Gero bulvių derliaus garantas visų pirma yra kokybiška sėkla bei tinkama veislė. Taigi, bulvių auginimas prasideda nuo tinkamos veislės pasirinkimo. Sėklinių bulvių veislės išvedamos tokios, kad būtų ir skanios, ir ligoms atsparios, ir karščius pakęstų. Naujos bulvių veislės išvedamos tobulinant populiarias senąsias. Naujos bulvių veislės vedamos taip, kad geriau pakeltų stresines auginimo sąlygas. Be to, kai kurios naujai išvestos veislės gali būti puiki alternatyva senosioms.
Sėklinių bulvių pasirinkimas
Jeigu planuojate įsigyti sėklinių bulvių, žinokite, kad jos yra žymimos specialiu ženklinimu - mėlynomis augalo pasą atitinkančiomis etiketėmis, kurios būtinai turi būti prisiūtos prie pakuotės. Taigi, vietoje maistinių bulvių rinkitės sertifikuotas sėklines bulves, kurios yra dauginamos ir auginamos specializuotuose ūkiuose, pavyzdžiui, „Vfarm“ Lietuvoje. Sertifikuotos sėklinės bulvės privalo turėti mėlyną etiketę su visa svarbiausia informacija.
Svarbu nedaryti vienos klaidos: nesodinti parduotuvėje įsigytų maistinių bulvių. Sodinimui naudokite tik sertifikuotas sėklines bulves. Moksliškai įrodyta, jog sertifikuota sėkla atneša vidutiniškai 20-30 proc. didesnį derlių. Derliui užauginti rinkitės sertifikuotas sėklines bulves - tuomet jis bus gausesnis ir skanesnis. Nors sertifikuotos sėklinės bulvės kainuoja brangiau, tačiau jų derlius būna gausesnis, skanesnis.
Populiarios bulvių veislės
- 'Colomba' ir 'Primabelle' - pastaruoju metu populiarėjančios vasarinės bulvių veislės. ‘Primabelle’ veislės bulvės išsiskiria patrauklia forma. Be to, jos anksti subręsta, todėl tinka ragauti jau vasarą.
- 'Esmee' ir 'Alouette' - olandiškos raudonų bulvių veislės. Kita nuo seno Lietuvoje populiari veislė ‘Laura’ kartais dar vadinama raudonųjų bulvių karaliene, tačiau ir ji turi kaitrai atsparesnių alternatyvų.
- 'Karelia' arba 'Blue star' - turi mažiau cukraus ir krakmolo (ir diabetikams tinka labiau). Jos savo skonio savybėmis nė kiek nenusileidžia senoms veislėms. ‘Blue star’ veislės bulvės ne tik turi mažiau cukraus, bet dar ir gražia spalva pasižymi.
- 'Violet Queen' - viena iš nišinių bulvių veislių, kurios spalva iš vidaus yra mėlyna. Kita - 'Mulberry Beauty'.
- „Adora“ - labai ankstyva, derlinga, maistinės paskirties bulvių veislė. Ši veislė atspari mechaniniams sudaužymams, sausajam puviniui, jautresnė marui ir rauplėms.
- „Laura“ - vidutinio ankstyvumo, maistinės paskirties bulvių veislė, tinkanti perdirbimui. Ši veislė ypač atspari sausrai. Gero skonio, verdant nesukrenta, išvirus nepakeičia spalvos.
- „Melody“ - vidutinio ankstyvumo, maistinės paskirties bulvių veislė, naudojama šviežiam vartojimui, pakavimui, plovimui. Pasižymi puikiomis skonio savybėmis visą žiemojimo laiką: nejuoduoja išvirus, vidutiniškai miltingos.
- „Vineta“ - ankstyva, maistinės paskirties bulvių veislė. Šios veislės bulvės mažiau reiklios dirvai ir drėgmei, ypač atsparios sausrai, neimlios ligoms ir kenkėjams. Puikaus skonio. Tinkamos auginti ekologiniuose ūkiuose.
Sėklinių bulvių sodinimas
Bulvių sodinimas nėra sudėtingas procesas. Sodinti bulves reikia pavasario pabaigoje - tuomet, kai žemė įšyla. Mūsų klimato sąlygomis tai įprastai būna balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje. Sodinant bulves paprastai patogu jas ir patręšti bechlorėmis kompleksinėmis trąšomis praturtintomis magniu ir mikroelementais bei turinčioms padidintą kalio kiekį. Vidutinė lokalaus tręšimo norma - 50-80 g/m2. Jokiu būdu nenaudokite šviežio mėšlo, kalkių arba chloro turinčių mineralinių trąšų.
Labai svarbu, kad dirva būtų gerai išdirbta, ne per šlapia. Tačiau ekspertai sako, kad dažnai bulvės sodinamos per tankiai ir per giliai. Dažniausiai vagos formuojamos tankiau, tačiau bulvių sodinukams reikia ir erdvės, ir mineralinių medžiagų, kad jie pilnai išsivystytų ir pasiektų savo potencialą. Kita dažna klaida bulvės sodinamos per giliai. Tuomet joms sunku išdygti.
Prieš sodinant į žemę negalima bulvių pjaustyti, nes jas greičiau užpuls ligos. Nebijoti didesnių sėklos gumbų: jie sveikesni, turi daug daugiau energijos užaugti ir duoti derliaus. Atstumas tarp vagų turi būti 60-90 cm, tarp gumbų - 30-35 cm. Jei žemė lygi, geriausia daryti negilias vagas ir sudėti gumbus taip, kad viršutinė bulvių pusė, išlyginus žemę, būtų lygi su viršutiniu žemės sluoksniu. Jei įmanoma, vagas reikėtų formuoti rytų-vakarų kryptimi. Vengti šiaurės-pietų krypties. Stengtis nepasodinti gumbo per giliai.
Bulvių daiginimas
Norint turėti bulvių kuo anksčiau, Rugilė pataria jų iš anksto pasidaiginti, o pasodinus uždengti agroplėvele. Tuomet pirmąjį bulvyčių derlių galėsite skanauti jau birželio pabaigoje. Pasidaiginkite bulvių iš anksto - tuomet pirmąjį derlių galėsite ragauti jau per Jonines. Bulvių auginimas greitesnis, jei pasodintas apdengsite agroplėvele.
Jeigu sodinsite ankstyvąsias veisles šviežiam vasaros derliui, tuomet bulves daiginkite. Bulvių daiginimui naudokite dėžes su angomis, kad laisvai galėtų cirkuliuoti oras. Bulvės įprastai sodinamos balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje. Bulves sodinkite maždaug pėdos atstumu viena nuo kitos.
Bulvių priežiūra
Praėjus kelioms savaitėms nuo sodinimo, lauką išvagokite, o dygstančius augalus apkaupkite, taip suformuodami taisyklingas vagas. Paprasčiausia sodinti bulves į jau iškastas vagas ir tada užversti jas žemėmis. Tam pasitelkite paprastą grėblį ar kitą jums patogų įrankį. Sodinkite bulves į vagas, išlaikydami maždaug pėdos atstumą tarp gumbų. O tada beliks žemes užversti grėbliu.
Sudygus daigams ir jiems išlindus į žemės paviršių, žemes reiktų 3-4 kartus apkaupti kauptuku, tuo pačiu pašalinti ir piktžolės. Smėlingą dirvą sausros metu būtina laistyti ryte ir vakare. Nuo maro bulves purkšti profilaktiškai maždaug kas savaitę ar dvi. Bulvienojams užaugus 20 cm. Svarbu stebėti ir augalus puolančius kenkėjus: kolorado vabalus, amarus.
Trąšas paskleiskite į tarpus tarp bulvių - tiesiog įberkite po gerą saują trąšų. Galite naudoti universalias trąšas, galite specialiai bulvės skirtas, bet svarbu, kad jos būtų be chloro. Dėl chloro pertekliaus bulvių vidus gali pajuoduoti. Norint dar geresnio derliaus, laistydami į vandenį įpilkite šiek tiek „Humistar“. Tai natūralios kilmės organinės trąšos, kurios turi huminių ir fulvo rūgščių. Kai daigai pasirodys, pasiimkite vagotuvą arba kitą įrankį ir prasieikite su juo tarpuvagiu. Šitaip apkaupti bulves dar naudinga ir dėl to, kad tuomet tarp bulvių nespės užaugti piktžolės ir atkris dar vienas papildomas darbas - ravėjimas.
Bulvių ligos ir kenkėjai
Dažniausiai bulvės serga dviem pagrindinėmis ligomis - vėlyvuoju maru ir rauplėmis. Pajuodusios viršūnės rugpjūtį ar net liepos pabaigoje, kai lyja lietingi orai arba šaltos naktys su gausia rasa, yra liūdnas vaizdas. Taip atrodo vėlyvojo maro klestėjimo laikotarpis. Jei nesiimsite veiksmų pastebėję pavienius pažeidimo požymius, liga per kelias savaites nuniens visą plantaciją.
Laikymo sąlygos taip pat vaidina svarbų vaidmenį: drėgname, prastai vėdinamame rūsyje ne tik rauplėms yra visos galimybės „išplisti“. Ši liga gerai vystosi esant šarminei dirvožemio reakcijai, todėl reikia būti atsargiems deoksiduojant. Geriausias sprendimas bus silpnai rūgštus dirvožemis. Daugelis šiuolaikinių veislių yra atsparios šioms dviem ligoms. Todėl rinkdamiesi sėklines bulves atkreipkite dėmesį ne tik į gumbų skonį ir prekines savybes, bet ir į šį gebėjimą.
Pagrindinės bulvių ligos
- Lapų susisukimas: Pirmieji požymiai pasimato ant viršūninių lapelių. Jie įgauna blyškiai gelsvą arba net rausvą atspalvį, jų pagrindas susisuka aukštyn, auga vertikalia kryptimi. Virusą platina amarai.
- Mozaika: Ant lapų dažniausiai būna mozaikiškas margumas arba nekrotiškas gyslų šlakuotumas. Virusą platina amarai.
- Candidatus Liberibacter solanacearum (Ca. L. solanacearum): Augalai turi sutrumpėjusį tarpubamblį, padidėjusius bamblius, todėl augalai būna mažesni nei įprastai. Lapeliai rausvėja, gelsta ir sukasi į viršų link lapo gyslos, galiausiai paruduoja, o viršūnės atrodo kaip nudegusios.
- Rizoktoniozė: Pažeidžia gumbus, daigus, žemutinę stiebo dalį, šaknis, stolonus, o kartais - ir lapus. Šia liga bulvės labiau užsikrečia rūgščiose, šlapiose, mažai organinių medžiagų turinčiose dirvose.
- Bulvių maras: Pirmieji maro požymiai pasirodo ant lapų - mažos, nuo blyškios iki tamsiai žalios spalvos, netaisyklingos formos, vandeningos dėmės.
Derliaus nuėmimas ir sandėliavimas
Bulvių gumbai prieš derliaus nuėmimą turi gerai subręsti, todėl patariama tris savaites prieš derliaus nuėmimą nupjauti virkščius ir juos pašalinti iš tarpuvagių. Prieš sandėliuojant gumbai turi būti nudžiūvę ir mechaniškai nepažeisti. Sandėliuoti patariama tamsioje, vėsioje, neužšąlančioje ir gerai vėdinamoje patalpoje. Bulvėms laikyti plastikiniai maišai netinka - tam geriau rinktis pintas, medines dėžes, orui pralaidžius maišus.
Bulviakasis - vienas svarbiausių bulvių augintojų darbų. Kai viršūnės nulinksta, pagelsta, nudžiūsta - tai pagrindiniai signalai sodininkui, reiškiantys, kad laikas kasti. Nustatyta, kad geriausias bulviakasio laikas - nuo rugsėjo 15 d. iki spalio 15 d. Suvėlinus, pablogėjus orams ir įmirkus dirvoms, ženklūs derliaus nuostoliai, daug bulvių lieka neiškastų. Nuėmus derlių, visiškai išvalykite žemę nuo augalų liekanų.