių).

Atsargumo Priemonės

Nors ir labai naudingos, dėl savo stipraus poveikio, citrinvyčio uogos gali sukelti šalutinį poveikį, ypač jei vartojamos dideliais kiekiais:

• Virškinimo sutrikimai.
• Alerginės reakcijos.
• Nemiga.
• Padidėjęs kraujospūdis.
• Vaistų sąveika.

Prieš vartojant citrinvyčio produktus, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.

---