Maistas lauke, kambaryje arba išsinešti
Kaip ir senais laikais, restorane yra dvi salės – mažesnioji fasadinėje pusėje ir didžioji gilumoje, į kurią patenkama perėjus laukimo salę su baru. Iš viso restorane yra 150 sėdimų vietų. Atsirado ir dvi nedidelės privačios salytės vietoje anksčiau buvusios vienos, jose galės įsikurti 18 ir 10-ies žmonių kompanijos. Kai dairėmės po restoraną, buvo dėliojami paskutiniai jų įrengimo štrichai. Kai neliks ribojimų dėl atstumų, Gedimino prospekte išsirikiuos net 26 lauko staliukai, kol kas jų yra žymiai mažiau.
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Restoranas „Neringa“Galbūt restoranas „Neringa“ būtų atsidaręs ir kiek anksčiau, nors darbai ir užsitęsė kiek ilgiau, nei pradžioje planuota, tačiau užgriuvo pandemija ir antrasis karantinas. Pasak restorano ir barų vadovės, vos tik Vyriausybė paskelbė apie ketinimus leisti atsiverti lauke, į tai ir buvo orientuojamasi – baigtas rinkti personalas, patvirtintas meniu, o gegužės 5-oji tapo pirmąja diena, kai buvo galima prisėsti prie „Neringos“ lauko staliukų. Tiesa, dar iki tol ruošti pusryčiai viešbučio svečiams, vėliau atsirado galimybė pasimėgauti „Neringos“ virtuvės patiekalais tiesiog viešbučio kambaryje, tad A.Lenickienė juokauja, jog su lauko staliukais galima skaičiuoti trečią naują startą.
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Restoranas „Neringa“Žmonės eina pro šalį, šypsosi ir sako „pagaliau“…
Atsidaryti, kai tik bus galima, restoraną labai įkvėpė jausmas, jog vilniečiai šios vietos pasiilgo. „Iš tiesų tą jautėme ne tik priartėję prie atsidarymo, bet visos rekonstrukcijos metu: buvo ir skambučių, ir žinučių, žmonės rašė, kaip jiems trūksta tokios vietos. O jau atsidarius sulaukėme dar malonesnių reakcijų – žmonės eina pro šalį, šypsosi ir sako „pagaliau“… – geromis emocijomis dalijasi A.Lenickienė.
Startui – trumpesnis meniu, bet maisto „ikonos“ yra
„Neringos“ restoranas ilgus metus garsėjo ne tik savo ypatinga aura, išskirtiniu interjeru su scena ir gyvos muzikos vakarais, bet, žinoma, ir maistu. Koncertų ir šurmulio viduje dar teks, panašu, palūkėti, o štai maistu jau galima mėgautis.
Atnaujintas buvo ne tik pats restoranas, bet ir rūsyje įsikūrusi jo (taip pat ir barams bei viešbučiui maistą ruošianti – red.) virtuvė – ji itin erdvi, šviesi, tviskėte tviska plienu. Kaip sako ją aprodžiusi pašnekovė, tokia erdvė virtuvės komandai suteikiama toli gražu ne dažnoje vietoje, o visa įranga pirkta ir dėliota tariantis su virtuvės vadove.
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Restorano „Neringa“ virtuvė„Neringos“ virtuvei pakviesta vadovauti žinoma šefė Honorata Lyndo, kurios karjera kuri laiką iki uždarymo jau siejosi su šia vieta, tiesa, prieš pat uždarymą šefė darbavosi kitur, tačiau draugiškus ryšius su restoranu išlaikė. Kaip ji pati sako, taip jau sutapo, jog restorano savininkai bei vadovė nutarė ją pasikviesti, o ir ji pati buvo nusiteikusi grįžti. Kol kas virtuvės šefės komandą sudaro iki 10 žmonių, vėliau ji dar didės.
Asmeninio albumo nuotr. /Honorata LyndoSu restorano vadove ir H.Lyndo juokaujame, jog „Neringos“ lankytojai būtų pasipiktinę ir nesupratę, jei restoranas būtų atvėręs duris, tačiau nebūtų grįžę legendiniai patiekalai. „Mums buvo svarbu, kad atsivertęs meniu svečias galėtų pasakyti „yra taip, kaip ir buvo“, – sako virtuvės šefė.
Taigi, pamėgti retro patiekalai jau puikuojasi meniu – tai ir „Neringos“ „Kijevo“ kotletas, ir vištienos sultinys su pyragėliu įdarytu baravykais arba mėsa, „Neringos“ befstrogenas iš jautienos išpjovos, „Neringos“ salotos, „Jūratės“ kepsnys, „Neringos“ „Napoleono“ pyragaitis, natūrali plakta grietinėlė su uogomis.
Daug pavadinimų, prasidedančių „Neringa“, nes tai patiekalai, kurie yra tapę mūsų restorano veidu.
„Kaip matote, daug pavadinimų, prasidedančių „Neringa“, nes tai patiekalai, kurie yra tapę mūsų restorano veidu. Kita vertus, su Honorata dėliodamos meniu žinojome, kad neišvengsime ir lietuviškų patiekalų, nes esame ir turistų, ir tautiečių mėgstama vieta, žmonės čia nori skanaus, naminio maisto. Todėl lietuviško skyrelio neatsisakėme, jame – cepelinai, koldūnai, bulviniai blynai, bulviniai rageliai. Tiesa, kol kas meniu kiek siauresnis, nei bus ateityje“, – vardija A.Lenickienė. „Neringa“ turi ir pusryčių meniu, kuris, kaip ir pagrindiniai maisto ir gėrimų meniu, dar plėsis.
Kijevo kotletai - kaip pasigaminti traškius ir sultingus? Pasakojame žingsnis po žingsnio
Prancūzijos įkvėptas Rusijos didikų skanėstas
XVII a. turtingų ir įtakingų Rusijos imperijos gyventojų tarpe ėmė plisti mada į savo rūmus kviestis virtuvės šefus iš Prancūzijos (arba rusus, kurie maisto gamybos paslapčių mokėsi Prancūzijoje). Prancūzai išmokė rusus patiekaluose naudoti tik ypač kokybiškas, subtilaus skonio mėsos išpjovas, liesesnę filė, paukštienos krūtinėlę. Pamokas sparčiai perėmę rusai sukūrė daugybę savitų ir iki pat mūsų dienų mėgstamų patiekalų.
Manoma, kad iš pradžių buvo sukurti Požarskio kotletai, pagaminti iš maltos veršienos arba vištienos, pagardinti sviestu ir grietinėle, apvolioti džiūvėsiuose. Papiepauti Požarskių šeimai priklausiusiame restorane, rašydamas laišką bičiuliui, rekomendavo Aleksandras Puškinas. Neabejotina, kad tai ženkliai prisidėjo prie patiekalo populiarumo.
Požarskio kotletų įkvėpti Kijevo kotletai buvo pradėti gaminti XX a., žinoma, Kijeve, garsiausiame šio miesto viešbutyje „Kontinental“ (dabar viešbučio pastate įrengta konservatorija).
Nuotraukos šaltinis Shutterstock
Kijevo kotletų paruošimas - dėmesys tinkamam išmušimui, sviesto šaldymui ir paniravimui
Vištienos krūtinėlė ir jos paruošimas. Tradiciniams Kijevo kotletams turėtų būti naudojama vištienos krūtinėlė, kuri išpjaunama paliekant paukščio alkūnkaulius (šią dalį dažniausiai vadiname „petuku“). Jeigu paliekamas alkūnkaulis, tai jis kruopščiai nuvalomas nuo mėsos, turi styroti tik mažas kaulelis. Patiekalas, matyt, buvo valgomas laikant už šio kaulelio, nes didikai, nors ir mėgavosi gardžiais patiekalais, bet vengė naudoti stalo įrankius.
Žinoma, dauguma neturi įgūdžių ir laiko dailiai išpjaustyti viščiuko, todėl perka jau išpjautas vištienos krūtinėles arba filė be kaulų. Jos taip pat puikiai tinka, tačiau, jeigu renkatės vištienos filė, pirkite neperpjautus gabaliukus (filė su vidine, siauresne filė).
Vištienos krūtinėlę reikėtų perpjauti pusiau - iš vienos krūtinėlės gausite du filė gabaliukus, tad pavyks du Kijevo kotletai.
Receptas: Kijevo kotletai (jų atsiradimo istorija) VIDEO
Kijevo kotletai kaip ir daugelis kitų legendinių patiekalų, kuriuos laikome tradiciniais mūsų kraštų patiekalais iš tikrųjų atkeliavo iš Prancūzijos. Aristokratai dievino prancūzišką virtuvę. Kviestis šefus iš Prancūzijos dirbti pas save ar įdarbinti tuos, kurie mokėsi Prancūzijoje buvo įprasta.
Prancūzai vištienos kotletus įdarydavo prašmatniais ingredientais, pavyzdžiui, triumai, žolelės ar portobelo grybai. Patiekdavo juos jie su Madeiros padažu. Kotletai buvo gaminami iš lazdyninių tetervinų arba žvėrienos. Prancūzai atidžiai rinkosi mėsą, iš kurios gamino.
Pagrindinis skirtumas tarp prancūziškos ir rusiškos kotletų versijos yra tas, kad vietiniai šefai įmantrų kotleto įdarą pakeitė papraščiausiu sviestu.
