Šunys, kaip ir žmonės, reikalauja tinkamos mitybos, kad būtų sveiki ir energingi. Didžiojoje Britanijoje neseniai pasibaigė keli teismo procesai, kuriuose šunys „laimėjo“ prieš šeimininkus, kurie juos per daug mylėjo ir be saiko šėrė. Tad kaip tinkamai šerti savo augintinį? Šioje straipsnyje rasite patarimų ir rekomendacijų, kaip užtikrinti visavertę mitybą savo šuniui.

Mėsa - pagrindinis šuns maistas

Šuo yra mėsėdis, todėl jo „meniu“ pagrindą turi sudaryti mėsa. Per dieną šuniui reikia apie 20 g mėsos vienam kilogramui jo svorio. Pavyzdžiui, jei anglų kokerspanielis sveria 12 kg, jam reikia 240 g mėsos. Geriausia mėsa šunims - jautiena ir paukštiena. Šeriant galvijų inkstais, širdimi ar pan., jų reikia duoti daugiau, nes jie yra ne tokie maistingi.

Šunims negalima duoti paukštienos kaulų. Apskritai, aštrūs žali kaulai pavojingi jų sveikatai. Žuvis šunims sveika. Mūsiškiams tinka jūros žuvis (jūros lydeka, ledjūvė, strimelės), bet patartina ją apšutinti verdančiu vandeniu.

Kiti produktai, tinkami šunims:

• Varškė, rūgpienis, sūris (grynas pienas - ne, organizmas nepasisavina laktozės)
• Obuoliai, kriaušės, moliūgai ar svogūnai (saikingai, kaip ląstelienos šaltinis)
• Žali kiaušiniai (naudingesnis - trynys)
• Aliejus, ypač nerafinuotas

Sausas ėdalas - patogus pasirinkimas

Kad mums nereikėtų sukti galvos, o šunų meniu būtų visavertis, galime šerti savo augintinius sausu ėdalu. Toks ėdalas taupo mūsų laiką, negenda ir yra ypač patogus karštuoju metų laiku. Tik nepatartina rinktis pigiausią, nes prisieis dar pirkti ir maisto papildų.

Jeigu prisieina keisti sauso ėdalo rūšį, tai daroma laipsniškai, palengva. Patyrę kinologai apie ėdalo vertę sako paprastai ir aiškiai: jeigu šuo pakrovė tokią pat krūvą, kokią suėdė, ėdalas nieko vertas.

Kartais šunų mylėtojai įberia sauso ėdalo į košę manydami, kad šuo bus sotesnis. Jie klysta. Šiuo atveju sumažėja būtinas mėsos kiekis.

Subalansuota mityba - raktas į sveikatą

Šuns organizme nuolat vyksta cheminiai ir biologiniai procesai. Dalis organizmo medžiagų sunaudojama kūno temperatūrai palaikyti, ląstelėms atsinaujinti, seilių, skrandžio sulčių gamybai, įvairių raumenų darbui judant ir t.t. Todėl organizmas kasdien turi gauti pakankamai baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių druskų, vitaminų ir vandens.

Pažeidus šėrimo režimą (šėrimas ne laiku arba su pertraukomis, nepilnavertis pašaras), nusilpsta šuns organizmas, sumažėja darbingumas ir atsparumas ligoms. Permaitinimas irgi kenkia sveikatai.

Tinkamas šuns šėrimas yra toks, kai organizmas kasdien gauna pakankamą kiekį maisto medžiagų, vitaminų bei mineralinių medžiagų, reikalingų palaikyti normalų gyvybingumą ir gerą darbingumą. Apie šuns mitybą sprendžiama iš jo išvaizdos, darbinių savybių. Kai šuo atrodo gerai, yra linksmas, judrus, noriai atlieka tai, ką liepia šeimininkas, galima neabejoti, kad jis šeriamas tinkamai.

Pagrindinės maisto medžiagos ir jų svarba:

• Baltymai - svarbiausia maisto produktų sudedamoji dalis, padedanti atsinaujinti organizmo ląstelėms. Per parą šuo turi gauti vidutiniškai 100 g baltymų. Daugiausia baltymų yra mėsoje, žuvyje, piene, avižose, miežiuose, kviečiuose.
• Riebalai - svarbus energijos ir kai kurių vitaminų šaltinis. Per parą šuniui reikia vidutiniškai 25g riebalų.
• Angliavandeniai - svarbiausias organizmo ląstelių energijos šaltinis. Per parą šuo turi gauti vidutiniškai 350 g angliavandenių.
• Mineralinės druskos - kalcio, kalio ir kitas, taip pat mikroelementus (nedidelius kiekius vario, jodo, cinko ir kt.) - šuns organizmas gauna su maistu. Trūkstant mineralinių medžiagų šunys gali susirgti rachitu, lūžti kaulai, sutrikti jaunų šuniukų vystymasis ir t.t.
• Vitaminai - biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, labai svarbūs medžiagų apykaitai ir gyvybinėms funkcijoms.
• Vanduo - būtinas organizmo funkcionavimui.

Šėrimo normos:

Nustatyta, kad paros norma suaugusiam vidutinio ūgio šuniui vasarą sudaro 2000-2100 kilokalorijų, o žiemą - 2300-2400 kilokalorijų. Žiemą organizmui reikia daugiau kilokalorijų, nes organizmas išeikvoja dalį energijos normaliai kūno temperatūrai palaikyti.

BARF mityba - natūralus pasirinkimas

BARF (Biologically Appropriate Raw Food) yra mityba, kurią sudaro tinkamai subalansuota žalia mėsa šunims ir kitiems naminiams gyvūnams. RAW mitybos principai, tai šuns šėrimas mėsa ir jos subproduktais. Didžiausias RAW šunų mitybos minusas - „mėsos sindromas“ (kalcio trūkumas). Dėl to labai svarbu atkreipti dėmesį, kad tokio tipo mitybą turi sudaryti 80 proc. mėsos (įskaitant kai kuriuos subproduktus, tokius kaip širdis), 10 proc. organų (subproduktų, kurių pusę sudaro kepenys), 10 proc.

Šeriant RAW gyvūnui rekomenduojama duoti 80 proc. mėsos (įskaitant kai kuriuos subproduktus, tokius kaip širdis), 10 proc. kaulų ir 10 proc. organų (subproduktų, kurių pusę sudaro kepenys), kartais sveiki kiaušiniai.

Šeriant RAW mėsa nepjaustoma - šuniui sudaromos sąlygos maitintis kuo natūraliau, kramtyti, graužti ir pan., tai labai naudinga dantims. Papildai nerekomenduojami, nors kartais šunims duodama žuvų taukų.

Kuo šerti maitinant RAW?

• Visas kiaušinis
• Jautiena (visos dalys, išskyrus svorį laikančius (atraminius) kaulus)
• Sveikas triušis (ar jo dalys)
• Vištiena (visa ar dalimis)
• Kalakutas (visas ar dalimis)
• Putpelė, fazanas, antis, žąsis
• Kiauliena
• Ėriena, ožka
• Elnias, briedis, stirna
• Žuvis
• Žiurkė, voverė, pelė

Subproduktai:

• Kepenys (bet kokios rūšies)
• Inkstai (bet kokios rūšies)
• Skrandžiai
• Širdis
• Blužnis
• Kasa
• Plaučiai
• Smegenys
• Liežuviai, širdys

Kaulų šaltinis:

• Avis - bet kokie kaulai, galvos, kaklai, nugara, stuburas
• Višta - skerdena, sparnai ir kaklas
• Triušiai - skerdenos, kailiai, viduriai
• Kiaulės - bet kokie kaulai, kojos, galva, uodegos
• Jautiena: mažesni kaulai, veršienos skerdena, uodegos, šonkauliai, netinka galūnės, žandikauliai
• Stirnos - šonkauliai ir dubenys, vengti galūnių kaulų

Šuniukų mityba

Šuniukams, jauniems šunims, sukergtoms ir laktuojančioms kalėms reikia duoti ir pieno. Šuniukams rekomenduotini ir žali kiaušiniai.

Žindomų šuniukų išsivystymas nustatomas pagal jų svorį. Mažylių svoris turi kasdien didėti. Gerai šeriami šuniukai auga stabiliai, o jei kalė neturi pakankamai pieno - badauja, menksta, net suserga. Kad kalė nesulystų, o šuniukai normaliai augtų, juos reikia papildomai šerti.

Šuniukai šeriami šiltu karvės pienu, į kurį įdedama žalių kiaušinių (stiklinei skysčio vienas kiaušinio trynys, 2 šaukštai ramunėlių arbatos ir arbatinis šaukštelis medaus). Nuo penkioliktos dienos į papildomą pašarą dedame truputį duonos ir žalio, neriebaus faršo (po 30 gramų vienam šuniukui per parą). Nuo 17-20 dienos vietoj faršo duodama smulkiai pjaustyta mėsa, skysta košė, virta mėsos buljone, sriuba, varškė, žuvies filė ir t.t.

Nuo kalės paimto šuniuko pašaruose turi būti visų organizmui reikalingų medžiagų, ypač baltymų, vitaminų, mineralinių druskų. Pašaras turi būti kuo įvairesnis, be aštrių prieskonių, galinčių paveikti šuniuko uoslę: pipirų, cinamono, acto ir t.t. Virtas ėdalas turi būti nelabai skystas ir ne per tirštas. Mėnesio ar kiek vyresniam šuniukui netinka mėsos faršas, kurio jo skrandis ir žarnynas kaip reikiant nepasisavina. Negalima šuniukui duoti kiaulienos, avienos ir sūdytos mėsos. Jo organizmas gerai pasisavina žuvies filė, varškę, žalias tarkuotas morkas, saldų ir rūgštų pieną, žalius kiaušinius (vienas kiaušinis per 2 dienas), manų košę, stambiai maltą avižinę ir kvietinę košę.

Vitaminai šuniukams:

• Žuvų taukai (pradėti duoti po kelis lašus ir pamažu didinti normą iki 2-3 arbatinių šaukštelių per dieną)
• A ir D vitaminų aliejiniai preparatai (pradedama duoti po lašą, nuo šešių mėnesių - po 4-5 lašus)
• Kalcio glicerofosfatas (kasdien, iš pradžių 0,5-1 tabletę, vėliau daugiau)
• Kalcio gliukonatas (kasdien, iš pradžių po 2 tabletes (trijų mėnesių šuniukui - 15-20 tablečių) per dieną)

Produktai, kurių reikėtų vengti

Yra produktų, kurie augintinį gali susargdinti ar net nugalabyti. Svarbu žinoti, ko negalima duoti savo šuniui:

• Aštrūs kaulai
• Saldumynai
• Rūkytas maistas
• Sugedęs, supelijęs maistas
• Vynuogės, avokadai, brokoliai

Praktiniai patarimai

• Visada atsižvelkite į šuns individualius poreikius, amžių, veislę, aktyvumą ir sveikatos būklę.
• Jei nesate tikri dėl šėrimo plano, pasitarkite su veterinaru arba patyrusiu kinologu.
• Stebėkite savo šuns išvaizdą, energijos lygį ir išmatas, kad įsitikintumėte, jog jis gauna tinkamą mitybą.

Šėrimo režimas

Suaugęs šuo šeriamas du kartus per dieną - ryte ir vakare (ne vėliau kaip valandą prieš dirbant ir ne anksčiau kaip pusę valandos po darbo). Kai kurie specialistai rekomenduoja šerti vieną kartą per parą - vakare. Šunys greitai pripranta prie nusistovėjusio režimo ir keisti jį be reikalo netikslinga.

Lentelės

1 lentelė. Mėsa šunų mityboje

Produkto pavadinimas	Savybės
Arkliena, jautiena, aviena	Gausu baltymų, riebalų, gerai pasisavinama
Subproduktai (galvų atliekos, kojos, gerklės, skrandžiai)	Mažiau maistingi, reikia duoti daugiau
Mėsos konservai	Patogu išvykose, mažiau vitaminų ir kaloringumo

2 lentelė. Orientacinės tarnybinių šunų šėrimo normos (30 kg sveriančiam šuniui)

Šios normos yra orientacinės. Dekoratyvinių šunų pašarų kiekis nustatomas atsižvelgiant į šunelio svorį.

3 lentelė. Paros racionas ir pašaro kiekis jauniems stambių veislių šunims

Ši lentelė pateikiama kaip pavyzdys, tačiau kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į individualius šuns poreikius.

Šaltiniai:

• Natural Nutritions for Dogs and Cats - The Ultimate Diet. Autorius - Kymuthy Schultze
• Honey’s Natural Feeding Handbook for Dogs. Autorius - Jonathan Self
• Raw Dog Food: Making It Work for You and Your Dog. Autorius - Carina Bh Macdonald
• Works Wonders - Feed Your Dog Raw Meaty Bones. Autorius - Tom Lonsdale
• Raw Meaty Bones: Promote Health. Autorius - Tom Lonsdale
• Give Your Dog a Bone. Autorius - Ian Billinghurst
• The Complete Herbal Handbook for the Dog and Cat. Autorius - Juliette de Bairacli Levy

Tinkama šuns mityba yra investicija į jo sveikatą ir gerovę. Laikykitės šių patarimų ir mėgaukitės ilgu ir laimingu gyvenimu su savo keturkoju draugu.

---