pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Kaip dažnai valgyti žuvį: PSO rekomendacijos

Žuvies vartojimą ypač paskatino Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) įspėjimai, kad gyvulinė mėsa dažnai gali būti žalinga žmogaus organizmui.

Žuvis - vienas sveikiausių maisto produktų planetoje, prisotintas svarbių maistinių medžiagų, tokių kaip baltymai ir vitaminas D. Žuvis yra ir geriausias pasaulyje omega-3 riebalų rūgščių šaltinis, tai - nepaprastai svarbu žmogaus kūnui ir smegenims.

Yra daugybė priežasčių, kodėl žuvį reikėtų valgyti dažniau, sako A. Pasak mediko, žuvyje gausu maistinių medžiagų, kurių neretam stinga. „Tai apima aukštos kokybės baltymus, riebalus, jodą, vitaminus ir mineralus. Riebi žuvis yra naudingesnė nei liesa.

A. Unikauskas priduria, kad riebioje žuvyje yra gausu naudingųjų omega-3 riebalų rūgščių, naudingų smegenims ir visam organizmui, reikšmingai mažinančių įvairių lėtinių ligų riziką.

Žuvies vartojimas gali apsaugoti smegenis nuo senatvinio silpnėjimo, pabrėžia medikas.

Anot A. Unikausko, žuvis yra toks pat geras vitamino D šaltinis kaip ir saulė.

„Didžiausi kiekiai vitamino D yra riebiose žuvyse, tokiose kaip lašiša ar silkė. Maždaug 100 g virtos lašišos yra apie 100 proc.

Žuvies nauda ir rekomendacijos

  • Omega-3 riebalų rūgštys: Žuvys yra pagrindinis omega-3 (EPA+ DPA + DHA) šaltinis. Žuvų riebalai vertingi tuo, kad juose yra žymiai daugiau skystų nesočiųjų riebalų rūgščių, nei augaliniuose aliejuose.
  • Vitaminas D: Iš žuvies gaunamas vitaminas D sudaro 20% rekomenduojamos paros normos suaugusiems, nėščioms moterims ir 2 metų amžiaus vaikams - mažiau.
  • Jodas: Ūkiuose išaugintose Atlanto lašišose jodo lygis yra žemas lyginant su nustatomu liesoje žuvyje.
  • Seleno: Žuvys yra geras seleno šaltinis.

Žuvyje gausu vertingų mineralų, ypač geležies, kurią žmogaus organizmas pasisavina geriau nei iš augalinio maisto. Svarbiausias žuvyje esantis „sveikatos lobis“ - polinesočiosios omega-3 riebalų rūgštys.

Žmogaus organizmas jų negamina, tačiau jos gyvybiškai svarbios mūsų smegenims, širdžiai bei imuninei sistemai apskritai.

Gydytojas paneigia mitą, kad mažiems vaikams žuvies geriau nevalgyti. „Žuvis yra gyvybiškai svarbi besivystančiam organizmui. Omega-3 riebalų rūgštyse esanti dokozaheksaeno rūgštis ypač svarbi, nes kaupiasi besivystančiose smegenyse ir akyse. Dažnai rekomenduojama, kad besilaukiančios ir maitinančios motinos įsitikintų, jog valgys pakankamai omega-3 riebalų rūgščių“, - aiškina A.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja žuvies valgyti reguliariai, bent kartą-du per savaitę. Tai padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, insulto. Riebioje žuvyje, pavyzdžiui, silkėje, lašišoje, skumbrėje esančios omega-3 riebalų rūgštys itin naudingos ne tik širdžiai, smegenims, bet ir sąnariams, odai, imuninei sistemai.

Žuvies suvartojimas Lietuvoje ir Europoje

2012-2014 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Europos gyventojas per dieną suvartoja 46,8 g žuvies.

Faktinės mitybos tyrimų duomenimis didžioji Lietuvos gyventojų dalis (75,3 proc.) žuvį ir žuvies produktus vartoja 1-2 kartus per savaitę, 3-5 kartus per savaitę juos vartoja 7,8 proc. respondentų, 11,2 proc. iš viso nevartoja žuvies ir jos produktų.

Tiek miesto, tiek kaimo gyventojai dažniausiai žuvį valgo 1-2 kartus per savaitę.

Per pastarąjį dešimtmetį žuvies ir jos produktų suvartojimas nežymiai didėjo.

„Eurobarometro“ duomenimis, bent kartą per savaitę žuvies ar jos produktų namuose valgo 38 proc. Lietuvos gyventojų, ir pagal šį rodiklį dar kiek atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio, siekiančio 42 proc.

Kaip paruošti žuvį? Patarimai

  • Kepkite visą žuvį. Kepama kartu su kaulais ir oda, žuvies mėsa išlaiko daugiau skonio ir yra sultingesnė ir šlapesnė nei iškepta kaip filė. Tad kepti visą žuvį yra saugiau, nes oda padeda maistingai mėsai ilgiau neišdžiūti ir nesudegti, o kaulai tarnauja kaip „izoliacinė“ medžiaga, išlaikanti pastovesnę temperatūrą ir sultis. Be to, su oda iškepta žuvis nesubyrės.
  • Naudokite groteles, įmautę arba padėklą. Tam, kad žuvis išlaikytų savo formą ir būtų lengviau apdorojama, naudokite groteles. Žuvį galite ruošti ir garuose! Tam naudokite maistinę įmautę iš popieriaus, maistinio plastiko ar, geriausia, folijos. Tokiu būdu paruošta žuvis bus sultinga.
  • Turėkite nuolatinį tiekėją. Itin svarbu, iš kur perkate žuvį. Patikimas pardavėjas gali sutaupyti jums laiko ir pinigų bei sveikatos.

„Tačiau neretai girdime, kad žuviai dažniau patekti ant šeimos stalo sukliudo ir tai, kad daugelis tiesiog nemėgsta terliotis ruošdami maistui šviežią žuvį ar mano, kad ją gana sudėtinga skaniai pagaminti“, − sako prekybos tinklą „Maxima LT“ valdančios bendrovės Maisto gamybos departamento vadovas Aidas Poleninas, sutikęs pasidalinti keliais patarimais, padėsiančiais kasdienį stalą dar paprasčiau praturtinti žuvimi.

Kiti A. Polenino patarimai:

  • Tinkamai pasirinkite įrankius: Aštrios virtuvės žirklės yra nepamainomos dorojant žuvį.
  • Žvynus įveikite be rūpesčių: Kai kurių žuvų oda be žvynų arba jie labai smulkūs ir skusti jų nebūtina.
  • Ne per ilgai, ne per kaitriai: Žuvies mėsa struktūrą keičia itin greitai, todėl svarbu neperkepti ar pervirti žuvies.
  • Pagardai - su saiku: Šviežia žuvis pasižymi švelniu, turtingu skoniu, kurio dažnai nebūtina papildomai stiprinti.