Turbūt reta maistinių medžiagų grupė yra patyrusi tokius amerikietiškus kalnelius kaip riebalai - nuo nulinčiavimo iki visiškos reabilitacijos. Dar neseniai beveik visi sveikos mitybos mokytojai kartojo, kad riebalai yra blogis ir jų reikia vartoti kuo mažiau. Tikėta, kad jie kalti dėl padidėjusio cholesterolio kiekio kraujyje, užsikimšusių kraujagyslių, širdies ligų, nutukimo ir kitų bėdų, todėl maistas su užrašu „0 riebalų“ buvo itin populiarus. Deja, riebalų atsisakymas mūsų sveikatos nepagerino. Nutukimas dar labiau didėjo, o ligų nemažėjo.
Revoliucija įvyko tuomet, kai mokslininkai išsiaiškino, kad ryšys tarp maisto ir kūno riebalų nėra toks tiesioginis. Pasirodo, tik 20 proc. kūno riebalų patenka su maistu, likusieji yra kitokių vidinių procesų pasekmė. O sveikata blogėja dėl to, kad atsisakydami riebalų, pasisotinti bandėme kur kas prastesniais jų pakaitalais - cukrumi ir miltiniais gaminiais. Pastebėta, kad visiškai atsisakę riebalų žmonės kur kas daugiau suvalgo greitųjų angliavandenių ir… tunka, nes perteklius angliavandenių virsta riebalais.
Riebalai būtini žmogaus organizmui. Tai viena iš trijų pagrindinių maisto medžiagų, reikalingų mūsų organizmui. Be jų negautume riebaluose tirpių vitaminų A, E, D, K ir mityba būtų nesubalansuota, sotumo jausmas mažesnis. Riebalai turi sudaryti 25-30 proc. bendros maisto energinės vertės. Apie 70 g (2000 kcal. suvartojimui), tik supraskime, - pabrėžia dietistė, - į šį kiekį įeina ne tik aliejaus ar sviesto sunaudotas kiekis, bet ir kituose maisto produktuose esantys riebalai.
Sotieji ir nesotieji riebalai
Sotieji ir nesotieji riebalai - ką turime žinoti apie juos? Sotieji riebalai yra kietieji. Jie gali būti ne tik gyvulinės kilmės (taukai ar sviestas), bet ir augalinės (kokosų arba palmių aliejus). Sotieji riebalai suteikia tvirtumo ir elastingumo ląstelių membranoms, stiprina organizmo imunitetą, lengvina deguonies pernešimą. Sočiųjų riebalų reikia pagrindinių lytinių hormonų gamybai užtikrinti, juose yra riebaluose tirpių vitaminų.
Vis dėlto, piktnaudžiauti sočiaisiais riebalais nereikėtų, jie turėtų sudaryti iki trečdalio visų gaunamų riebalų. Kad dienai gautume sočiųjų riebalų perteklinį kiekį, užtenka suvalgyti 100 g kiaulienos sprandinės (20 g riebalų) arba 15 g sviesto ir tai jau bus pusę dienos riebalų normos, o turėtų būti tik apie 20 g! Taip pat neapsigaukite dėl augalinių alternatyvų, 100 g kokosų grietinėlės gali turėti daugiau kalorijų, o iš jų ir riebalų, nei toks pat kiekis mėsos!
Nesotieji skystieji riebalai, aliejai - jų mityboje turi būti daugiau 2/3 nuo visos 30 proc. riebalų kiekio normos. Taip pat mityboje turi būti daugiau augalinių, nei gyvulinių riebalų. Nėra taip, kad vieną riebalą sudarytų tik nesotieji ar sotieji, taip klasifikuojama pagal tai, ko sudėtyje randama daugiausiai.
Nors, kartais įprasta manyti, kad sotieji riebalai tik gyvūninės kilmės (taukai, sviestas ar lydytas sviestas), tačiau tai ne visai tiesa. Sotiesiems riebalams priskiriami ir kai kurie augaliniai riebalai - pavyzdžiui, kokosų ar palmių aliejus. Jeigu palygintume sočiųjų riebalų kiekį svieste, kokosų aliejuje, galvijų ir kiaulių taukuose, tai pamatytume, kad daugiausiai jų yra kokosų aliejuje, o mažiausiai kiaulių taukuose. Tuo tarpu lydytame svieste „Ghi“ būtų beveik 20 proc. daugiau sočiųjų riebalų nei svieste.
Sintetiniai riebalai (transriebalai)
Sintetiniai riebalai (transriebalai) - katastrofa mūsų organizmui? Kokie tai riebalai? Dirbtiniai transriebalai (dar vadinami pramoniniais transriebalais arba iš dalies hidrintais riebalais) - yra pavojingi jūsų sveikatai, - įspėja dietistė. Šie riebalai susidaro, kai augaliniai aliejai yra chemiškai pakeičiami, kad išliktų kieti kambario temperatūroje, o tai suteikia jiems daug ilgesnį galiojimo laiką, jie yra pigesni, todėl maisto pramonė juos mėgsta naudoti.
Hidrintų riebalų galima rasti jau pagamintuose prekybos centrų tortuose ar pyraguose, saldainiuose, net varškės sūreliuose, traškučiuose, gruzdintame ir kitame stipriai perdirbtame maiste. Svarbu žinoti tai, kad: transriebalai turi neigiamą poveikį sveikatai ir gali didinti širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip išeminė širdies liga, miokardo infarktas, vėžio, cukrinio diabeto bei nutukimo riziką, taip pat gali turėti žalingą poveikį nėštumui bei vaisiaus vystymuisi.
Teigiama, kad jei daugiau nei 2 proc. paros maisto energijos gaunama iš RRT, rizika mirti nuo širdies ligų išauga 20-32 proc. Nustatyta, kad 1994 m. maždaug 30 000 mirčių siejama būtent su transriebalų rūgštimis. Pasaulio Sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja, kad riebalų rūgščių trans izomerų vartojimas būtų ribojamas mažiau nei iki 1 proc. nuo bendrojo paros energijos kiekio.
Todėl venkite maisto produktų su šiais užrašais „iš dalies“ arba „visiškai hidrinti“ - sudėtyje, ypač iš dalies hidrintų riebalų, kurie dedami į tokį maistą kaip saldainiai, konditeriniai gaminiai ir kitas stipriai perdirbtas maistas. Ir patys gamindami maistą, jo nepaverskite kancerogeniniu - jokiu būdų nenaudokite pakartotinai aliejaus ir venkite gruzdinto riebaluose maisto.
Paprastas sviestas
Paprastas sviestas - kuo naudingas ir kuo ne? Ar tikrai vyresniems nei 45-erių metų žmonėms sviesto geriau nevalgyti? Paprastas sviestas mums reikalingas sotumo jausmui bei skonio pagerinimui, vitaminais tirpiais riebaluose, blogai - tik jo perteklius! Geriau suvalgyti gabalėlį sviesto nei bandelę iš prekybos centro su hidrintais riebalais, margarinu ir daug kitų maisto priedų. Jei girdite patarimą atsisakyti valgyti tai, kas buvo valgoma mūsų senolių jau šimtmečius - bėkite nuo tokių patarimų!
Žinoma, sviestą iš mitybos raciono pašalinti derėtų jei jūs netoleruojate pieno cukraus laktozės ar esate alergiški piene esančiam baltymui - kazeinui. Nors sviestas turi riebalų pagrindą ir tik minimaliai išvardintų medžiagų, bet kiekvienam, pagal savo sveikatos būklę, derėtų nuspręsti individualiai. Galbūt jums taikoma gydomoji mityba, sumažinta riebalų dieta, tuomet ir sviesto neturėtų būti kasdien, bet sviestą išbraukti iš mitybos vien dėl to, kad sulaukėte 45 metų yra visiška nesąmonė.
Lydytas sviestas „Ghi“
„Ghi“ sviestas - paprastas produktas, tačiau keliantis tiek ginčų - vieni sako, kad „Ghi“ - labai sveika, kiti, kad labai nesveika. Kaip yra iš tiesų? Nuo senų laikų lietuviai gamino lydytą sviestą tam, kad galėtų ilgiau jį išlaikyti be šaldytuvo ir naudotų maisto ruošimui, todėl tai nėra kažkoks stebuklingas produktas atkeliavęs iš Indijos ir išaukštinti šio produkto nereikėtų.
Visuomet pravartu turėti daugiau žinių apie įvairius riebalus tam, kad galėtume tinkamai subalansuoti mitybą ir kritiškai vertinti įvairius mitybos mitus. Lydytas sviestas „Ghi“ gaminamas ilgai kaitinant, kol išgaruoja vanduo, pasišalina angliavandeniai ir baltymai denatūruoja, lieka tik pieno riebalai (99,9 proc.). Anot jos, toks sviestas rekomenduojamas žmonėms, kurie netoleruoja laktozės, yra alergiški pieno baltymams.
Ant ko kepti?
Jau beveik dešimtmetį, vedant praktinius maisto gaminimo mokymus ir teorines paskaitas visoje Lietuvoje pastebima, kad pagrindinis lietuvio klausimas “ANT KO KEPTI?”. Pirmiausia, reikia prisiminti, kad kepimas apskritai nėra sveikas maisto ruošimo būdas: jei daržoves tik trumpai apkepame keptuvėje, o vėliau troškiname, tada gerai, bet jei daržoves gruzdiname keptuvėje ant sviesto „Ghi“, toks patiekalas jau nebus laikomas sveikatai palankiu.
Pavyzdžiui, kepti kiaušinius, blynus ant lydyto sviesto yra geriau nei ant paprasto sviesto, nes nesusidarys kancerogeninės medžiagos. O sviestą derėtų tepti ant sumuštinio, dėti į pyragus, kur temperatūra gaminio viduje nebūna aukštesnė nei 100 laipsnių. Anot specialistės būtina nepamiršti, kad virš 180 laipsnių temperatūra jau nėra palanki mūsų sveikatai, toks maistas nebus naudingas, taip pat, labai svarbu gera keptuvė.
Anot specialistės, iš riebalų pirmiausia verta rinktis ypač tyrą alyvuogių aliejų. Jei aliejus išspaustas iš nesunokusių alyvuogių, yra žemo rūgštingumo, gali būti naudojamas ir troškinimui, apkepimui iki 180 laipsnių temperatūroje. Antras pasirinkimas - nerafinuotas rapsų aliejus, kuriame dominuoja omega-3 rūgštys, o tai geriau nei saulėgrąžų aliejus, kuriame gausu omega-6.
Mitybos pagrindas - augaliniai produktai, jie turi sudaryti 80-90 proc. mūsų raciono, tad jei naudosime daugiau sviesto „Ghi“ ar kito gyvulinės kilmės riebalo, šią proporciją pavojingai pažeisime.
Riešutų, sėklų, saulėgrąžų, alyvuogių aliejai
Riešutų, sėklų, saulėgrąžų, alyvuogių aliejai - ar visi mums vienodai naudingi? Neapsistatykime savo virtuvių dešimtimis įvairių aliejaus rūšių, nepamirškite - jis oksiduojasi ir genda. Mums puikiai užtenka gero alyvuogių aliejaus terminiam apdorojimui ir salotoms. Ar gali geras aliejus būti pigus - deja, ne. Kita vertus, jis nėra toks brangus, kad taptų neįkandamas. Vieno litro kaina prasideda maždaug nuo 15 eurų, bet gali siekti ir 90 eurų.
Aukštos kokybės ypač tyras alyvuogių aliejus spaudžiamas iš žalių, nesunokusių alyvuogių, dėl to išgaunamas ženkliai mažesnis jo kiekis, todėl ir kaina atitinkamai bus aukštesnė. Šaltas spaudimas atliekamas tik mechaninėmis priemonėmis, ne aukštesnėje nei 27 laipsnių temperatūroje. Tokiame aliejuje bus daugiau polifenolių, o juk būtent dėl jų alyvuogių aliejus yra toks naudingas mūsų sveikatai.
Polifenoliai apsaugo mūsų ląsteles nuo oksidacinės pažaidos, kraujospūdžio didėjimo, vėžinių susirgimų (krūties, storosios žarnos, skrandžio), kaulų retėjimo, artrito, diabeto, nutukimo, kepenų ligų, virškinimo sutrikimų, regos pablogėjimo. Jis padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, teigiamai veikia mažinant „blogojo“ cholesterolio kiekį organizme ir uždegiminius procesus, netgi turi antimikrobinį poveikį.
Alyvuogių aliejus yra puikiai subalansuotas, nes jame yra visų tipų riebalų rūgščių, įskaitant ir sočiąsias. Tik nepamirškite - kad ir koks sveikas produktas būtų aliejus, tai yra riebalai, tad vartokite saikingai, nepilkite šaukštais. Kartais produktus užtenka jais tiesiog apipurkšti.
Rinkitės tik ypač tyrą, šalto spaudimo alyvuogių aliejų. Atkreipkite dėmesį į pagaminimo vietą.Atmeskite net ir ypač tyrą (extra virgin) alyvuogių aliejų, jei kilmės šalis nurodoma ES. Tai bus Europos sąjungos alyvuogių aliejų mišinys, o tokiame aukštos kokybės nevertėtų ieškoti. Rūgštingumas ne didesnis nei 0,8 proc. Kuo jis mažesnis, tuo daugiau natūralių antioksidantų - polifenolių. Pačios aukščiausios kokybės ypač tyras alyvuogių aliejus bus iki 0,3 proc. rūgštingumo.
Toks aliejus gaunamas mechaniniu būdu spaudžiant aukščiausios kokybės žalias alyvuoges žemoje temperatūroje, jame nėra defektų, pasižymi aukštomis skoninėmis ir aromatinėmis savybėmis, jame gausu naudingų medžiagų. Rinkitės ekologišką. Pasak alyvuogių aliejaus ekspertų, save gerbiančiame aliejaus ūkyje alyvuogės auginamos nepurškiant jų cheminėmis medžiagomis, o jei derlių užpuola kenkėjai, pasitaiko, kad aliejus net nepatenka į rinką, nes alyvuogės tampa nebetinkamos išgauti aukščiausią aliejaus kokybę. Vis dėlto jei norite būti dėl to 100 proc.
Geriausia talpa - tamsaus stiklo butelis. Paprastai kokybiški aliejai tokiose talpose ir parduodami, tamsus stiklas padeda apsaugoti juos nuo oksidacijos. Skardinėse dažniausiai parduodamas alyvuogių išspaudų aliejus. Skonis ir kvapas. Įvertinti aliejaus kokybę pagal skonį ir kvapą gali tik įgudęs vartotojas. Kuo daugiau polifenolių turi aliejus, tuo skonis bus pikantiškesnis. Tačiau kartumas kartumui nelygus.
Rafinuoti ir nerafinuoti aliejai
Rafinuoti ir nerafinuoti aliejai - ką turime žinoti apie juos? Anot specialistės rafinuotas (valytas) aliejus pagaminamas, kai cheminiu būdu panaikinamas natūralus kvapas ir spalva, naudingos maistinės medžiagos (antioksidantai, vitaminai, mineralai ir kiti), aliejus tampa skaidrus, ilgo galiojimo laiko, biologiškai neaktyvus. Augalinių aliejų dezodoravimo ar rafinavimo metu susidaro nedideli riebalų rūgščių trans izomerų kiekiai.
Kokosų aliejus
Populiarusis kokosų aliejus - ar jis tikrai toks sveikas, ką reikėtų apie jį žinoti? Daugiausiai sočiųjų riebalų turintis kokosų aliejus, nors ir augalinis produktas, turėtų būti ribojamas kaip ir lydytas sviestas „Ghi“. „Žinoma, ant nerafinuoto kokosų aliejaus ar lydyto sviesto „Ghi“ kepti blynai įgaus malonų skonį, tačiau kepdami stenkitės keptuvę padengti minimaliu šių riebalų kiekiu.
Klaidos renkantis riebalus
Kokias klaidas darome, rinkdamiesi riebalus patiekalams ir gamybai? Pagrindinė klaida - rafinuoti pigūs aliejai, jų vartojame perteklių ir “plaukia keptuvės“ riebaluose. O kur dar majonezas, įvairūs padažai prie patiekalų. Specialistė pažymi, kad majonezas nėra didysis blogis ir sveikos mitybos priešas kaip, kad daugelis bando jį nuteisti, tačiau jo neturėtų mityboje būti kasdien, o gardinant mišraines užtenka visai nedidelio jo kiekio.
Anot dietistės majonezo pagrindas yra rafinuoti aliejai, dėl to geriau tokius riebalus vartoti tik skoniui pagerinti, bet kaip paties patiekalo pagrindą. Geriau pabandyti patiems pasigaminti tokius padažus kaip graikiškas jogurtas su garstyčiomis (puikiai tiks lietuvių mėgstamai baltai mišrainei pagardinti).
Riebalai ir kepenys
Ar tiesa, kad valgant per daug riebalų suriebėja kepenys, užsikemša kraujagyslės? Priežasčių kodėl suriebėja kepenys yra ne viena, o kraujagyslės užsikemša ne vien nuo sviesto pertekliaus, - patikina dietistė. Valgydami saldumynus, pyragus, bandeles, torčiukus, greitųjų angliavandenių perteklius organizme virsta sočiais riebalais, kurie ir atlieka savo blogąjį darbą.
Tokiu būdu, dažnai bijodami riebalų, žmonės sukelia didesnės žalos sau valgydami vien liesą maistą, suvalgo daug cukraus, baltų miltų produktų, nes trūksta energijos arba liesas maistas nėra skanus. Dažnai žmonės bijo valgyti riebalus, kad nepakenktų širdžiai ir kraujagyslėms. Ar tai veiksminga? Valgyti geruosius riebalus būtina, be jų - pavyzdžiui, omega-3 pakankamo kiekio, sveikos širdies ir elastingų kraujagyslių tikėtis neverta, - pažymi R.
Neriebalinti produktai
Nuriebalinti produktai: jogurtai, sūriai , kuriuose yra nulis riebalų. Kam tokie produktai reikalingi? Maisto pramonei! Turi būti šiek tiek ir gyvūninės kilmės riebalų. Tai sviestukas, grietinė, taukai. Jie yra turtingi sočiosiomis riebalų rūgštimis. Tai yra tokia medžiaga, kuri, deja, skatina mūsų širdies kraujagyslių ligų susirgimų vystymąsi.
Kalbant apie augalinius riebalus, na, išties yra daug dėmesio skiriama augaliniams riebalams, aliejams. Labai gerai ištirtas ir dainomis apdainuotas alyvuogių aliejus. Dažnam kyla klausimas, tai kiek gi to aliejaus vartoti? Mėgstantiems sūdytus ir rūkytus mėsos gaminius smalsu, kiek tų lašinukų galima sau leisti pasmaguriauti per savaitę?
Anot dietologės, remiantis matematiniais skaičiavimais, maždaug 30 proc. Tai būtų maždaug trys-keturi, kai kam penki, šaukštai aliejaus. Tačiau ne vien aliejus turėtų būti, reikėtų ir kitų riebalų įtraukti. Tai arbatinis šaukštelis sviesto tikrai nepakenks, - tikina gydytoja. - Kiti išsigąsta, kad tik šaukštelis. Renkantis aliejų, dietologė atkreipia dėmesį, kad ne visos jo rūšys tinkamos kepti. „Jeigu mes kepame keptuvėje, tikrai kai kurių aliejų neverta naudoti. Pavyzdžiui, linų sėmenų aliejaus. Jis yra nuostabios sudėties. Tai yra tas aliejus, kuris turi omega-3 riebalų rūgščių, bet jis visai neatsparus kaitinimui.
Jeigu mes vis tik ruošiame patiekalą keptuvėje, tai geriau būtų, kad tai truktų kuo trumpiau. Alyvuogių aliejus greitam maisto kepimui, pakepinimui tinka. Puikiai tinka ir rapsų aliejus. Kuo naudosime įvairesnį aliejų - saulėgrąžų, rapsų, alyvuogių ir kitus - tuo nauda bus didesnė.
Kaip kepti sveikai?
1. Tinkamai pasirinkite aliejų, kuris nedegtų. Didžiausia problema slypi ne pačiame kepimo procese, o tame, kad augaliniai ar gyvūninės kilmės riebalai, kuriuose kepame, skyla veikiami karščio. Todėl riebalai kepimui turėtų būti pasirenkami pagal savybę, kuri angliškai vadinama „dūmų tašku“ („smoke point“). Paprasčiau tariant tai - temperatūra, kurioje skirtingi riebalai pradeda rūkti, degti. Vieni riebalai yra stabilesni, kiti - mažiau stabilūs.
Aliejui degant jis oksiduojasi, susidaro transriebiosios riebalų rūgštys, kurios dar vadinamos laisvaisiais radikalais. Transriebiosios riebalų rūgštys daugeliu atvejų pradeda formuotis aliejui pasiekus 150 laipsnių temperatūrą.
2. Aliejaus turi būti tiek, kad jaustumėte produkto, o ne aliejaus skonį. Neleiskite gaminiui prisigerti itin daug aliejaus, pagaukite save, kai pilate aliejų į keptuvę, - juk užtenka vos kelių lašų, kad iškeptumėte maistą, ypač, jei naudojatės nesvylančiomis keptuvėmis. Jei jus erzina aliejaus prieskonis maiste, rinkitės rapsų aliejų. Jei iškepus produkto skonis - kaip padegusio, o jis taip neatrodo, vadinasi, kaltas senas jau panaudotas aliejus.
Dar vienas patarimas: seną aliejų vėl ir vėl naudoja tik pigūs greito maisto restoranai, kuriems svarbus pelnas, o ne jų klientų sveikata.
3. Kepkite ant nedidelės ugnies. Pamėginkite maistą kepti ant nedidelės ugnies ir ilgiau, atraskite minimaliausią aliejaus kiekį, kurio reikia, kad patiekalas neprisviltų, tačiau ir neprisigertų per daug aliejaus.
4. Iškepėte? Traukite lauk iš keptuvės. Mitybos tinklaraščiuose taip pat patariama tik iškepusį gaminį išimti iš keptuvės, nuvarvinti.
5. Net ir rinkdamasi aliejų kepimui, ieškokite turinčio mažiausiai riebalų. Kas „nužudo“ daugiausia lietuvių? Širdies ir kraujagyslių ligos. Todėl net ir gamindami turėtume vengti aliejų, turinčių didelį kiekį sočiųjų riebalų bei transriebalų, cholesterolio. Tiesiog rinkdamasi aliejų patyrinėkite etiketes, kokių medžiagų jame gausiausia?
6. Prieš gamindami mėsą ar paukštieną, nupjaukite jos odelę ir matomus riebalus. Ant mėsos esančiuose riebaluose, odelėje visuomet yra daug sočiųjų riebalų. Taip pat kepimui rinkitės liesesnę mėsą, pavyzdžiui, nugarinę ar krūtinėlę.
7. Daržoves ar vaisius orkaitėje, kepkite tokius, kokie pūpso lysvėje ar kabo ant medžio. Šalin peilius ir skustukus - pamėginkite tiesiog įmesti ir iškepti orkaitėje pomidorus, vynuoges, obuolius, česnakus. Toks gaminimo būdas išsaugo produktų skonį, naudingas medžiagas, kurios neretai slepiasi po pat jų odele.
Riebalai ir aliejai
Riebalai ir aliejai dažnai yra vertingesni nei jų reputacija ir turi dvejopą paskirtį. Jie sudaro maisto grupę, taip pat yra pagrindinė maistinė medžiaga. Riebalai randami augaliniame ir gyvuliniame maiste ir, turėdami 9 kcal/ 1g, suteikia dvigubai daugiau energijos nei baltymai ir angliavandeniai. Žmogaus organizme riebalų rūgštys išsiskiria virškinimo metu, todėl organizmas gali jas pasisavinti.
Nei vienareikšmiškas „taip“, nei „ne“ nėra teisingi! Teisingas riebalų pasirinkimas ir suvartojamų riebalų kiekis yra labai svarbūs. Rapsų aliejus, alyvuogių aliejus, (medžių) riešutai ar linų sėmenys yra geri aukštos kokybės riebalų ir aliejaus šaltiniai. Ypač širdžiai naudingos yra šalto vandens žuvys, tokios kaip lašiša, skumbrė ir silkė (kuriose yra svarbių omega-3 riebalų rūgščių).
Esame įpratę manyti, kad druska, cukrus ir riebalai yra didžiausi mūsų priešai, bet iš tiesų be šių produktų organizmas negebėtų tinkamai funkcionuoti. Kita vertus, per didelis jų vartojimas gali sukelti rimtų problemų. Be to, svarbu nepamiršti skaityti etikečių, sekti perkamų produktų sudėtį, kad žinotume suvartojamą druskos, cukraus, riebalų kiekį. V. Juodkazienė dalijasi ir keliais įdomiais faktais apie šias maisto produktų sudedamąsias dalis: kiek ko reikėtų suvartoti, o ko - vengti.
- Riebalai. Ko gero, yra patys nemėgstamiausi iš visų šių trijų produktų, tačiau jie itin svarbūs tinkamam organizmo funkcionavimui. Gerieji riebalai, dar žinomi kaip polinesočiosios riebalų rūgštys, padeda užtikrinti tinkamą širdies ir kraujagyslių sistemos funkcionavimą ir sumažina šios sistemos ligų tikimybę.
- Druska. Ji sudaryta iš dviejų mineralų - natrio ir chlorido. Tiesa, kai kuriose druskose pasitaiko ir kalcio, kalio, cinko bei geležies pėdsakų. Visi šie mineralai yra svarbūs elektrolitai, kurie padeda reguliuoti skysčius, neurotransmisiją - nervinių impulsų perdavimo procesus, užtikrina tinkamą raumenų funkcijos veikimą.
- Cukrus. Kaip ir daugelis kitų angliavandenių, cukrūs yra svarbi kasdienės mitybos dalis. Jis suteikia mums energijos ir jėgų, reikalingų kasdienėms funkcijoms atlikti. Vis dėlto ne visi cukrūs vienodi. Per didelis tokio cukraus vartojimas yra viena iš pagrindinių nutukimo priežasčių.
Visgi, kaip teigia V. Juodkazienė, nė vieno iš minėtų produktų visiškai pašalinti iš mitybos negalima. Dėl to rekomenduojame kur kas dažniau gamintis maistą namuose, kad cukraus, druskos ir riebalų kiekio kontrolę turėtumėte savose rankose. Maistą dažniau kepkite orkaitėje, o ne keptuvėje, o jei kepate aliejuje, naudokite nedidelį šlakelį augalinio, geriausia alyvuogių, aliejaus.