Nors ir primirštos, ropės vėl atranda savo vietą mūsų virtuvėse. Tai - bastutinių šeimos atstovė, manoma, kad kilusi iš Europos ir Azijos. Lietuvoje ropės rašytiniuose šaltiniuose paminėtos 1586 metais ir buvo gausiai auginamos iki XVIII amžiaus, kol jas išstūmė bulvės.
Ropės - Maistinga ir Sveika Daržovė
Ropių šakniavaisiuose gausu vertingų medžiagų: cukraus, baltymų, ląstelienos, mineralinių druskų, eterinių medžiagų. Yra daug vitaminų C, PP, B1, B2, provitamino A, taip pat kalcio bei kalio. Specifinį kvapą ropėms suteikia jose esantis garstyčių aliejus.
Ropės pasižymi skausmą malšinančiu, antiseptiniu poveikiu, gydo kosulį, bronchitą, peršalimo ligas, padeda užgyti žaizdoms. Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus, mitybos žinovo Rimanto Stuko, lietuvių tauta yra genetiškai užkoduota valgyti ropes.
Jei ropę palygintume su bulvėmis, tai 100 g ropių yra maždaug 26 kcal, o 100 g bulvių - 81 kcal. Tad ropė turi tris kartus mažiau kalorijų nei bulvė. Ropėse, pavyzdžiui, kalcio yra keturis kartus daugiau negu bulvėje. Vitamino C ropėje maždaug 75 procentais daugiau negu bulvėje.
Profesorius Rimantas Stukas žiniasklaidoje aiškina, jog laimės hormonas - seratoninas yra sintezuojamas žarnyne. Kuo daugiau seratonino, tuo mes jausimės geriau. "Taigi, ropė yra daržovė, kuri mums gali labai padėti. Svarbiausia, kad galime ją valgyti žalią, o kas mėgsta - gali ir išsivirti", - pataria profesorius, ir priduria, jog, norint valgyti ropes, ypatingų kulinarinių sugebėjimų nereikia.
Ropę reikia nuplauti, nuskusti, supjaustyti griežinėliais, ir jau galima valgyti. Galima ropę sutarkuoti, įmaišyti į kitas daržoves. Taip turėsime skanią ir sveikatai palankią mišrainę. Žalių ropių nepatariama valgyti tiems, kurie serga opalige, gastritu. Rūsiuoe laikomose ropėse naudingos medžiagos joje išlieka iki pat vėlyvo pavasario.
Kaip Auginti Ropes
Ropės geriausiai auga priesmėlio ir lengvo priemolio dirvose. Ši daržovė yra sėjama pavasario pradžioje, pražydus šalpusniui. Ropės sėjamos juostomis maždaug 50 centimetrų atstumu viena nuo kitos, centimetro gylyje. Paaugę daigai retinami paliekant maždaug 4-6 centimetrų tarpus.
Jeigu dirvoje trūksta drėgmės, šakniavaisiai sukietėja ir būna kartūs. Ropės auga greitai, todėl jas galima sėti keletą kartų. Jei norima ropių šakniavaisius laikyti per žiemą, sėti reikia birželio pabaigoje - liepos pradžioje.
Ropių Vartojimas Virtuvėje
Šiandien norime pakalbėti apie ropę virtuvėje - gerai pagamintas šis šakniavaisis tiesiog labai skanus. Ropių gaminimo tradicijos pasaulyje mena dar senovės graikų ir romėnų laikus, kurie jas kepdavo karštuose pelenuose.
- Įdomus variantas - smulkintas žalias ropes maišyti su virtomis bulvėmis, aitriaisiais pipirais, agurkais ir pomidorais.
- Ropę skanu kepti orkaitėje įdarytą. Virtos ropės vidurį reikia išskobti, prikimšti ryžių, maišytų su šaukšteliu sviesto, tarkuota morka, mėgstamais prieskoniais, kiaušiniu ir patepus sviestu viršų kepti.
- Kitas įdaro variantas - išskobtą masę pertrinti per sietelį, sumaišyti su šiek tiek saldinta pieniška manų koše, sviestu ir prikimšti ropę.
- Ropes reikia nulupti, susmulkinti šiaudeliais, išvirti pasūdytame vandenyje, nukošti.
- Kitas variantas - virtas ropes sutrinti su virtomis bulvėmis, paskaninti prieskoniais, galima įpilti šiek tiek pieno.
- Daržovių sriubai reikia puodo dugne apkepinti svogūnus, tada kartu keletą minučių pakepinti kubeliais susmulkintas morkas, pastarnokus, bulves, ropes. Tada užpilti konservuotų pomidorų skardinę, daržovių sultinio ir virti maždaug pusvalandį.
Ropės - puikus priedas patiems įvairiausiems daržovių troškiniams, o taip pat mėsos troškiniams.
Šakninių Daržovių Nauda
Šakninių daržovių pasirinkimas - išties nemažas ir galintis atitikti įvairius skonius. Jų būna įvairių spalvų: baltos, geltonos, violetinės, oranžinės, kiekviena turi savo naudą. Pasak V.Kurpienės, šakninės daržovės, išskyrus bulves, turi gana nedaug kalorijų, labai daug skaidulų, yra labai sočios.
„Kadangi nutukimo problema - gan didelė, fizinis aktyvumas daugumos gyventojų - mažas, šakninės daržovės yra puikus maistas, turintis mažai kalorijų, sotus ir sveikas“, - sako mitybos ekspertė ir priduria, kad, valgant šaknines daržoves, dėl jų suteikiamo sotumo jausmo galima išvengti užkandžiavimo.
V.Kurpienė taip pat pastebėjo, kad šakninės daržovės, nors, kaip ji sako, iš pirmo žvilgsnio gali taip ir nepasirodyti, yra labai pigu: „Suvalgius 200 g šakninių daržovių sotumo jausmas bus kur kas didesnis, ilgiau išliekantis nei pomidorų ir agurkų, padalijus kainą - ji tikrai išeina labai nedidelė.“
Šakninių daržovių laikymas
Šakninių daržovių nebūtina greit suvartoti, nes jos, esant tinkamai temperatūrai, gali ganėtinai ilgai išsilaikyti. „Palaikant tam tikrą žemą temperatūrą ir drėgmę šakninės daržovės ilgai gali būti laikomos be jokių chemikalų. Geriausia jas laikyti rūsyje, jei neturite, galite laikyti šaldytuve daržovių skyrelyje. Jei nusipirkę žinote, kad greit suvartosite, galite laikyti ir kambario temperatūroje, bet tik, jei grindys nėra šildomos, nes tada jos suvys“, - pataria V.Kurpienė.
Pasak dietistės, norint šaknines daržoves atšviežinti, kad jos atgautų savo traškumą, jas galima pamerkti į kambario temperatūros vandenį ir palaikyti. Tą viršutinę dalį su lapais, kurią nupjaunate nuo morkų, burokėlių, ridikėlių, galite pamerkti vandenyje ir pasidaiginti lapelių.
Šakninių daržovių vartojimas
Pasak V.Kurpienės, šaknines daržoves galima valgyti šviežias, virti, garinti, kepti orkaitėje. Galima kepti ir keptuvėje, bet, kaip sako pašnekovė, viskas priklauso nuo temperatūros.
Orkaitėje V.Kurpienė daržoves pataria kepti iki 180 laipsnių, kiek ilgai - priklauso nuo to, kaip stambiai ar smulkiai jas supjaustysite. Svarbiausia, pasak jos, kad daržovės nebūtų sutižusios, nes tada sotumo jausmo jos nebesuteiks: ilgai kepant suyra skaidulos, kurios ir duoda sotumo jausmą. Taigi termiškai apdorojant daržovės turi likti traškios.
Ropės ir Kaliaropės
Artėjant kovui, kai parduotuvėse lentynos pildomos naujomis daržovėmis, išvaizda išsiskirianti kaliaropė arba ropinis kopūstas taip pat sulaukia vis daugiau dėmesio, pastebi Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė.
„Pavasaris jau ne už kalnų, ir tai daro reikšmingus pokyčius mitybos racione, pirkėjų elgsenoje. Pavyzdžiui, išbando savojinį kopūstą ar baltuosius ridikėlius, išskirtinės išvaizdos „Romanesco“ kopūstą ar mūsų tėvams tikriausiai geriau pažintas kaliaropes“, - pastebi V. Kaliaropė, beje, irgi yra kopūstas.
Dažnai šaknimi palaikoma pūpsanti jos dalis - iš tiesų didelis valgomas stiebas, kuris maloniai traškus, o skonis primena kiek saldesnį kopūstą. Pasak V. „Jeigu renkatės kaliaropę pirmą kartą, prašauti yra sunku. Geriausia rinktis mažesnes kaliaropes - jos paprastai būna saldesnio ir švelnesnio skonio, labai skanios ir žalios. Didesnės turės storesnę žievelę, bus labiau tinkamos kepti, troškinti“, - pirkėjams pataria V.
Kaliaropės istorija Europoje siekia maždaug XVI a. „Visų pirma, kaliaropėse yra daug vitamino C ir skaidulų, jos taip pat yra geras vitamino B-6 ir kalio šaltinis. Ne paskutinėje naudų vietoje yra ir mažas jų kaloringumas - 100 gramų kaliaropės bus mažiau nei 50 kalorijų. Beje, valgoma ir kaliaropių žievelė, jos nebūtina lupti. Visgi, jeigu ji jums atrodo per kieta, galite nulupti paprasčiausiu daržovių skustuku“, - sako J.
Nemažai žmonių šviežias nedidukes kaliaropes valgo paprastai - tiesiog triauškia kaip obuolius. „Kaliaropes skanu valgyti žalias - tiesiog supjaustyti šiaudeliais ir pasiūlyti su mėgstamu padažu, pavyzdžiui, trintos varškės, česnako ir natūralaus jogurto. Žalią ropinį kopūstą taip pat verta dėti į salotas. Norint ypač traškių salotų, ruoškite jas su kaliaropėmis, agurkais, salierais ir obuoliais.
„Jei norite kaliaropę padaryti pagrindinio patiekalo žvaigžde, vienas populiariausių būdų yra ją įdaryti. Kas bus daržovės viduje, priklausys nuo jūsų: galima naudoti smulkintą mėsą, grybus, taip pat paruošti vegetarišką versiją su mocarela, natūraliu jogurtu, pomidorais ir paprikomis. Idėjų, kaip paruošti kaliaropes, yra daug, o jų privalumas ir tas, kad paprastai jie yra draugiški kišenei“, - sako kulinarijos technologė.
Receptai su Kaliaropėmis
Sriuba su Kaliaropėmis: Morką, salierą, pusę poro (tik baltą dalį), žoleles susmulkinkite. Sudėkite daržoves ir sultinio kubelius į 1,7 l vandens. Virkite, kol suminkštės. Likusį porą, svogūną, ridikėlius supjaustykite plonais griežinėliais, kaliaropę - lazdelėmis. Porą, svogūną, kaliaropę 2 min. pakepkite aliejuje. Sudėkite daržoves iš keptuvės į sriubą ir užvirinkite.
Kaliaropės su Bulvėmis: Reikės: 3 kaliaropių, 1 kg bulvių, 1 svogūno, 1 šaukšto rapsų aliejaus, 400 ml daržovių sultinio, 100 g 15 proc. Nulupkite kaliaropes ir bulves. Bulves perpjaukite pusiau ir supjaustykite griežinėliais. Didelėje nepridegančioje keptuvėje įkaitinkite aliejų ir pakepinkite svogūnus, kol taps permatomi. Sudėkite kaliaropes ir bulvių griežinėlius ir maišydami kepkite 5 minutes. Sumažinkite ugnį, supilkite daržovių sultinį, grietinėlę ir išmaišykite. Tuo tarpu nuplaukite ir nusausinkite špinatus, sutrupinkite fetą.
Daržovių Košė Kūdikiams
Paprastai daržovių košė verdama iš kelių daržovių, tačiau pirmą kartą pradedant ja maitinti kūdikį verdama tik iš vienos daržovės. Nėra griežtų reikalavimų, kokią virtą daržovę pirma duoti paragauti mažyliui. Dažniausiai pirmoji daržovienė verdama iš bulvės ar morkos, o kitomis daržovėmis papildoma vėliau.
Kūdikiui tinka Lietuvoje augančios daržovės, neaštrios, nesunkiai virškinamos, kurios turi mineralinių ir skaidulinių medžiagų, reikalingų jam vystytis. Daržovės, iš kurių virsite košę mažyliui, turi būti neapvytusios, neapipelijusios, neperaugusios, nepažaliavusios (bulvės, morkos), netręštos trąšomis.
Tokio amžiaus mažyliai košę sugeba nulaižyti ar nučiulpti nuo šaukštelio, todėl išvirta ji turėtų būti pusiau tiršta (grietinės konsistencijos), be nepertrintų daržovių gabaliukų. Šviežiai virtą daržovių košę mažylis turi suvalgyti iškart.
Kaip Sumažinti Nitratų Kiekį Daržovėse
Neįmanoma užauginti daržovių taip, kad jose visiškai nebūtų nitratų. Juk azotinės medžiagos (nitratai), kurias daržovės „pasiima” iš dirvožemio, yra būtinos joms augti.
Mažiau nitratų yra daržovėse, augančiose atvirame grunte ir gaunančiose daug šviesos (liepos-rugpjūčio mėnesiais) bei jeigu nėra tręšiamos organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, o derlius nuimamas laiku. Verta žinoti, kad nitratų kiekį galima sumažinti. Todėl svarbu tinkamai paruošti daržoves.
Nitratų sumažės, jei daržoves nulupsime ir mirkysime, virsime pasūdytame vandenyje. Virtose luptose bulvėse nitratų sumažėja 65-80 proc., morkose - apie 60 proc., burokėliuose - apie 40 proc. Verdant daržoves nitratų jose sumažėja pagal užpilto vandens kiekį, nes nitratai „pereina” į vandenį. Verdant daržoves su valgomąja druska nitratų sumažėja 20 proc. daugiau, nei verdant be druskos. Mirkant parūgštintame vandenyje nitratų sumažėja apie 15-20 proc.