Dietologė Auksė Gečionienė teigia, kad grūdiniai produktai yra vienas iš sveikatai palankių ir rekomenduojamų elementų, tad duona valgyti ne tik galima, bet ir būtina. „Tai, kad savo mityboje turime vengti duonos - mitas. Jei pažvelgtume į sveikatai palankios mitybos rekomendacijas Lietuvoje, prie naudingiausių sveikatai produktų rasime būtent duoną. Net jei rinktumėmės Viduržemio jūros dietą ar nukeliautume į šalis, kuriose nutukimo liga sergančiųjų yra itin mažai, pastebėtume, kad šių žmonių racione duona yra kasdienis maistas“, - sako medicinos centro „Northway“ gydytoja dietologė A. Gečionienė.
Duona - naudinga, tačiau ne vakarienei
Pasak dietologės, teiginys, kad duona neturi naudingų medžiagų ir sukelia riziką nutukti - gajus mitas. Subalansuotoje mityboje duona organizmui gali atnešti itin daug naudos, ypač jei žinosime, su kuo ją derinti. „Duoną galima valgyti beveik su viskuo. Avokadas, virtos mėsos ar paukštienos gabalėlis, balto sūrio ar varškės užtepėlė, kiaušinis ar žuvis - puikiai derės prie duonos riekelės. Tačiau besiskundžiantieji per dideliu kūno svoriu, žiūrintys kiek ir ko suvalgo, ne visada duoną įvertina kaip maisto dalį. Posakis, kad pietums buvo „tik dubenėlis sriubos“, gali būti skaičiuojamas kaip visavertis valgymas, jei šalia dar buvo ir riekė duonos“, - įspėja gydytoja.
Pasak A. Gečionienės, duoną patartina rinktis pirmoje dienos pusėje: pusryčiams, priešpiečiams arba pietums. Joje gausu sudėtinių angliavandenių, kurių vienintelė paskirtis - aprūpinti mus energija. Jei energijos gausime vakare ir nebeužsiimsime jokia aktyvia veikla, angliavandeniai neteks prasmės ir virs kūno riebalais. Sportuojantiems vakare, per mažą kūno svorį turintiems asmenims bei vaikams duoną galima valgyti bet kurio metu, nes sportuojant energiją išeikvosime bei padidinsime reikalingų medžiagų kiekį. Kalbant apie vaikus, svarbu atkreipti dėmesį, kad jų medžiagų apykaita bei organizmo poreikiai kiek kitokie, nei suaugusiųjų. „Tokiu atveju svoris gali didėti ne dėl pačios duonos ir joje slypinčių kalorijų, o dėl netinkamai pasirinkto jos valgymo laiko.
Svarbu pasirinkti tinkamai
Dietologė teigia, kad duoną į racioną įtraukti rekomenduojama kiekvienam, kuris neserga celiakija ir nėra alergiškas grūdams. Tačiau svarbu pasirinkti ne tik tinkamą dienos valgymo metą, bet ir naudingais ingredientais praturtintą duoną. „Šiais laikais turime itin platų duonos pasirinkimą, tad visada rekomenduoju rinktis tą, kurioje daugiau vertingų medžiagų. Patariu gilintis į produktų etiketes ir rinktis duoną iš viso grūdo miltų, su sumažintu cukraus, druskos kiekiu, pakankamu skaidulų kiekiu, be puriklių, konservantų“, - pataria A. Gečionienė.
Vienos didžiausių Lietuvos duonos kepyklų „Fazer Lietuva“ marketingo ir komunikacijos vadovė Eglė Kašėtė pastebi, kad vartotojai vis dažniau renkasi duoną ne tik pagal skonį, bet ir pagal sudėtį bei maistingumą. „Praėjusiais metais pardavėme daugiau nei 9 milijonus kilogramų duonos, iš kurių daugiausiai populiarumo sulaukė klasikinės duonos - sumuštinių, juoda ir juoda duona su saulėgrąžomis. Nepaisant to, stebime augantį vartotojų susidomėjimą duona su avižomis, daržovėmis ar sėklomis.
Pasak gydytojos A. Gečionienės, jeigu duonos gamyboje naudojami viso grūdo miltai, duonoje lieka grūdo gemale esantys stanoliai ir steroliai - t.y. tam tikri riebalai, kurie atsakingi už greitesnę medžiagų apykaitą, didesnį sudeginamų kalorijų kiekį, lengvesnį energijos judėjimą per ląstelę, gerųjų žarnyno bakterijų palaikymą. „Grūdo gemale yra ir B grupės vitaminų, mineralinių medžiagų ir vitamino E - stipraus antioksidanto, atsakingo už gražią odą bei lėtesnį senėjimo procesą. Tai gali lėtinti cukraus pasisavinimą, suteikti ilgesnį sotumo jausmą bei gerinti virškinamojo trakto funkciją. Todėl duonos ne tik, kad nereikėtų bijoti, bet būtina ją įtraukti į savo mitybą“, - pataria gydytoja dietologė.
Kiek duonos valgyti per dieną?
Kiek duonos valgyti per dieną? Tai priklauso nuo asmeninių poreikių ir mitybos įpročių. Vidutiniškai suaugusiam žmogui rekomenduojama vartoti apie 3-6 porcijas duonos per dieną (porcija - tai viena riekė duonos). Tačiau, kaip ir su bet kuriuo kitu produktu, svarbu neperdozuoti - balansas yra esminis.
Jei norite, kad duona būtų kuo naudingesnė sveikatai, rinkitės viso grūdo duoną. Tai duona, pagaminta iš malto nesuviršinto grūdo, kurioje išlieka daug naudingų skaidulų, vitaminų ir mineralų. Ji padeda palaikyti gerą virškinimo sistemą, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje ir gali sumažinti širdies ligų riziką. Miltai, iš kurių gaminama duona, yra svarbus veiksnys. Miltai, naudojami daugelyje tradicinių duonų, netenka didžiosios dalies savo maistinių medžiagų per malimo procesą. Tai reiškia, kad jie ne tik turi mažiau vitaminų ir mineralų, bet ir sukelia greitą cukraus šuolį kraujyje, kas ilgainiui gali prisidėti prie svorio augimo ir kitų sveikatos problemų.
Kasmet Europos gyventojai suvartoja virš 30 mln. kg duonos ir jos gaminių. Šių kepinių vartojimas yra gana stabilus - kiekis kinta nežymiai, tačiau keičiasi kepinių skoniai ir maistinės savybės. „Žmogus su maistu kiekvieną dieną turi gauti įvairių maistinių medžiagų - nei vienas maisto produktas jų visų neturi, todėl reikia vartoti kuo įvairesnį maistą. Pagrindinių dienos valgymų - pusryčių, pietų ir vakarienės - metu ketvirtadalį lėkštės turėtų užimti pilno grūdo produktai.
Duona būtų tinkamas pasirinkimas šiai lėkštės daliai užpildyti, tačiau vis dėlto per dieną nereikėtų viršyti vienos standartinio dydžio duonos riekės“, - pasakoja G. Dėl šios priežasties duoną tenka rinktis atsakingai - įvertinti ne tik patinkantį skonį, bet ir teikiamą maistinę vertę. „100 gramų duonos turėtų būti ne daugiau kaip 7 g riebalų ir 5 g cukraus. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į skaidulinių medžiagų kiekį - kuo jų daugiau, tuo duona yra vertingesnė mūsų žarnynui bei imuninei sistemai, ilgiau teikia sotumo jausmą.
Nors portalo „Statistica“ duomenimis, duonos populiarumas po truputį mažėja - 2021 m. Europoje suvartota 7 proc. mažiau duonos nei 2016 m., tai nereiškia, kad žmonės atsisako duonos visiškai. „Keičiasi ne duonos vartojimas, o jos kepalo dydis bei pasirinkimas. Pavyzdžiui, jei anksčiau būdavo įprasta kepti didelius, kelis kilogramus sveriančius duonos kepalus, šiuo metu pirkėjams siūlomos gerokai mažesnės pakuotės po 300-400 g. Tam įtakos turėjo pasikeitę vartojimo įpročiai - gyventojai kur kas dažniau apsiperka, todėl nebeliko būtinybės apsirūpinti duona ilgesniam laikui.
Kokia duona sveikesnė ir vertingesnė mitybai - nėra vienareikšmio atsakymo. Tai priklauso ir nuo duonos sudėties - riebalų, cukrų, druskos bei skaidulinių medžiagų kiekio, teigia dietistė G. „Tarp vartotojų yra įsitikinimas, kad juoda duona yra sveikesnė ir vertingesnė mūsų mitybai nei kitų rūšių duona, bet taip užtikrintai teigti negalime - dabar yra atsiradę daug duonos rūšių, kurios irgi gali būti naudingos mitybai. Gamintojai, kepdami tiek šviesią, tiek tamsią duoną, įdeda įvairių priedų, tokių kaip daržovės, sėklos, grūdai, sėlenos, taip pat naudoja dalį pilno grūdo miltų.
Pasak R. „Pastebime, kad vartotojai yra labiau linkę skaityti maisto produktų etiketes ir rinktis kuo natūralesniais ingredientais, skoniu bei spalva pasižyminčius duonos gaminius. Vartotojai tampa ne tik išrankesni, bet ir labiau reiklūs duonos kokybei - itin aktualūs tampa rankų darbo duonos gaminiai, pasižymintys patrauklia išvaizda ir sudėtimi. Senosios duonos kepimo tradicijos puikiai dera ir su moderniomis technologijomis - pavyzdžiui, iki 36 val. „Mažai kas žino, kad miltai duonai iki šiol gali būti malami akmens girnomis - tokio, vadinamo šaltojo, malimo miltuose išlieka daugiau organizmui reikalingų mikroelementų bei ląstelienos“, - sako R.
Trys aukšto lygio medikės paaiškino, ką duona ir jos produktai suteikia mūsų organizmui, kiek jos galima ar net reikia suvalgyti per dieną ir svarbiausia, kokią duoną rinktis. Pirmiausia klinikos „Agatas“ ir LSMU Kauno klinikų gydytoja dietologė dr. Rūta Petereit atsakė į daugelį neraminantį klausimą: ar reiktų išvis atsisakyti duonos, ar kartais ją visgi galima valgyti? „Net ne kartais. Duona ir grūdai yra kasdieninė mūsų mitybos dalis. Visiškai atsisakyti galima nebent su gydytojo priežiūra, nebent yra alergija, netoleravimas ar panašiai.
Grūdai - tai angliavandeniai, o angliavandenių tikrai reikia. Aišku, kiekis priklauso nuo amžiaus, aktyvumo ir lyties, bet apskritai - organizmas turėtų per dieną gauti apie 50 proc. angliavandenių (jei 100 proc. laikome visas gaunamas medžiagas, - Red.). Kiek tų angliavandenių sudaro patys grūdai - apytikriai moterims reikėtų grūdų valgyti du kartus per dieną, vyrams - tris kartus. O kiek konkrečiai duonos - priklauso nuo mitybos. Būna žmonių, nemėgstančių duonos. Tokiu atveju jų grūdų normas gali sudaryti košės. Duonos spalva - šviesi, tamsesnė ar visiškai juoda - neturi daug įtakos. Svarbu skaityti sudėtį ir žiūrėti, kiek duonoje reikalingų medžiagų“, - rekomendavo gydytoja. Duona su daržovėmis ir sėklomis - dar geriau. Tiek sėklos, tiek daržovių miltai gali praturtinti duonos sudėtį skaidulinėmis medžiagomis, ypač, jei duonai kepti naudojami kvietiniai, o ne ruginiai miltai.
Dr. R. Petereit paaiškino, kad jei moteriai per dieną reikia du kartus vartoti grūdus, vyrui - tris kartus, tai ikimokyklinio amžiaus vaikui - iki penkių porcijų po 30 gramų. Jas galima išdėlioti per tris kartus. Tarkime, dvi riekelės duonos ryte (pvz., sumuštiniui), grūdai - košė kaip garnyras per pietus ir dar viena ar dvi riekelės vakare. Tai kokią duoną pirkti? Duonos vertė priklauso nuo skaidulinių medžiagų.
„Grūdas turi gemalą, krakmolinę dalį ir skaidulinę sėlenų dalį. Gali būti batonas ar bandelė kepama iš išvalyto grūdo - krakmolinės dalies, o gali būti kepama iš viso grūdo. Viso grūdo duona ar bandelės yra naudingesnės, nes jose yra žmogui reikiamos skaidulinės medžiagos“, - akcentavo R. Petereit. Kalbintos medikės nurodė pagrindinius kriterijus, kuriais reiktų vadovautis renkantis duoną. Šiuo metu galiojantys kriterijai renkantis sveikatai palankiausią duoną tokie:
- Riebalų joje turėtų būti ne daugiau kaip 7 g/100 g;
- Cukrų ne daugiau kaip 5 g/100 g;
- Skaidulinių medžiagų - ne mažiau kaip 5 g/100 g.
Todėl itin svarbu peržiūrėti perkamo produkto sudėties lentelę, nurodomą ant pakuotės. Visos specialistės sutiko, kad duona mūsų organizmui iš esmės nėra žalinga - privalomasis jos atsisakymas tėra mitas. „InMedica“ klinikos gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė patikino, kad apskritai nėra jokio maisto produkto, kurio mes privalėtume visiškai atsisakyti. „Mes žinome, koks maistas yra palankesnis mūsų sveikatai, o kuris - mažiau palankus. Bet nei viena su sveikata susijusi tarptautinė organizacija nedraudžia valgyti jokių produktų, taip pat ir duonos.
Taip, yra duomenų, kad gausesnis duonos vartojimas gali būti susijęs su didesniu svoriu, bet yra ir tyrimų, kurie to neįrodo, ypač kalbant apie viso grūdo miltų duoną. Šiuo metu prieinama išvados, kad svarbiausia visa maisto visuma ir jo kiekis, o ne atskiri maisto produktai racione. Pirmenybė turėtų būti teikiama viso grūdo miltų duonai, kuri pasižymi didesniu skaidulinių medžiagų kiekiu, reikalingu tiek efektyvesniam sotumo jausmui, tiek lėtinių ligų prevencijai. Pirmiausia, ką gauname su bet kokia duona, - tai sudėtiniai angliavandeniai, kurie ir sudaro pagrindinę energijos dalį. Taip pat visi grūdai ir sėklos pasižymi baltymais, todėl duonoje taip yra reikšmingas kiekis augalinės kilmės baltymų. Ir galiausiai, duona, kaip grūdinis gaminys, savo sudėtyje turi B grupės vitaminų bei kai kurių mineralinių medžiagų. Taip pat renkantis duoną svarbu atkreipti dėmesį į pridėtinio cukraus ir druskos kiekius“, - patarė gydytoja.
Ko vengti?
Vis dėlto nuolat vien duona užkandžiauti nepatartina. Esant per dideliam jos kiekiui padidėja ir tam tikra rizika. „Nepaisant vertingų maistinių medžiagų, duona pasižymi nedideliu vandens kiekiu sudėtyje, todėl sąlyginai dideliu energijos tankiu. Tai reiškia, kad nedidelėje porcijoje sutelpa nemažas kiekis kalorijų. Todėl duonos mėgėjams, kurie visą valgomą maistą užkanda duona, didėja tikimybė viršyti savo energijos poreikį ir taip priaugti svorio. Kiekvieno žmogaus situacija turėtų būti vertinama atskirai. Svarbiausia, kad racionas būtų kuo platesnis ir patiekalų receptai kuo įvairesni, ir kad kasdieninės kruopų porcijos neužimtų vien duona“, - atkreipė dėmesį E. Cikanavičiūtė.
Tačiau paprastai vertinant maisto palankumą turima omenyje bendra žmogaus fizinė sveikata. „Visgi žmogus nėra tik fizinė būtybė ir kartais fizinei sveikatai mažiau palankus maistas labai svarbus jo psichologinei ir socialinei sveikatai. Todėl visais atvejais žmogų turime vertinti kaip fizinės, psichologinės ir socialinės sveikatos visumą ir nedemonizuoti fizinei sveikatai mažiau palankaus maisto. Jeigu vertinsime teoriškai, sveikatai palankiausias sumuštinis būtų pagamintas iš viso grūdo miltų duonos, šviežiai paruoštos mėsos ar žuvies, neriebių ir mažiausiai druskos turinčių sūrių, namuose ruoštų užtepų iš jogurto, varškės, avokado, avinžirnių ar kitų ankštinių daržovių. Toks sumuštinis turėtų būti valgomas su įvairiomis daržovėmis.
Dėl duonos kepimo pačiam - visais atvejais pirmenybę skatinama teikti namuose ruoštam ir žinomos bei kontroliuojamos sudėties maistui. Bet iš kitos pusės vertinant šiolaikinio žmogaus gyvenimo būdą ir darbo tempus, negalime tikėtis, kad žmonėms ims ir masiškai pradės ruošti maistą tik namuose. Todėl reikėtų išlikti racionaliems ir rinktis kiekvienam asmeniškai tinkantį optimaliausią variantą. Jeigu žmogus turi noro, laiko ir galimybių kepti duoną namuose, tikrai verta ir sveikintina. Bet jei tokių sąlygų nėra, to reikalauti net ir motyvuojant palankumu sveikatai, būtų neetiška ir neprofesionalu iš gydytojo pusės“, - sakė E. Cikanavičiūtė.
Kai kuri duona neverta savo kainos
Klinikos „Biofirst“ šeimos gydytoja Eglė Savickaitė sakė, kad svarstant šio produkto naudą mitybai svarbu išskirti, apie kokią duoną kalbame. Pasak medikės, mažiausiai maistinės ir energetinės vertės turi šviesi duona-batonas, pagamintas iš aukščiausios rūšies kvietinių miltų. „Duona vis dar užima mitybos piramidės pamatinę dalį dėl patrauklios kainos, suteikiamo sotumo ir joje esančių vertingų medžiagų. Medicininiu aspektu pirmiausia reikia atsakyti į klausimą, apie kokią duoną - pilnagrūdę, kvietinę ar ruginę - kalbame.
Visada duoną (ar ruginę, ar kvietinę) raginu rinktis pilnagrūdę, siekiant praturtinti organizmą maksimaliu kiekiu skaidulų, vitaminų, mineralų. Ruginių grūdų miltų (pilnagrūdžių) duona yra vertingiausia savo sudėtimi ir sveikiausia dėl mažo glikeminio indekso. Tai svarbu, norint teigiamo poveikio cukraus kiekiui kraujyje, norint išvengti cukrinio diabeto, nutukimo, virškinamojo trakto, organizmo uždegiminių procesų. Tuo tarpu kvietinė (pilnagrūdė) duona taip pat vertinga savo sudėtimi, bet nepasižymi teigiamu poveikiu cukraus reguliacijai. Taip pat vis dažniau stebime pacientus su virškinamojo trakto negalavimais, galvos skausmais, nuovargiu, sąnarių ligomis ar net depresija - dėl netolerancijos kvietiniuose miltuose esančiam gliutenui“, - pabrėžė medikė.
Tačiau gliuteno netoleruojantys žmonės neturėtų skubėti gręžtis į specialių dietinių produktų lentynas. Gydytojos teigimu, dažnai „gluten free“ produktai yra gan brangūs, o jų kokybė - ne pasakiška. „Šiandien begliuteniniai produktai yra kokybės ir kainos neatitinkantys produktai. Todėl dažnai gliuteno netoleruojantiems pacientams siūlau grikių, bolivinių balandų, kukurūzų, ryžių, žirnių miltus bei gaminius, iš kurių grikių, bolivinių balandų - labai vertingi.
Gydytoja taip pat atkreipė dėmesį, kad žmonėms, kuriuos vargina virškinamojo trakto negalavimai, rekomenduotų kvietinių aukščiausios rūšies miltų gaminius, kurie mūsų racione dažniausiai būna skanėstų pavidalu, valgyti ne dažniau kaip du kartus per savaitę. „Vadovaujuosi posakiu: „Pusryčius suvalgyk pats, pietus pasidalink su draugu, o vakarienę atiduok priešui.“ Pusryčiai turėtų būti kaloringi, tam puikiai tiktų pilno grūdo košės su augaliniais aliejais ar varškė, jogurtas, paskaninti vaisiais, riešutais, sėklomis; kiaušiniai su daržovėmis; pilnagrūdė duona su lašiša, avokadu. Pietums dažniau raginčiau rinktis riebią žuvį su daržovėmis, o vakarienei - salotas su lengvais baltyminiais produktais ar pilnagrūde duona“, - patarė E. Savickaitė.
Žmonės, kurie stebi savo figūrą, dažnai laiko duoną savo priešu ir išbraukia ją iš mitybos raciono. Tačiau duonos gaminiai gali rasti vietą mažai kalorijų turinčioje dietoje. Pati duona nėra labai kaloringa - 100 gramų duonos yra vidutiniškai 250 kcal, t. y. net mažiau nei daugelyje grūdinių produktų. Tai, dėl ko šis produktas kenkia figūrai, yra prasta jo sudėtis arba netinkamas vartojimas. Sveikai mitybai svarbus ne tik duonos kaloringumas, bet ir jos sudėtis. Dauguma duonos ir baltos duonos kepalų gaminami iš aukščiausios rūšies pirmojo spaudimo miltųIš tokių miltų pagaminta duona yra labai puri, švelni ir ilgai išliekanti.
Dietinės mitybos šalininkams patariama iš aukščiausios rūšies miltų pagamintą duoną palikti lentynoje. Vietoj to pirkite viso grūdo arba ruginę duoną. iš rupių miltų. Ji turi daug daugiau skaidulų ir augalinių skaidulų ir daug geriau malšina alkį. Kiek duonos galite suvalgyti per dieną, priklauso nuo jūsų paros kalorijų normos ir nuo to, kiek suvartojate angliavandenių. Sveikai maitinantis duona gali užimti ne daugiau kaip 1/3 visų per dieną suvalgomų angliavandenių.
Duonos rūšių gausa gali susukti galvą. Ir ne tik ji - pasiūlyta duoną išbraukti iš sveikos mitybos piramidės. Kodėl? Pataria vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja. Jei neturite jokio pagrindo nerimauti dėl celiakijos, galite valgyti duoną ir jos gaminius, tačiau nepamirškite, kad pagal naujausią sveikos mitybos piramidę duona ir jos gaminiai priskiriami prie vengtinų produktų. Taigi - prancūziškieji rageliai, prancūziškas batonas, čiabata ir visa kita skani duona yra mūsų mitybos balastas. Duona, ryžiai, makaronai ir bulvės - tai produktai, kuriuos rekomenduojama valgyti ribotais kiekiais. To nepasakytina apie kitus grūdinius, ypač viso grūdo, produktus.
Kuo labiau grūdas susmulkintas, apdorotas, išbalintas ir perdirbtas, tuo mažiau jis naudingas. Spurgos, žagarėliai ir kiti duonos gaminiai, kepti riebaluose, kremu įdaryti pyragaičiai, sausainiai, kepti naudojant hidrintus riebalus, turėtų būti duodami vaikams kiek įmanoma rečiau. Jei manote, kad duona su saulėgrąžomis, riešutais, vaisių gabalėliais, linų sėmenimis ir kitais sveikais priedais yra vertingesnė už paprastą ruginę, - klystate. Minėti priedai vaikams iki ketverių metų nerekomenduotini, nes vaikas gali paspringti. Be to, šiais priedais dažniausiai skaninama kvietinė duona, o sveikiausia yra natūralaus raugo ruginių rupaus malimo miltų duona. Ji gali būti paskaninta sėlenomis, tai viena sveikiausių grūdo dalių, joje gausu vitaminų, mikroelementų, taip pat skaidulų, apsaugančių nuo vidurių užkietėjimo.
Svarbesnis nei cukraus kiekis duonoje yra druskos kiekis. Suaugusiam žmogui per parą rekomenduojama suvartoti ne daugiau kaip 2,5 g druskos. Kūdikiams druska skaninti maistą išvis nerekomenduojama, jiems užtenka druskos, natūraliai esančios produktuose. 1-3 metų vaikams druskos per parą rekomenduojama suvartoti ne daugiau kaip 1,5 g, o 4-8 metų vaikams - ne daugiau kaip 1,9 g per parą. Druskos, be abejo, yra ne tik duonoje, tad suskaičiuokite, kiek druskos per parą suvartos jūsų darželinuko amžiaus vaikas, jei pusryčių gaus sumuštinį su sūriu ar dešra, o galbūt pieniškų dešrelių, pietų - sriubos su duonos rieke, kotletą, salotų ir bulvių košės, o vakarienės - makaronų apkepo su daržovėmis ir sūriu ar mėsa.
Geriausia, jei vaikas duonos gaminius valgytų ne kiekvieną dieną, nes šie produktai pagal naujausią sveikos mitybos piramidę priskirtini prie vengtinų, kaip ir perdirbti mėsos gaminiai ar saldumynai.
Druskos kiekis duonos gaminiuose (2015-2016 m. duomenys)
| Gaminio tipas | Druskos kiekis (g/100g) |
|---|---|
| Duonos gaminiai (pvz., traški duonelė, duonos traškučiai) | Vidutiniškai 1,35 |
| Duona | Nuo 0,13 iki 1,16 |
| Batonas | Vidutiniškai 0,8 |