pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Kiek Mėsos Reikia Valgyti Per Dieną: Subalansuotos Mitybos Gairės

Nuo vaikystės mes puikiai žinojome kada esame alkani, o kada sotūs. Tačiau, bėgant metams ir tėvams prašant suvalgyti viską kas lėkštėje, ar valgyti ne tada, kada norime, o tada, kada jie sako, kad reikia - mes nesuprantame, kada esame alkani, o kada sotūs. Išsiderinęs alkio ir sotumo hormonas mums šiais skubėjimo laikais nepadeda suprasti kokia porcija turi būti, kada jau esame sotūs, valgome nekramtydami, paskubomis ir tai veda prie per didelio kūno svorio, virškinimo trakto sutrikimų. Kaip šią problemą išspręsti ir kaip žinoti kokia maisto porcija yra tinkama? Licencijuota dietistė, maisto technologė, sveikatos koučerė ir portalo sveikataipalankus.lt įkūrėja Raminta Bogušienė dalinasi praktiniais patarimais kaip nustatyti tinkamą savo porcijos dydį.

Vis daugiau tyrimų skelbia, kad su maistu gaudami mažiau kalorijų nei dabar šiuolaikinio žmogaus racione mes išvengtume didžiulio mąsto lėtinių neinfekcinių ligų.

Kaip Nustatyti Tinkamą Maisto Porcijos Dydį?

  • Amžius: Vaikai, paaugliai, suaugusieji ir senjorai turi skirtingus kalorijų poreikius.
  • Fizinis aktyvumas: Aktyvesni žmonės turi didesnį kalorijų poreikį.
  • Tikslai (svorio mažinimas ar didinimas): Norint sumažinti svorį, kalorijų kiekį reikėtų sumažinti 5-10 proc.

Valgymo Dažnumas:

  • 3 valgymai: Tinka žmonėms, kurie nori valgyti rečiau, bet sočiau. Dažnai tai apima pusryčius, pietus ir vakarienę.
  • 4-6 valgymai: Padeda stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje ir mažina alkio jausmą. Tai gali būti pusryčiai, priešpiečiai, pietūs, pavakariai ir vakarienė, o vaikams ar prie tam tikrų ligų gali būti paskirtas ir šeštas valgymas - naktipiečiai.

Ir dar svarbu suprasti, kad valgymas yra ne tik tai ką valgai atsisėdus prie stalo, bet ir saldi kava, sultys, obuolys ar riešutas jau yra maistas!

Kiekvienas valgymas turėtų būti subalansuotas ir įvairus, įtraukiant skirtingų spalvų daržoves ir vaisius, kad būtų užtikrintas įvairių maistinių medžiagų gavimas. Asmuo per dieną turi gauti ne tik tinkamą porcijos dydį, bet ji turi būti subalansuota, ją turi sudaryti:

  • Baltymai: 15-20% kalorijų
  • Angliavandeniai: 45-65% kalorijų
  • Riebalai: 20-35% kalorijų ir vitaminai bei mineralai.

Iš jų daržovių ir vaisių ne mažiau 400 g, bet geriausia 600 g ir iš jų 3 kartus daugiau daržovių. Baltymai sudaro 0,8 g kūno kilogramui, tik prie tam tikrų sveikatos sutrikimų ar intensyvaus sporto kiekis gali būti didesnis. Vengti turi transriebalų, nesotieji riebalai turi sudaryti pagrindą, o sočiųjų riebalų - trečdaliu mažiau.

Rekomenduojami Porcijų Dydžiai:

  • Pietūs: apie 400-600 gramų.
    • Baltymai: 100-150 gramų (pvz., vištiena, žuvis, tofu, ankštiniai augalai).
    • Daržovės: 150-200 gramų.
    • Grūdinės kultūros: 100-150 gramų (pvz., rudieji ryžiai, pilno grūdo makaronai, bulvės).
  • Vakarienė: apie 300-500 gramų.
    • Baltymai: 100-150 gramų (kiaušiniai, varškė, ankštiniai, tofu).
    • Daržovės: 150-200 gramų.
    • Grūdinės kultūros: 50-100 gramų (pvz., bolivinė balanda).
  • Užkandžiai (jei reikalingi): apie 100-200 gramų.
    • Baltymai: 20-50 gramų (pvz., jogurtas, riešutų sviestas, riešutai).
    • Vaisiai ir daržovės: 50-100 gramų (pvz., morkos, obuolys).

Šios rekomendacijos yra bendros gairės ir gali skirtis priklausomai nuo individualių poreikių, fizinio aktyvumo lygio, sveikatos būklės ir tikslų.

Kiek Mėsos Reikia Valgyti?

Paskaičiuota, jog statistinis lietuvis kasdien suvalgo apie 190 gramų mėsos. Per metus - beveik 70 kg. Gerokai lenkiame statistinius pasaulio gyventojus, tad nenuostabu, jog apie 20 proc. mūsų mitybos raciono sudaro gyvūninės kilmės produktai.

Nors dietologai vieningai nesutaria, koks tikslus mėsos kiekis reikalingas žmonėms, paprastai rekomenduojama jos valgyti bent tris kartus per savaitę. Paskaičiuota, kad suaugusiam vyrui per dieną reikia 53-56 gramų baltymų, moteriai - 45-46 gramų. Mėsa gausi gyvūninės kilmės baltymų, kurie yra vertingesni už augalinės kilmės baltymus. 100 gramų mėsos gabalėlyje yra maždaug 21 gramas baltymų. Taigi reikalingą jų kiekį, atsižvelgiant į lytį, galima gauti suvalgius 200-250 gramų mėsos.

Mėsoje yra svarbių aminorūgščių, kurias organizmas įsisavina geriau nei iš augalinio maisto. Joje taip pat yra geležies ir vitaminų, kurių kituose produktuose gali būti nedaug arba apskritai nebūti. Pavyzdžiui, nervų sistemai itin svarbaus vitamino B12 augaliniuose produktuose beveik nėra, nors jo kasdien reikėtų gauti 3 mikrogramus, o nėščioms ar žindančioms moterims - 4 mg.

Svarbu žinoti, kad yra kelios žmonių grupės, kurioms mėsos valgyti reikėtų dažniau arba gausiau: tai nėščios moterys, maži vaikai bei asmenys, sergantys onkologinėmis ligomis ar mažakraujyste.

Tradicinė mėsos porcija paprastai laikoma apie 150 gramų. Neturintys virtuvinių svarstyklių ar pietaujantys ne namie ir svarstantys, kokio dydžio mėsos gabalėlis laikomas viena porcija, turėtų žinoti: mėsa turėtų užimti ketvirtadalį lėkštės turinio.

Mėsa Vaikų Mityboje

Pirmam kartui pateikite visai mažą kiekį, pavyzdžiui 5-10 g trintos virtos mėsos įmaišykite į mažylio mėgstamą daržovių tyrę. Palaipsniui mėsos kiekį didinkite, tuo pačiu mažindami daržovių tyrės kiekį. Jei vaikelis griežtai kelis kartus iš eilės atsisako mėsos, padarykite pertrauką ir vėl bandykite.

Daug kur galima rasti rekomendacijas duoti mėsą kasdien. Bet, nepamirškime, kad dar yra žuvis, kiaušiniai, rūgštaus pieno produktai. Taigi sudarius įvairų meniu mėsą vaikai valgys tikrai rečiau, nei kartą per dieną. Geriausia baltyminius produktus valgyti dienos metu. Labai blogai, jei kelis kartus per dieną duodama mėsa, kas pas mus yra įprasta. Tokiu atveju gaunamas gyvūninių baltymų bei riebalų perviršis, bei kitų naudingų produktų suvalgoma mažiau.

Kokia vaikams turi būti siūloma mėsa ir kaip ją geriausia paruošti priklauso nuo jų amžiaus. Pirmiausia reikėtų pradėti nuo triušienos, veršienos ir kalakutienos. Šios mėsos lengviausia virškinamos, nes turi mažiau jungiamojo audinio. Jautienoje geležies yra daugiau, nei veršienoje, tačiau veršiena lengviau pasisavinama. Kuo jaunesnio gyvūno mėsa, kuo mėsa liesesnė - tuo ji lengviau pasisavinama.

Pradėjus virti po 5 minučių nuovirą nupilti, mėsą dar kartą nuplauti ir tada antrą kartą virti jau ilgesnį laiką. Mažyliams iki 8-9 mėnesių rekomenduojamą mėsą ne tik sumalti, bet ir sutrinti, nes neišsivysčiusi virškinimo sistema. Iš tokiu būdu pagamintos mėsos geriau pasisavinamos amino rūgštys. Venkite keptos mėsos, ji sunkiai pasisavinama. Ypatingai venkite griliuje skrudintos mėsos. Idealu patiekti mėsą tik su daržovėmis. Daržovėse esančios skaidulos bei kitos medžiagos paskatins tinkamą virškinimą. Jei vaikas visai mažytis - mėsą pateikite su daržovių tyrelėmis. Vėliau - įveskite į racioną ir šviežių vandeningų daržovių.

Jautiena ir Veršiena: Nauda ir Skirtumai

Gydytoja dietologė Dalia Vaitkevičiūtė, sako, kad tiek jautieną, tiek veršieną karts nuo karto naudinga įtraukti į racioną. Šios rūšies mėsos ypač nepamiršti reikėtų tiems, kurie yra linkę į mažakraujystę. Vis dėlto, žvelgiant į mėsos vartojimo tendencijas ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, nepriklausomai nuo rūšies, mėsą reikėtų vartoti vieną ar du kartus per savaitę. Kitas dienas rekomenduojama valgyti jūrinės kilmės žuvį, taip pat nepamiršti ir augalinio maisto.

„Jautiena ir veršiena, palyginti su kitomis rūšimis: vištiena, kalakutiena ar triušiena, turi daug geležies. Be to, valgant jautieną ir veršieną organizmas aprūpinamas naudingais ir kokybiškais baltymais, kurie suteikia reikalingiausių amino rūgščių. Šią mėsą valgyti vertėtų ne tik dėl didelio geležies kiekio, bet ir dėl kitų mikroelementų: vitaminų B12, B6, seleno, cinko, fosforo“, - pasakoja D. Vaitkevičiūtė.

Gydytoja dietologė išskiria ir kelis veršienos bei jautienos skirtumus. Pasak jos, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad veršiena yra jaunų, 6-8 mėnesių gyvulių mėsa. Veršienos išskirtinumas yra tas, kad gyvuliai minta tik karvės pienu, todėl jų mėsa yra liesa, turi mažiau sočiųjų riebalų. Be to, veršienos skonis yra kur kas švelnesnis nei jautienos. Tuo tarpu jautiena gali turėti šiek tiek daugiau riebalų, tačiau ir didesnį geležies koncentracijos kiekį.

„Nors šios mėsos rūšys labai panašios, tačiau kiek vertingesnė yra veršiena. Visgi, renkantis mėsą svarbu dėmesį atkreipti ir į tai, kaip ji bus ruošiama. Sveikiausias būdas yra bet kokią mėsą troškinti, ruošti garuose arba kepti orkaitėje, geriausia kepimo maiše. Tuo tarpu ant grilio ar riebaluose keptuvėje kepta mėsa yra kiek mažiau naudinga. Mat dėl aukštos temperatūros ir kepti skirtų riebalų suprastiname jos kokybę. Kepant mėsą susidaro glikacijos produktai, kurie sukuria oksidacinį stresą ir ląstelių senėjimo procesus“, - teigia D. Vaitkevičiūtė.

Sveikatai Palankūs Mėsos Ruošimo Būdai

Sveikiausias būdas yra bet kokią mėsą troškinti, ruošti garuose arba kepti orkaitėje, geriausia kepimo maiše. Tuo tarpu ant grilio ar riebaluose keptuvėje kepta mėsa yra kiek mažiau naudinga. Mat dėl aukštos temperatūros ir kepti skirtų riebalų suprastiname jos kokybę.

Jautiena bei veršiena dažnai valgoma ir pusiau arba visiškai žalia. Kaip teigia D. Vaitkevičiūtė, taip pagaminta mėsa mėgautis taip pat galima drąsiai. Visgi, tokiu atveju reikėtų įsitikinti, kad tai ji yra šviežia, nėra laikyta tinkamomis sąlygomis.

„Kiekvienas žalias produktas turi greitesnį gedimo laiką, todėl reikėtų įsitikinti, kad žalią ar pusžalę mėsą valgote tikrai šviežią. Be to, žalia mėsa sunkiau virškinama negu apdorota karščiu. Jeigu žmogus turi skrandžio problemų, žalios mėsos dažnai vartoti nerekomenduojama, tačiau kitais atvejais - su saiku galima mėgautis pačiais įvairiausiais jautienos ir veršienos patiekalais“, - teigia dietologė.

Mitybos Specialistų Rekomendacijos

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė rekomenduoja labai paprastą dalyką: jeigu žmogus yra visavalgis ir valgo visas produktų grupes, tiesiog stengtis valgyti kuo įvairiau. Nes dažniausiai, kai yra kalbama apie baltymus ir jų problematiką, omenyje turimi atvejai, kai yra valgoma per daug kažkokių produktų.

Anot V. Kurpienės, dalį baltymų turime pasistengti gauti iš augalinių produktų. Baltymų pakankamai daug turi tofu - sojos sūris, kuris yra visuotinai pripažintas kaip pilnavertė mėsos baltymo pamaina.

Kalbant apie kitus gyvūninės kilmės produktus, Pasaulio sveikatos organizacijos paskutiniu metu jūrinės žuvies naudojimą rekomenduoja apriboti iki 200 g per savaitę tiems, kas dar planuoja turėti vaikų bei vaikams, ir iki 400 g tiems, kurie jau nebeplanuoja turėti vaikų.

„Reikėtų žinoti, kad balta žuvis yra pasisavinama ypatingai gerai ir lengvai, ir daug mažiau apkrauna organizmą nei mėsa. Tik tiek, kad pas mus jei kalbame apie mėsą, tai daugiausia turima omenyje ir valgoma kiauliena, o žuvis yra lašišiena. Reikėtų prisiminti menkę, lydeką ir kitas baltas žuvis, išskyrus tilapiją ir pangasiją, kurios turėtų būti ribojamos arba nevalgomos dėl toksinų kiekio jose. Bent kartą per savaitę suvalgyti riebios žuvies, siekiant gauti mums būtinų Omega-3 riebalų rūgščių“,- sako mitybos specialistė ir atkreipia dėmesį, kad balta žuvis ir riebi žuvis yra ne tas pats.

Taigi kalbant apie rekomenduojamų suvartoti baltymų kiekį, V. Kurpienė pataria kelis kartus per savaitę valgyti žuvies, vieną kartą raudonos mėsos, porą kartų - baltos mėsos. Tačiau ruošiant paukštieną derėtų nepamiršti nulupti odelę, kurioje ir yra pagrindinis riebalų sluoksnis.

Mitybos Režimas ir Jo Svarba

Licenzijuota dietistė, maisto technologė ir sveikataipalankus.lt įkūrėja Raminta Bogušienė atsako į klausimus apie mitybos režimą. Tyrimai rodo, kad reguliarus valgymas gali pagerinti medžiagų apykaitą, sumažinti užkandžiavimą ir net padėti kontroliuoti kūno svorį.

Taip, labai svarbu, ką renkiesi valgyti pusryčiams, pietums ir vakarienei laikantis mitybos režimo. Jie valgysime neteisingus pusryčius, reguliarios mitybos išlaikyti nepavyks, tas galioja ir su kitais valgymais. Kiekvienas valgymas per dieną turi savo reikšmę ir poveikį bendrai mitybai ir sveikatai.

  • Energijos pradžiai: pusryčiai yra pirmasis maistas po nakties pertraukos, tad jie turėtų suteikti pakankamai energijos ir maistinių medžiagų, kad galėtumei pradėti dieną.
  • Pietūs - daugiau augalinis maistas, subalansuota lėkštė 0,5 lėkštės daržovės, ¼ mėsa, žuvis, ankštiniai, ¼ kruopos (rečiau bulvės, makaronai), bet tai daugiau prevencinės mitybos atveju, o taikomos gydomosios mitybos atveju, sudaromas mitybos planas individualiai pagal kiekvieną asmenį ir sveikatos būklę.
  • Sotumo palaikymas: pietūs turėtų būti pakankamai turtingi, kad išlaikytumei sotumo jausmą iki vakaro.
  • Miego kokybės gerinimas: vakarienė turėtų būti lengvesnė, kad neapsunkintų virškinimo sistemos prieš miegą.

Žinoma svarbu, miegoti turime laiku, ne vėliau 10 val. vakaro ir keltis išmiegojus 7-9 val. Per vieną valandą nuo pabudimo valgomi pusryčiai, tarpai tarp pagrindinių valgymų 5-6 val., gali būti dar 1-2 tarpiniai valgymai po 2,5-3 val. po pagrindinio valgio (pusryčių, pietų), paskutinis valgymas 19 val. Tyrimai rodo, kad suvalgius tą patį kalorijų kiekį per dieną, bet vieniems valgius daugiau pirmoje dienos pusėje nei vakare, kūno masė buvo mažesnė nei tų kurie daugiau valgė vakare.

Praktiniai Patarimai, Kaip Subalansuoti Mitybą

  • Valgykite tikrą maistą. Jei valgysime stipriai perdirbtą maistą su daug riebalų, cukraus ir druskos, pagardintą skonio ir kvapo stiprikliais mums pajusti saiką bus sunku.
  • Skirkite laiko. Ną ir kas, kad jūs žinosite kokia jūsų porcija turi būti, bet jeigu neskirsite laiko valgymui, praleisite valgymus, valgysite atsistojus, einant, sotumas neatsiras ir persivalgysite. Valgykite ne tada, kada turite laiko, o dienos darbus ir pertraukas planuokite pagal valgymus. Valgykite ramioje aplinkoje, prie stalo.
  • Kramtykite maistą. Valgymo metu būtina susikoncentruoti į valgomą maistą, nes sotumas ateina vėliau. Mėgaukitės kiekvienu kąsniu. Maistą rekomenduojama vertinti bent trimis pagrindiniais pojūčiais (rega, uosle, skoniu). Pirmiausia, vizualinis, t.y. maisto pateikimas. Antra, maisto aromatas. Trečia, skonis, kuris jaučiamas burnoje (receptorius atsakingas už skonio pajautimą - liežuvis). Būtina gerai sukramtyti, nes prarytas gabalais ir gerai nesukramtytas maistas organizme sunkiai virškinamas, pūva, sukeldamas ne tik nemalonius pojūčius, bet gali būti daugelio šio laikmečio ligų priežastimi.
  • Nebijokite palikti maisto lėkštėje. Išmokite pasirinkti tinkamą maisto porciją, bet jei pajutai sotumą, tai geriau atidėti maistą ir suvalgyti kito valgymo metu ar net išmesti, nei valgyti kai esi jau sotus.
  • Valgykite iš mažesnių lėkščių. Rekomenduojama valgyti iš mažesnių lėkščių, nes taip vizualiai atrodys daugiau maisto.

Mėsos Vartojimo Alternatyvos

Anot „Nestlé Baltics“ Maisto verslo vadovės Vilmos Kapočienės, prie iniciatyvų, skatinančių vartoti mažiau mėsos, jungiasi ir verslas.

Bendrovė vartotojams siūlo pieno, mėsos, tuno ar netgi kiaušinio pakaitalus. Vartotojai, valgydami šiuos produktus, gali sėkmingai laikytis veganiškos mitybos principų.

Kristof Dhont, Kento universiteto Psichologijos mokyklos psichologo, besispecializuojančio žmonių ir gyvūnų santykiuose, patarimais, kaip įveikti psichologinį ir socialinį spaudimą, kad augalinės mitybos iššūkis praeitų sėkmingai:

  • Pasiruoškite: skirkite laiko prekybos centrų su augalinėmis alternatyvomis paieškoms, raskite paprastų ir skanių receptų, pasiruoškite augalinių produktų pirkinių sąrašą.
  • Atraskite augalinę mitybą žingsneliais: nepradėkite nuo sudėtingų receptų ar egzotiškų ingredientų, išbandykite naujus produktus pamažu, „veganizuokite“ savo mėgstamus patiekalus ir išlaikykite paprastumą.
  • Ugdykite ir motyvuokite save: sužinoję daugiau apie augalinės mitybos naudas, turėsite aiškesnį pagrindą, kodėl priėmėte tokį pasirinkimą.
  • Susiraskite draugą veganą: jums bus daug lengviau ir maloniau, jei savo kelionėje nebūsite vienas ir galėsite pasidalinti savo patirtimi su kuo nors kitu; taip pat galite rasti draugišką ir palaikančią bendruomenę internete, įskaitant ekspertus mentorius, kurie gali padėti jums su praktiniais patarimais ar papildoma informacija. Dar nevėlu prisijungti prie mūsų organizuojamos augalinių atradimų programos NORI GALI.
  • Bendraukite aiškiai ir užjaučiančiai: informuokite kitus apie savo pasirinkimą ir paaiškinkite priežastis, tačiau venkite moralizuoti, nes tai bus sutikta priešiškai. Jums gali praversti Melanie Joy filmukai.

Pagrindinės Sveikatai Palankios Mitybos Taisyklės

Dietologės teigimu, pagrindinė sveikatai palankios mitybos ir darnaus virškinimo taisyklė - nesvarbu, ar paprastą dieną, ar prie šventinio stalo - yra saikas. Gausiai nukrautas stalas pats savaime skatins gausiai ir maitintis, tad dar planuojant vaišes reikėtų įsivertinti, kad galbūt geriau pasirodyti ne dosniais šeimininkais, o šeimininkais, kuriems svarbi gera svečių savijauta.

„Kad virškinimas neapsunktų, nerekomenduojama vieno valgio metu maišyti kelis baltymais turtingus produktus. Paukštiena bei žuvis yra lengviau virškinamos, todėl prie gausiai nukloto vaišių stalo vertėtų geriau rinktis būtent šiuos produktus“, - ragina gydytoja.

Norintiems pasirūpinti savo ir svečių sveikata dietologė siūlo net ir ant šventinio stalo vištieną derinti su augaliniais produktais. „Vištieną, kaip ir bet kurią mėsą galime valgyti su įvairių kruopų, virtų bulvių ar pilno grūdo makaronų garnyru bei, žinoma, daržovėmis. Svarbu negaminti papildomuose riebaluose. Geriau rinktis receptus, pagal kuriuos vištiena gaminama orkaitėje, karšto oro gruzdintuvėje, konvekcinėje krosnelėje. Dar sveikiau ją virti ar troškinti. Taip pat labai skanios, sveikos ir šventiškos yra salotos su vištiena - pavyzdžiui, Cezario“, - kalėdinius pasirinkimus siūlo L. Romeraitė-Kuklierienė.

Pasak specialistės, nekepama vištiena išlaiko daugiau teigiamų savybių ir yra lengviau virškinama. Vištienoje yra ne tik gausu baltymų, bet ir vitamino B12, kurio neįmanoma gauti iš natūralių augalinių šaltinių. Taip pat joje yra cholino, geležies, cinko, vario, seleno, fosforo - sveikam organizmo veikimui būtinų elementų.

Raudonos Mėsos Vartojimo Ribojimas

„Amerikos širdies asociacija rekomenduoja per dieną suvartoti ne daugiau kaip 180 g raudonos mėsos, paukštienos ar žuvies kartu sudėjus. Pasaulio sveikatos organizacija skatina raudoną mėsą keisti į paukštieną bei žuvį, taip pat - ankštines daržoves. Raudona mėsa - jautiena, kiauliena - turi kenksmingos sialo rūgšties, kuri pasižymi kancerogeniniu poveikiu. Mūsų Sveikatos apsaugos ministerija riebios ir perdirbtos mėsos kiekį rekomenduoja mažinti iki ne daugiau nei 500 g per savaitę arba 80 g per dieną“, - sako mitybos ekspertė.

L. Romeraitė-Kuklierienė dėl baltymų ir geležies gausos ragina maistui rinktis paukštieną. Tačiau taip pat ne bet kokią.

„Mėsoje yra nemažai gyvūninės kilmės sočiųjų riebalų - cholesterolio. Dėl to patartina rinktis tokią mėsą ir jos produktus, kuriuose riebalų kiekis neviršija 10 proc. Pavyzdžiui, krūtinėlėje - liesiausioje vištienos dalyje - 100 g mėsos yra tik 0,9 g riebalų. Tokiame pačiame kiekyje sparnelių - jau 12,2 g, šlaunelių - 10,2 g riebalų. Tačiau daugiausiai riebalų yra vištienos odelėje. Ją pašalinus šlaunelėse lieka tik 3,9 g riebalų. Tad besirūpinant savo sveikata vertėtų odelę pašalinti“, - rekomenduoja medikė.

Rūpinantis savo sveikata, geriau rinktis vištą užaugintą be antibiotikų, iš vietinių gamintojų. Perteklinis antibiotikų vartojimas didina žmonių atsparumą jiems, dėl to auga visuomenės sergamumas. Prie to prisideda ir su maistu vartojami antibiotikai, tad prekybos vietoje svarbu atkreipti dėmesį, kaip buvo auginami paukščiai. Be to, vietinė produkcija visais atvejais bus šviežesnė, lengvesnis gamintojo atsekamumas.

Greta paukštienos, itin vertingas gyvūninės kilmės maisto šaltinis yra žuvis - silkė, skumbrė, lašiša, sardinė ir panašiai. Jose gausu omega-3 riebiųjų rūgščių, kurios veikia ir priešuždegimiškai, ir priešvėžiškai.

„Per savaitę patariama suvalgyti ne mažiau kaip 300-450 g žuvies ar jos produktų. Iš jų bent 200 g - riebiųjų žuvų. Tačiau vertėtų riboti arba saikingai vartoti plėšriąsias žuvis - ešerį, lydeką, tuną, kardžuvę. Mat jose gali būti gyvsidabrio. Dėl to jų apskritai nerekomenduojama valgyti nėščiosioms, žindančioms mamoms ir vaikams“, - įspėja L. Romeraitė-Kuklierienė.

Jos teigimu, greta saiko itin svarbus sveikos mitybos reikalavimas yra įvairovė. „Norint užtikrinti ilgalaikę sveikatą būtina stengtis, kad kasdien mūsų mityba būtų subalansuota. Tai reiškia, kad saikingai turėtume valgyti maistą iš visų „Maisto pasirinkimo piramidės“ grupių, dažniau rinktis sezoninius vaisius, daržoves bei uogas“, - pataria gydytoja-dietologė.