Dirvožemis yra daugiafunkcinė sistema su persipinančiais fizikiniais, cheminiais ir biologiniais procesais. Dirvožemio apsaugos tematika labai aktuali, juolab, kad dirvožemio kokybė nuolat blogėja dėl erozijos, taršos, organinių medžiagų stokos ir daugelio kitų faktorių.
Dirvožemio svarba ir kokybė
Dirvožemyje sukaupta organinė medžiaga palaiko dirvožemio derlumą, o derlingoje dirvoje pakinta ūkininkavimo ekonominiai rodikliai. UAB „Kustodija" konsultantai, tirdami dirvožemius, taip pat nustatė, kad daugelyje ūkių dirvožemiai labai suspausti. Kietame dirvožemyje sumažėja oro, o tai labai svarbus veiksnys, nes tokioje dirvoje sparčiai dūlėja mineralinė dirvožemio dalis.
Oras būtinas augalų šaknims, dėl to normaliai šaknys gali augti tik esant pakankamam deguonies kiekiui dirvoje. Mažai oro turinčioje dirvoje augalai vystosi silpniau ir greičiau žūsta. Dirvožemio oras labai svarbus aerobiniams dirvožemio mikroorganizmams, kurių aktyvumas tiesiogiai priklauso nuo oro kiekio dirvoje. Trūkstant oro sutrinka aerobinių mikroorganizmų veikla ir tuo pačiu sutrinka reikalingų augalams mitybos elementų sintezė.
UAB „Kustodija" konsultantai, paėmę dirvožemio tyrimus, daugeliu atveju nustato, kad suspaustame dirvožemyje labai menkas fermentų aktyvumas, o tai reiškia, kad tokiame dirvožemyje augalai menkai įsavins mitybos elementus. Dėl to tręšdami augalus tokiuose dirvožemiuose ūkininkai patiria didelius nuostolius. Kietoje dirvoje labai susilpnėja biologiniai procesai.
Žemės ūkio technika ir dirvožemio aktyvavimas
AB „Lytagra" specialistų nuomone, labai svarbu teisingai pasirinkti žemės ūkio techniką. Renkantis traktorius, svarbu juos sukomplektuoti su sudvigubintais ratais, kad kuo mažiau spaustų dirvą. AB „Lytagra" komercijos direktorius Ugnius Stančiauskas sakė, kad įmonės specialistai pasiruošę suteikti kvalifikuotą pagalbą žemdirbiams, diegiantiems šiuolaikines žemės dirbimo ir augalų priežiūros technologijas.
Tačiau ūkininkai pastebėjo, kad dažnai vien su žemės ūkio technika visų problemų neišspręsi. Dirvožemyje vykstančius procesus reikia aktyvuoti. Azotobakterės, fiksuodamos azotą, oksidacijos procese naudoja laisvąjį oro azotą. Bakterijos, esančios augalų šaknų rizosferoje, tiesiogiai priklauso nuo kvėpavimo intensyvumo. Jei dirva suspausta, joje mažai oro, azotą fiksuojančios bakterijos praranda aktyvumą.
Naudojant biologinius preparatus galima aktyvuoti dirvoje prislopintas bakterijas. Seminare kalbėjusieji sakė, labai gerai, kad žemės ūkio technikos ekspertai rado ryšį su augalų mitybos specialistais. Toks ryšys leidžia ūkininkams efektyviau išnaudoti turimus resursus. Žinant, kad dirvožemis labai dinamiška terpė, humuso ir maisto medžiagų palaikymui dirvožemyje reikalingas tam tikras aerobinių ir anaerobinių bakterijų bendrijos santykis. Dėl to racionaliai naudojant šiuolaikinę žemės dirbimo techniką užtikrinamas optimalus drėgmės ir šilumos režimas dirvoje. Papildomai išpurškus biologinius preparatus pasiekiama maksimali augalinių liekanų destrukcijos sparta.
Išskirtinės kokybės produkcijos (IKP) auginimas
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkai vykdo projektą „Išskirtinės kokybės šakniavaisinių daržovių auginimo technologija besikeičiančio klimato sąlygomis“. Projekto tikslas - propaguoti išskirtinės kokybės produkcijos (IKP) auginimą bei vartojimą, diegti ir mokyti, kaip naudotis patobulintomis technologijomis.
Pagrindiniai IKP auginimo principai:
- Saugi produkcija, poveikis aplinkai, saugi aplinka.
- Dirvožemio našumas, jo gerinimas ir saugojimas (tausojimas), savybių atkūrimas.
- Optimalus balansas tarp mineralinio ir organinio tręšimo; dirvos ir augalų agrocheminiai bei cheminiai tyrimai.
- Teisingos sėjomainos; naudojamos tarpinės kultūros.
- Veislių, atsparių kenkėjams ir ligoms, parinkimas.
- Kultūrų auginimas tik tam tinkamomis agroklimatinėmis sąlygomis, tinkamuose regionuose.
- Sumažintas herbicidų naudojimas, lokalinis purškimas.
- Integruota augalų apsauga nuo ligų ir kenkėjų; signalizacijos ir prognozių sistema.
- Specialiai paruoštos IKP auginimo technologijos.
- Naudojama specializuota ir universali žemės ūkio technika, derinant jos galingumą ir padargus su galingumu, reikalingu dirvai įdirbti.
- Kvalifikuoti ir apmokyti ūkio darbuotojai.
Dirvožemio tausojimas ir atkūrimas
Kiekvienas IKP augintojas turėtų laikytis dirvos tausojimo ir atkūrimo, aplinkos saugojimo principų. Auginant IKP, ypač daug dėmesio skiriama aplinkosaugos reikalavimams:
- Kiekvienais metais atlikti N P K Ca Mg pH ir humuso kiekio agrocheminius tyrimus.
- Kas 2-3 metus dirvą giliai išpurenti priešsėliuose (ne mažiau 45 cm), sunaikinant poariminį padą, pagerinant aeraciją, melioraciją ir t. t.
- Tausoti dirvožemį ir atkurti jo savybes.
- Kas 3-4 metus į intensyvios daržininkystės ūkių sėjomainą įtraukti tarpines negiminingas kultūras: žoles, mišinius, grūdines kultūras, rapsus ir pan.
- Tinkamus pesticidus naudoti tiktai pagal rekomendacijas (pagal pagrįstą planą) kalendoriniams metams (registruoti pesticidai, jų veikimo laikas ir toksiškumas, karencija, panaudojimo kiekis ir laikotarpis).
- Šalia vandens telkinių ribotai naudoti mikroelementines trąšas.
- Rekomenduojama naudoti trąšas su huminėmis rūgštimis ar humatais (gamtinės organinės medžiagos, dirvožemyje susidarančios tirpios vandenyje huminių rūgščių druskos), siekiant apsaugoti aplinką nuo trąšų išplovimo.
- Draudžiama naudoti genetiškai modifikuotus augalus, sėklas ir vegetatyvinę medžiagą.
- IKP pasėliuose reikėtų naudoti vietines arba tvirtai prigijusias ir tapusias tradicinėmis įvežtines veisles bei hibridus.
Dirvožemio tyrimai ir tręšimo planai
Siekiant užtikrinti kokybiškos žaliavos perdirbėjams gamybą, efektyvesnį trąšų naudojimą ir augalų tręšimą bei gamtos tausojimą, tręšti ne tik pagal poreikį, bet ir pagal dirvožemio agrochemines savybes. Tad kiekvienais metais prieš tręšiant vaisius ir daržoves nustatomas mineralinio azoto kiekis, esantis 0-60 cm dirvožemio sluoksnyje. Ne rečiau kaip kas 5 metus visuose laukuose reikia ištirti dirvožemį, nustatant organinės medžiagos (humuso) kiekį, rūgštingumą, judriojo fosforo ir kalio kiekį. Analizei imamas ir tiriamas ne mažiau kaip vienas bandinys iš 15 ha ploto, o jei laukas mažesnis nei 15 ha - ne mažiau kaip vienas bandinys iš lauko.
Kasmet sudaromas tręšimo planas, apskaičiuojant kiekvienam laukui ar lauko daliai trąšų rūšis, formą, normą, tręšimo laiką ir būdą.
Priešsėliai burokėliams ir morkoms: daržininkystės ūkyje, laikantis kiekvienai rūšiai reikalingos fitosanitarinės pertraukos, turi būti sudaryta sėjomaina ir jos laikomasi.
Dirvožemio ir vietos parinkimas morkoms
Šakniavaisinėms daržovėms auginti tinkamos lengvesnės mechaninės sudėties, humusingos (ne mažiau kaip 3 proc.) priesmėlio, lengvo priemolio, juodžemio, nerūgščios (pH 6,0-7,0) dirvos bei pakankamai patręšti ir sukultūrinti durpžemiai (pH 5,5-6,0). Būtinas gilus 24-40 cm purus armens sluoksnis. Daržovėms auginti parenkami atviri, gerai vėjo prapučiami plotai, kuo toliau nuo spygliuočių miškų.
Morkos gerai dera neįmirkusiose (gruntinis vanduo giliau kaip 60-80 cm nuo dirvos paviršiaus), išlygintose, be uždarų lomų, su nuolydžiu dirvose; burokėliai - atviroje, šviesoje vietoje. Ankstyvajai sėjai parenkamos lengvesnės, pavasarį - greičiau džiūstančios dirvos: geros struktūros priesmėliai ar lengvi priemoliai su laidžiu podirviu, giliau 60 cm nuo dirvos paviršiaus esančiu gruntiniu vandeniu. Parenkant plotą, svarbu įvertinti atstumus nuo lauko iki privažiavimo kelio bei iki realizavimo ar saugojimo vietos.
Giluminis purenimas
Kad šaknys augtų geriau, dirva turi būti puri, bet nesuardyta. Giluminis purenimas - galimas ir labai reikalingas, tačiau neprivalomas priešsėjinio dirvos paruošimo darbas. Auginant išskirtinės kokybės daržoves, o ypač šakniavaisines, didelis dėmesys turėtų būti skiriamas dirvožemio agromelioracinių, aeracinių ir fizinių savybių atkūrimui. Tuo pačiu paruošiamas ir išpurenamas pakankamas dirvožemio sluoksnis, suardomas daugiametis armens padas. Šiai technologinei operacijai tinkamiausi yra giluminiai purentuvai „Agrisem“, „Vogel & Not” ir panašūs. Galima naudoti ir gilaus purenimo kultivatorius. Dirvožemio sluoksnis iki 40-60 cm gylio yra sujudinamas „bėgančios bangos“ principu: žemė pašoka į viršų ir grįžta beveik į tą pačią vietą (žemės sluoksnis neapverčiamas). Giliame dirvožemio sluoksnyje susidaro kapiliarai. Tokios struktūros dirvoje oras lengvai patenka į gilesnius dirvožemio sluoksnius, todėl aeracija pakankama. Tuo pat metu giluminė drėgmė kapiliarais pakyla į viršų ir pasiekia sėklos guolį. Sujudintame dirvožemyje atsiradę tarpai ir kapiliarai labai pagerina agromelioracines jo savybes.
Dirvožemio rūgštingumo reguliavimas
Visi augalai reaguoja į dirvožemio pH. Dirvos rūgštingumas yra natūralus, gamtos nulemtas, tačiau dėl žmogaus veiklos kintantis rodiklis. Kuo daugiau naudojame trąšų, tuo dirvožemis labiau rūgštėja. Rūgščioje dirvoje kaupiasi aliuminis, manganas, kurie stabdo augalų augimą. Tokioje dirvoje augalai sunkiai pasisavina kalcį ir magnį, dirvos bakterijų veikla tampa silpna, vyrauja grybai, negyvena sliekai.
Rekomenduojamas pH lygis:
- 6-8 pH: šparagai, burokėliai, kopūstai, melionai
- 6-7 pH: žiediniai kopūstai, salierai, česnakai, krienai, salotos, svogūnai, ridikai, rabarbarai
- 5,5-7,5 pH: kukurūzai, pomidorai
- 5,5-6,8 pH: pupelės, morkos, agurkai, pastarnokai, paprikos, žieminiai moliūgai
- 5,5-6,5 pH: baklažanai, arbūzai
- 4,8-6,3 pH: bulvės
Dirvai RŪGŠTINTI naudokite dirvožemio rūgštintoją, amonio sulfatą, sierą. Dirvai ŠARMINTI naudokite JUODĄJĄ KREIDĄ su huminėmis ir fulvo rūgštimis. Dėl savo sudėtyje esančių huminių, fulvo rūgščių bei mikroelementų, gerėja dirvos struktūra, didėja derlingumas, humuso kiekis, naudingųjų mikroorganizmų aktyvumas ir balansas, maistingųjų medžiagų įsisavinimas, šalinama kenksminga dirvos rūgštis, pagerėja vaisių kokybė.
Morkų tręšimo sistema
Morkų auginimui tinkamiausi lengvi priemolio ir smėlio dirvožemiai, kurių pH svyruoja 6,0-7,0 ribose. Dirvožemio organinės medžiagos kiekis turėtų sudaryti 2,5-3,5 proc. Morkų laukuose organinės trąšos taikomos tik gerai kompostuotos ar išgulėjusios ne mažiau kaip 24 mėnesius. Organines trąšas geriausia įterpti rudens laikotarpiu, kad vyktų palaipsnis humifikacijos procesas. Morkų tręšimo sistema formuojama remiantis dirvožemio agrocheminės analizės duomenimis. Fosforas yra kritiškai svarbus šaknų sistemos formavimuisi. Fosforo trūkumas lemia šakniavaisiuose violetinės spalvos atsiradimą ir augimo sulėtėjimą. Kalis formuoja morkų saldumą ir pagerina laikymo savybes. Kalio trūkumas pasireiškia lapų kraštų nudžiūvimu ir šakniavaisiuose cukraus kiekio sumažėjimu. Azoto normų nustatymas yra sudėtingiausias uždavinys morkų tręšimo sistemoje. Per didelis azoto kiekis lemia šakniavaisių šakojimąsi, nitratų kaupimąsi ir laikymo savybių pablogėjimą.
Tręšimo etapai:
- Pirmasis etapas (daigų stadija): Po 2-3 savaičių nuo sudygimo, kai formuojasi 3-4 tikrasis lapelis, atliekamas pirmasis tręšimas azoto trąšomis. Naudojama 15-20 kg/ha azoto tirpalo pavidalu.
- Antrasis etapas (šakniavaisių formavimosi pradžia): Po 4-5 savaičių nuo sudygimo atliekamas antrasis tręšimas, orientuotas į kalio padidėjimą. Naudojama 20-25 kg/ha azoto ir 30-35 kg/ha kalio.
- Trečiasis etapas (intensyvus šakniavaisių augimas): Liepos mėnesį, kai šakniavaisiai intensyviai storėja, atliekamas trečiasis tręšimas tik kalio trąšomis - 25-30 kg/ha K₂O.
Morkų auginime kritiškai svarbūs mikroelementai yra boras, manganas ir molibdenas. Boro trūkumas sukelia šakniavaisiuose tuštumų formavimąsi ir juodų dėmių atsiradimą. Mangano trūkumas pasireiškia lapų chloroze ir šakniavaisiuose cukraus kiekio sumažėjimu. Molibdeno trūkumas lemia nitratų kaupimąsi šakniavaisiuose ir azoto apykaitos sutrikimus, ypač rūgščiame dirvožemyje.
Rekomendacijos tręšimui:
- Tręšimo sistema - trąšų tiekimas laistymo sistemų pagalba leidžia tiksliai dozuoti maisto medžiagas pagal augalų vystymosi fazes.
- Tręšimas per lapus - papildomas maisto medžiagų tiekimas per lapus ypač efektyvus mikroelementų atveju.
- Lokalizuotas tręšimas - trąšų įterpimas tiesiogiai į sėklų zoną sumažina trąšų poreikį 20-30 proc.
Dirvožemio degradacija
Vis dažniau išgirstame terminą - dirvožemio degradacija. Dirvožemio degradacija, ne tik mūsų ūkininkų problema. Šis reiškinys paplitęs Europoje ir pasaulyje. Nors dirvožemio kokybę galima pagerinti specialiomis priemonėmis, tačiau intensyvi žemės ūkio veikla gali pabloginti dirvožemio kokybę. Mokslininkai praktiškai „šaukia", kad dėl dirvožemio degradacijos ir dirvos derlumo mažėjimo, katastrofiškai mažėja humuso ir kitų mitybos elementų - azoto, fosforo, kalio, didėja dirvožemio rūgštingumas, kietis, blogėja dirvožemio struktūra, daugėja užmirkimo atvejų, daugiau žalos padaro vėjo ir vandens erozija. Daugeliu atvejų dirvožemio degradaciją iššaukia augalų auginimo technologijų (sėjomaina, grobuoniškas požiūris į dirvožemį, nepakankamas agronominis raštingumas ir t.t.), saugančių dirvožemio savybes, nesilaikymas.
Kita problema, su kuria dažniausiai susiduriame, - dirvožemio tankio ir kiečio didėjimas. Šis reiškinys siejamas su dirvožemio makro ir mikro dalelių persiskirstymu. Dirvožemiui kietėjant mažėja poringumas, didėja pasipriešinimas prasiskverbimui, pakinta dirvožemio dalelių dydis. Konsultantai, atlikdami dirvos kiečio matavimus, pastebi, kad kietoje dirvoje formuojasi vienalytis dirvos sluoksnis, pro kurį sunkiai prasiskverbia augalų šaknys. Tokioje dirvoje sutrinka vandens ir oro apykaita, pažeidžiamas tolygus šaknų pasiskirstymas. Mokslininkai teigia, kad didesnė dalis Europos dirvožemių turi didelį ir labai didelį suspaudimo rizikos laipsnį.
Mokslininkai atkreipia dėmesį į dirvožemių organinių medžiagų išsekimą, dėl to sumažėja dirvožemio derlumas ir dirvožemio mikroorganizmų biomasė. Organinės medžiagos gali mažėti ir dėl meteorologinių sąlygų kaitos. Labai svarbu ir reljefas, tačiau jo nepasirinksi, belieka prisitaikyti ir taikyti specifines technologijas. Dėl to ne atsitiktinai žemės ūkio konsultantai Vokietijoje sako, kad labai derlingas dirvas galima arti atsakingai, o nederlingose geriau pasirinkti kitas žemės dirbimo technologijas. Šis klausimas labai aktualus klausimas Europos žemdirbiams, nes specialistai teigia, kad apie 45 proc. dirvožemių Europoje turi nepakankamą organikos kiekį.