Ryžiai - populiari kruopa, naudojama daugelyje pasaulio virtuvių, tinkanti tiek kaip garnyras, tiek kaip tam tikrų patiekalų sudėtinis ingredientas. Ryžių patiekalais gardžiuojamasi bene kiekvienuose namuose. Ryžiai dažniausiai importuojami iš Indijos, Pakistano, Tailando, JAV, Kinijos ir kitų šalių.

Ryžių rūšys ir jų apdorojimas

Kaip teigia „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė, ryžiai priskiriami kruopų grupei. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, kad skirtingos ryžių rūšys pasižymi ne tik skirtinga išvaizda ar skoniais, bet ir maistine nauda. Nors tai puikus energijos šaltinis, tačiau ne visos jų rūšys yra vienodai maistingos.

Parduotuvėse ryžių asortimentas yra itin platus: pirkėjai gali įsigyti plikytų, ilgagrūdžių, apvaliagrūdžių, laukinių, rudųjų, raudonųjų ar ekologiškų ryšių. Ryžiai skirstomi pirmiausia pagal grūdelių dydį - gali būti trumpieji, vidutiniai ir ilgieji. Trumpieji ryžiai dažniausiai beveik apvalūs. Išvirti jie būna lipnūs. Populiariausi trumpieji ryžiai yra „Arborio“, apvalieji ir vadinamieji sušių ryžiai. Ilgieji ryžiai, tokie kaip „Jasime“ ir „Basmati“, yra kelis kartus ilgesni už trumpuosius ryžius.

• Nelukštenti ryžiai. Jie gaunami nuo kultų ryžių pašalinant lukštą. Šie ryžiai verda šiek tiek ilgiau nei šlifuoti ryžiai.
• Šlifuoti ryžiai. Šie ryžiai gaunami nuo lukštentų ryžių šlifuojant pašalinus visas ar dalį luobelių ir gemalo. Pagal tai, kokia dalis luobelių ir gemalo yra pašalinama šlifuojant, ši ryžių rūšis dar skirstoma į dalinai šlifuotus, nušlifuotus ir visiškai nušlifuotus ryžius. Šiuose ryžiuose žymiai mažiau naudingų medžiagų nei ruduosiuose ryžiuose.
• Plikyti ryžiai. Tai ryžiai, kurie yra mirkyti vandenyje, termiškai apdoroti, išdžiovinti ir tik tuomet išlukštenti ar šlifuoti. Šių ryžių sudėtyje esantis krakmolas apdirbimo metu virsta kleisteriu. Toks ryžių apdirbimo būdas suteikia jiems kietumo ir, nors dėl šios savybės juos reikia virti ilgiau nei baltuosius ryžius, tačiau jie išlieka birūs ir purūs.

Populiariausios ryžių rūšys:

• „Arborio“ ryžiai - tai trumpagrūdžiai baltieji itališki ryžiai. Šios rūšies ryžiuose gausu tam tikro krakmolo, dėl kurio išvirti jie ganėtinai tvirti, nesuverda į košę. Bet kartu jie yra gana lipnūs. Labiausiai šie ryžiai tinka rizotams gaminti.
• „Basmati“. Šie aromatingi ilgagrūdžiai ryžiai tinkamiausi Indijos, Artimųjų Rytų ir Vidurinės Azijos virtuvės patiekalams ruošti. „Basmati“ ryžių rūšis daugiausia auginami Indijoje. Ši šalis vadinama ir jų tėvyne. Kadangi „Basmati“ ryžiai yra birūs, jie itin tinka plovui gaminti. „Basmati“ ryžiai gali būti valyti - baltieji ir mažiau apdoroti - rudieji. „Basmati“ ryžių veislės pasižymi ilgais grūdeliais ir išskirtiniu aromatu. Net ir baltųjų „Basmati“ ryžių glikemijos indeksas yra mažesnis nei įprastų ryžių, todėl jų saikingai skanauti gali ir tie, kurie rūpinasi cukraus kiekiu kraujyje. Ruduosiuose „Basmati“ ryžiuose yra vidutinis kiekis skaidulų, kurios naudingos virškinimui.
• Rudieji ryžiai. Kartais jie vadinami viso grūdo ryžiais. Jie labai panašūs į baltuosius ryžius, tačiau gaminant yra išsaugoma jų luobelė. Rudieji ryžiai turi tankesnę tekstūrą, jiems būdingas riešutų skonis. Taip pat rudieji ryžiai pasižymi didesne maistine verte, turi daugiau skaidulinių medžiagų, magnio, B grupės vitaminų ir geležies. Dažniau vertėtų rinktis ruduosius ryžius dėl didesnio vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų kiekio.
• „Jasmin“ ryžiai. Tai ilgagrūdžiai ryžiai, pasižymintys švelniu, kiek salsvu skoniu. „Jasmin“ ryžiai daugiausia auginami Pietryčių Azijoje. Jie yra pagrindinis daugelio Tailando virtuvės patiekalų ingredientas, taip pat valgomi ir vieni. Maistiniu požiūriu „Jazmine“ ryžiai panašūs į baltuosius. O „Jazmine“ ryžiai, dažniausiai naudojami Pietryčių Azijos patiekaluose, turi kvapnų aromatą, išvirę yra šiek tiek lipnios tekstūros.
• Kamargo regiono ryžiai. Pelkėtame Pietų Prancūzijos regione ryžiai auginami dar nuo XVI a. Švelnus klimatas ir vyraujantys šilti vėjai leidžia juos natūraliai apsaugoti nuo ligų. Šiame regione auginama net 40 ryžių rūšių.
• Sušių ryžiai. Šios rūšies trumpagrūdžiai ryžiai yra pagrindinė japonų virtuvės dalis. Virti sušių ryžiai tampa itin lipnūs, todėl juos lengva suformuoti į sušius su įvairiais priedais.

Kaip virti ryžius?

Pasak specialistės, gaminant skirtingų rūšių ryžius, reikėtų atkreipti dėmesį į jų paruošimo instrukciją, o prieš verdant - gerai perskalauti vandeniu. „Taip bus nuplaunamas susikaupęs krakmolas, pašalintos dulkės ar kiti nepageidaujami nešvarumai. Gerai nuskalavus apvalgrūdžiai ryžiai išliks lipnūs, o ilgagrūdžiai taps dar biresni.

Pavyzdys, kaip virti ryžius suši gamybai:

1. Tam pirmiausia reikia nuplauti 400 g specialios rūšies ryžių, skirtų suši gamybai, kad išsiskirtų krakmolas.
2. „Sudedame juos į dubenį, užpilame vandeniu ir gerai pertriname. Pamatysite, kad dėl krakmolo vanduo tampa balkšvas. Kartokite šį procesą 3-5 kartus, kol ryžiai taps švarūs.
3. Po šio laiko ryžius sudėkite į puodą ir užpilkite 440 ml vandens, uždenkite dangčiu ir kaitinkite ant vidutinės ugnies apie 7 minutes. Tada sumažinkite ugnį ir leiskite ryžiams virti susidariusiuose garuose dar 7 minutes.
4. Palikite ryžius pailsėti apie 10 minučių, kad būtų tobulai išvirę. Svarbu, kad ryžiai visą laiką būtų uždengti, todėl virimo metu niekada nenuimkite dangčio“, - pataria L.

Kaip laikyti ryžius?

Tuo tarpu namuose ryžius reikėtų laikyti atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių, kuo sausesnėje vietoje, kambario temperatūroje. Be to, kaip ir visi sausi produktai, ryžiai greitai sugeria perteklinę drėgmę iš aplinkos, tad pradarius pakuotę rekomenduojama ryžius perpilti į sandarias stiklines talpas, kad neįsigertų drėgmė ir kvapai, o kruopose neatsirastų kenkėjų“, - primena O.

Pasirinkite sandarų indą ryžiams laikyti: indas su sandariai prigludusiu dangteliu padeda sulaikyti drėgmę, kenkėjus ir kitokius teršalus, kurie gali turėti neigiamos įtakos ryžių kokybei. Taip pat šis produktas turi būti laikomas vėsioje, sausoje vietoje, kad neįsiveistų pelėsis ir bakterijos. Laikykite indą atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių ir šilumos šaltinių, nes šiluma gali pagreitinti senėjimo procesą ir paveikti ryžių skonį bei tekstūrą. Be to, venkite laikyti ryžius vietose, kuriose labai svyruoja temperatūra: dėl staigių temperatūros pokyčių indo viduje gali susidaryti drėgmė, kuri kenkia šio produkto kokybei ir ilgaamžiškumui.

---