Alvytė Valuckienė su vyru Eugenijumi ir vaikais Neringa bei Nauriu šeimininkauja jungtiniame ūkyje, kuris yra vienas stambiausių Vilkaviškio rajone. Valuckų ūkis pirmiausia garsėja kaip bulvių augintojų, nors prie pusantro tūkstančio hektarų artėjančiuose plotuose gerai dera ir kiti žemės ūkio augalai. Pagal bulvių plotus (150 ha) Valuckų ūkis priskiriamas prie pačių stambiausių šalyje.
Ūkininkavimo iššūkiai ir sprendimai
Visus tris ūkius - savo, dukros ir sūnaus - administruojanti Alvytė sako, kad vaikų atėjimas ūkininkauti yra išsipildžiusi jos svajonė. „Nauris pradėjo darbuotis labai atsargiai, po truputį, o dabar juo džiaugiuosi neatsidžiaugiu: vadovauja bulvių fasavimo cechui, šauniai tvarkosi su transporto vadyba ir su visais užsakymais, sėda už bet kurio traktoriaus ar kombaino vairo. Tai padeda nusistatyti tam tikras ribas, kiek gali sau leisti plėstis", - sako Alvytė.
Dideliame augalininkystės ūkyje visus agronominius klausimus sprendžia Alvytė su Neringa. Kai konsultuoja firmų vadybininkai, tai konsultacija šališka, nes aišku, kad jie rekomenduos tik tai, ką patys siūlo parduoti. Daug metų ji nesėkmingai bando surasti nepriklausomą bulvininkystės srities konsultantą ir sako, kad valstybės požiūris yra ne augintojų naudai, mat tokių specialistų tiesiog nėra.
„Man dėl bulvių priežiūros kyla gausybė klausimų, valandų valandas prasėdžiu internete. Realizacijos sėkmė dabar priklauso nuo situacijos kitose šalyse.
Derliaus iššūkiai ir sprendimai
Šiemet kovo pradžioje Valuckų saugyklose dar gulėjo 1 500 tonų bulvių - tai nėra daug, žinant, kad iš viso ūkyje kasama apie 7 000 tonų. Vienas sunkiausių momentų darbe - susidūrimai su nesąžiningais pirkėjais. Valuckų ūkis priklauso kooperatyvui „Bulvių namai".
Esame Lietuvos daržovių augintojų asociacijos nariai ir tuo labai džiaugiamės. Vasario mėnesį asociacija dalyvavo parodoje Berlyne „Fruit Logistica", iš karto po jos gavome labai realų pasiūlymą italams auginti bulves traškučių gamybai. Augintojai pasakoja, kad neretai atvažiavę pirkėjai prašo duoti tokių bulvių, kurias patys šeimininkai valgo.
Kokybė ir auginimo metodai
Šiemet baigiasi penkerių metų laikotarpis, kai bulvės sertifikuojamos kaip išskirtinės kokybės produkcija (IKP), o kaip bus toliau - nežinia. Reikalavimas dėl veikliųjų medžiagų, kad tuo pačiu produktu galima purkšti ne daugiau kaip du kartus, - jau seniai tą dariau, nes žinau, kad ilgainiui ta pati medžiaga blogiau veikia.
Jau senokai ūkininkai kasmet daro ir dirvožemio tyrimus, šiemet trečdalyje laukų tiriamos ne tik pagrindinės maisto medžiagos, bet ir mikroelementai. Subalansuoti azoto kiekį bulvėms labai svarbu, nes yra tokių veislių, kurioms padauginti azoto net ir negalima - gumbai blogiau laikysis sandėlyje, suprastės skonis.
Pavyzdžiui, ji džiaugiasi atradusi KWS veislę El Mundo: labai gera prekinių gumbų išeiga - gautas 66 t/ha derlius, beveik visi gumbai prekiniai. Visas naujas bulvių veisles Alvytė susiranda internete. Būtina įvertinti, kaip bulvės laikosi saugyklose, gumbų ramybės periodas turi būti kuo ilgesnis, negerai, jei bulvės per Naujuosius metus jau pradeda dygti.
Žemę bulvėms reikia labai gerai paruošti - iš rudens giliai suarti, pavasarį įdirbti tiek giliai, kiek tik įmanoma. Jei yra galimybė, prieš sodinimą bulvių gumbai sužadinami - palaikomi šiltesnėje vietoje, kad daigeliai vos vos pasirodytų.
Pagrindinis tręšimas atliekamas su sodinamąją, o paskui beveik visada bulvėms reikia papildomai duoti kalio (remiamasi dirvos tyrimais). Sudygusios bulvės pradedamos purkšti fungicidais nuo maro ir sausligės. Jei gamta leidžia daryti maksimalius intervalus (14 dienų) tarp purškimų, taip ir purškiama, tačiau jei sąlygos ligoms plisti yra palankios, tai nerizikuojama, netaupoma ir purškiama minimaliais intervalais (kas 7-10 dienų).
Pastaraisiais metais bulvių kasimo pradžia nusistūmė kelias dienas tolyn - bulviakasis prasideda rugsėjo 5-10 dieną, o pabaigtuvės būna spalio 2-5 dieną. Jei orai gražūs ir kai kurių veislių bulves dar reikia pabrandinti, tai kartais kasama iki spalio 15 dienos.
Ypatingai svarbus darbas - sandėliavimas. Bulvės laikomos dviejuose moderniuose sandėliuose su reguliuojama temperatūra - viename jų telpa 1 300 tonų, antrame 1 500 tonų.
Valuckai savo ūkį pradėjo kurti prieš 24 metus, kai iš senelių paveldėjo 12 ha žemės, paruoštos cukrinių runkelių sėjai. Labai seniai, kai apie žalinimo reikalavimus dar nė kalbos nebuvo, Valuckai pradėjo auginti ankštinius augalus: lubinus, žirnius, pupas.
Jų nuomone, eksportuojant bulves keliama labai daug niekam nereikalingų reikalavimų, pildomaįvairių dokumentų, nors toms valstybėms, į kurias išvežama produkcija, jų visai nereikia.