Sriubą išvirti vienu metu paprasta ir sudėtinga. Paprasta, nes iš tikrųjų tai ką ten daug veikti - meti į skystį ingredientus, paverdi, ir sriuba baigta.

Sultinio paruošimas

Visų pirma - sultinys. Vištienos karkasus, svogūnus, morkas, salierus, prieskonius verdame ant labai mažos ugnies 3-3.5 valandos. Geriau virti didelį kiekį, bent jau 10 litrų, nes sultinys gerai užsišaldo, kiek jo lieka.

Kai išverda, paliekame viską puode iki kitos dienos ryto, kad nusistovėtų, ir kitą dieną supilstome į indelius samčiu, stengdamiesi skysčio pernelyg nejudinti.

Sriubos virimo eiga

Kai ateina laikas virti sriubą, svarbiausia nebijoti daryti kelių darbų vienu metu. Nėra prasmės, kaip per televiziją rodo, iš pradžių susipjaustyti visų ingredientų, susidėti į mažus dubenėlius ir tik tada pradėti darbą.

Ingredientai ir proporcijos

Šį kartą sriubą viriau 5 litrų puode, ir norėjau, kad būtų labai soti ir tiršta, beveik kaip troškinys. Gan akivaizdu, kad viskas priklauso nuo skysčio ir priedų santykio.

Daržovių paruošimas

1. Tuo tarpu ant lentutės dedam didelį svogūną, supjaustom kubeliais ir iš karto beriame į keptuvę. Kartkartėmis pamaišome, ugnis tokia pat maža.
2. Dvi dideles morkas nuskutame, supjaustome išilgai į keturias dalis, o šias skersai mažais gabalėliais. Verčiame į keptuvę, pamaišome, tegu kepa.

Kopūstų ir prieskonių įdėjimas

Per tą laiką sultinys puode jau turėtų užviręs, ar beveik (priklauso, kaip greitai pjaustyta). Imam pusę mažo kopūsčiuko galvos, supjaustom jį skiltelėmis į kokias 6-8 dalis, o šias skersai nedideliais gabalėliais. Iš karto, ką supjaustom, metam į puodą su sultiniu.

Pabaigus pjaustyti metam į puodą apie 6 kajeno pipirus, ar kokį šaukštelį maltų. Aštrumą reguliuokite pagal pomėgius, bet aštrumos čia būti privalo nors truputis.

Ugnį po keptuve galima išjungti, aromatinės daržovės jau ėmė kvepėti, o kepti jų nereikia.

Frikadelių formavimas

1. Imame seno batono kokias 3-4 riekes, nupjaustome plutas, minkštimą dedame į didelį dubenį ir užpilame 200ml grietinėlės. Tegu išmirksta, prisigeria.
2. Į dubenį su batonu dedame apie kilogramą faršo, perpus jautiena su kiauliena.

Frikadelių virimas

Tuo tarpu kopūstai jau spėjo truputį pavirti. Keptuvės turinį verčiam į puodą, gerai išmaišom. Beriam druskos, kokius 3 didelius žiupsnius.

Kai puodas vėl užverda, sumažinam ugnį, kad vos burbuliuotų, sušlapinam rankas šaltu vandeniu ir kabinam faršą nedidelėmis porcijomis, maždaug kad tilptų po to valgant į šaukštą. Suvoliojam tarp delnų rutuliukus, ir iš karto metam į puodą, kuris turi po truputį virti. Taip kartojam, kol nebeliks faršo.

Sudėjus mėsą uždengiam puodą dangčiu, tegu truputį paverda, kol nuplausime dideles rieškučias pievagrybių.

Čia pasirinktinis dalykas, bet aš taip pat mėgstu į puodą sumesti ir nuo batono atlikusias pluteles, supjaustęs jas mažais kvadračiukais. Čia jau kaip kas mėgsta.

Uždengiam puodą dangčiu, nustatom labai nedidelę ugnį, ir tegu pasitroškina truputėlį.

Patikrinimas ir patiekimas

Ištraukiam pabandymui kokį stambesnį kukuliuką ir pergnybiam per pusę. Va štai jums ir sriubytė. Šaldytuve išsilaiko apie savaitę.

P.S. Jeigu bandysite taupyti, nukirtinėti kampus - galima, žinoma. Tarkim, nežaisti su sultiniu, o virti vandenyje. Juk tiek mėsos daug. O visgi ne, rezultatas bus kur kas prastesnis.

Kitas frikadelių sriubos receptas

Ši frikadelių sriuba yra su kiauliena, daržovėmis, makaronais. Jai atskirai nereikia naudoti sultinio, bet jos skonis puikus, aromatingas. Sriuba yra greitai pagaminama, soti. Konservuoti žirneliai yra kiek neįprastas ingredientas šioje sriuboje.

• 1/2 arbat. š.
• 2 vid.
• 2 vid.
• 4 valg. š.

Kiaulienos faršą sumaišyti su kiaušiniu, vištienos prieskoniais, druska, pipirais. Puode užkaisti 2 l vandens. Sudėti frikadeles.

Tuo metu keptuvėje įkaitinti aliejų ant neaukštos kaitros. Sudėti bulves. Kai jos suminkštės, suberti svogūną, morkas, salierą. Įberti druskos, sudėti makaronus.

Burokėlių sriuba su frikadelėmis

Ingredientai:

• Burokėliai
• Morkos
• Svogūnai
• Sviestas
• Vištienos sultinys

Gaminimas:

1. Išsivirti šviežius neluptus burokėlius, paskui susitarkuot.
2. Frikadeles reikia virti sriuboje - nuo ju sultinys skanus gaunasi.
3. Dedu nemazai tarkuotu morku, pjaustyta svoguna ir sauksta sviesto.
4. Man skaniausias sultinys - vistienos.

Taip pat galima naudoti marinuotus burokėlius - suberti juos prieš pat baigiant virti, tik skystį nupilti. Galima dėti ir šviežius burokėlius - nulupti, sutarkuoti ir virti kartu su mėsa.

Kiti receptų variantai

Į verdantį vandenį sumetu pora kubelių sultinio, pjaustytas bulves, mažas frikadeles, pakepintą arba ne tarkuotą morką su svogūnu ir kartais česnaku (galima dėti šviežio ar (ir)rauginto kopūsto, jau minėtų dž. grybų), baigiant virti suverčiu skardinę konservuotų pupelių( man skaniausios baltosios) ir virtą tarkuotą buroką.

Sriuba turėtų būti tiršta. Vėl užvirus padarau tokią, kaip močiutė vadina maceravonę. (aliejuj pakepinti miltai) įpilu į sriubą ir išjungiu. Viskas. Valgyti su grietine ir, jei trūksta rūgštumo, pomidorų padažu.

Mėsos kukuliai pasaulyje

Mėsos kukuliai - visame pasaulyje „Daugelis mėsos kukulius sieja su Švedija, visgi kulinarai šį patiekalą kildina iš Artimųjų Rytų. Čia jis dar vadinamas kofta - maltos mėsos (dažniausiai avienos) ir prieskonių kukuliais, tradiciškai patiekiamais su ryžiais ir pitos duonele“, - pranešime žiniasklaidai teigia „Maximos“ Maisto gamybos ekspertės Brigita Baratinskaitė.

Ekspertė teigia, kad šis patiekalas yra toks populiarus, jog sunku nusakyti, kurios šalies virtuvės tradicijoms jį reikėtų priskirti: „Švedija, Graikija, Italija, Jungtinės Amerikos Valstijos ir net Lietuva gali pasigirti skirtingais mėsos kukulių receptais ir jų gaminimo būdais.

Tai komfortiškas, paprastai pagaminamas ir lengvai užšaldomas patiekalas. Kukulius galima kepti, virti, gruzdinti ar troškinti - papildant įvairiais mėgstamais ir šaldytuve atrandamais ingredientais“.

Švedijoje mėsos kukulių pagrindas - jautienos ir kiaulienos faršas, jie patiekiami su bulvių koše ir bruknių uogiene, saulėtoje Italijoje jie ragaujami su naminiu pomidorų padažu ir makaronais, pavyzdžiui, spagečiais (kukuliai čia dar vadinami „polpette“).

Graikijoje jie gaminami iš avienos ir patiekiami su tzatziki padažu ir pitos duonele, Vokietijoje serviruojami su kaparėlių padažu, o Kinijoje kukuliai dažnai plaukioja aromatinguose sultiniuose ir sriuboje.

Paprastos taisyklės užtikrins rezultatą

B. Baratinskaitė teigia, kad norint sulaukti skanaus rezultato, vertėtų įsidėmėti kelias esmines mėsos kukulių gamybos taisykles:

1. Visų pirma, svarbu tinkamai išsirinkti mėsą. Nors kukuliai gali būti gaminami iš bet kokios mėsos, pasirinkus riebesnę mėsą, kaip pavyzdžiui, jautieną, ėrieną ir kiaulieną, gausite kur kas minkštesnius kukulius.
2. Gaminant iš bet kokios paukštienos svarbu neperkepti, kadangi mėsa gali išsausėti ir tapti kieta.
3. Taip pat smulkintą mėsą prieš gamybą patariama laikyti kuo šalčiau, bus paprasčiau formuoti rutuliukus ir kepant jie neiširs.
4. Į mėsos kukulių sudėtį pravartu įdėti drėgmės suteikiančių ingredientų, kaip pavyzdžiui, džiūvėsiai su pienu arba piene išmirkyta balta duona. Mėsoje esantys baltymai kaitinant susitraukia, tad šie ingredientai padeda išvengti sausumo pojūčio.
5. Mėsos kukulius rankomis formuokite švelniai, stipriai nespauskite, kadangi per smarkiai suslėgti jie gali būti sunkiai sukramtomi, tarsi guminiai.

Trys skirtingi receptai

Norintiems jau šį vakarą ant stalo turėti garuojančią vakarienę B. Baratinskaitė siūlo tris skirtingus mėsos kukulių patiekalus, kuriuos lengvai paruoš tiek mėgėjas, tiek virtuvėje besisukiojantis asas.

Sūriu įdaryti mėsos kukuliai

Reikės:

• 4 plėšomo sūrio lazdelių
• 225 g maltos jautienos
• 225 g maltos kiaulienos
• 100 g džiūvėsėlių
• 1 kiaušinio
• 2 arbatinių šaukštelių smulkintų petražolių
• pusės česnako
• 25 g parmezano sūrio
• žiupsnelio druskos, pipirų
• 1 valgomojo šaukšto alyvuogių aliejaus
• 400 g konservuotų pomidorų arba natūralaus pomidorų padažo

Gaminame:

1. Sūrio lazdeles pjaustykite 2,5 cm dydžio kubeliais ir atidėkite į šalį.
2. Vidutiniame dubenyje maišykite jautieną, kiaulieną, džiūvėsėlius, kiaušinį, petražoles, smulkintą česnaką bei parmezano sūrį. Pagal skonį pagardinkite druska, pipirais ir išmaišykite. Formuokite mažus rutuliukus ir į vidų įspauskite po sūrio gabalėlį, sandariai užspausdami mėsą.
3. Didelėje keptuvėje įkaitinkite alyvuogių aliejų ant vidutinės ugnies. Dėkite mėsos kukulius ir kepkite, kad apskrustų iš visų pusių.
4. Kai mėsos kukuliai gražiai apskrus, išimkite juos iš keptuvės. Į švariai nuvalytą keptuvę supilkite konservuotus pomidorus arba padažą ir į jį dėkite mėsos kukulius. Šaukštu užpilkite padažo ir ant kukulių viršaus. Uždenkite keptuvę dangčiu ir troškinkite dar apie 12 minučių.

„Kukulius patiekite šiltus - juos galima pabarstyti mėgstamomis žolelėmis ir parmezano sūriu. Prie šio patiekalo puikiai tiks ir mėgstamos rūšies skrudinta duonelė“, - sako B. Baratinskaitė.

Švediški mėsos kukuliai

Reikės:

• kukuliams - 500 g maltos jautienos, 500 g maltos kiaulienos, 1 nedidelio svogūno, 2 baltos duonos riekelių, pamirkytų piene, 2 šaukštų miltų, 1 kiaušinio, 1/4 puodelio pieno, druskos, pipirų, 2 šaukštų sviesto
• bulvių košei - 4 didelių bulvių, 1/2 puodelio pieno, 4 šaukštų sviesto, druskos pagal skonį

Gaminame:

1. Įkaitinkite orkaitę iki 190 laipsnių. Maišykite maltą jautieną, kiaulieną, svogūną, mirkytą duoną, miltus, kiaušinį, 1/4 puodelio pieno, druską ir pipirus.
2. Iš mišinio suformuokite mažus kamuoliukus. Didelėje keptuvėje ant vidutinės ugnies ištirpinkite 2 šaukštus sviesto. Sudėkite mėsos kukulius ir kepkite, kol paruduos iš visų pusių, apie 5 minutes.
3. Tuomet dėkite kukulius į kepimo indą ir pašaukite į orkaitę. Kepkite 20-25 minutes.
4. Kol kepa, ruoškite bulvių košę: kubeliais pjaustykite bulves ir virkite pasūdytame vandenyje, kol suminkštės (apie 20 min.).
5. Nusausintas bulves sudėkite į puodą, trinkite bulves su pienu ir sviestu, kol masė taps vientisa ir kreminė. Pagal skonį pagardinkite druska.
6. Iškepusius kukulius patiekite su kremine bulvių koše, o patiekalui įdomesnio, šiek tiek rūgštaus skonio suteiks bruknių arba spanguolių uogienė.

Vištienos kukuliai

Reikės:

• 500g maltos vištienos
• pusės puodelio džiūvėsėlių
• 4 šaukštų pieno
• pipirų, maltos paprikos
• žiupsnelio petražolių
• 1 šaukštelio aitriųjų pipirų dribsnių
• 2 skiltelių smulkinto česnako
• 1 kiaušinio
• 1 valgomojo šaukšto alyvuogių aliejaus

Gaminame:

1. Į dubenį suberkite džiūvėsėlius ir pilkite pieną, palikite pastovėti kelias minutes. Suberkite pipirus, maltą papriką, druską, petražoles, raudonėlį, česnaką, aitriųjų pipirų dribsnius, kiaušinį ir alyvuogių aliejų. Viską gerai išmaišykite.
2. Dėkite mėsą ir viską sumaišykite, formuokite mažus rutuliukus.
3. Įkaitinkite oro gruzdintuvę iki 190 laipsnių ir nustatykite laikmatį 12 minučių. Įpusėjus kepimui, mėsos kukulius apverskite ir kepkite, kol paruduos.
4. Patiekite su mėgstamais makaronais - spagečiais, kaspinėliais, sraigteliais ir norimu padažu.

Skanaus! „Jeigu neturite oro gruzdintuvės, kukulius gruzdinkite puode su įkaitintu aliejumi. Įkaitinkite vidutinio dydžio puodą su saulėgrąžų aliejumi ir atsargiai sudėkite mėsos rutuliukus. Aliejaus pilkite tiek, kad apsemtų kukulius ir trumpai gruzdinkite - kol šie paruduos iki auksinės spalvos. Ištrauktus iš puodo kukulius nestipriai suspauskite popieriniame rankšluostyje, kad sugertumėte riebalų perteklių. Svarbu kukulius gruzdinti trumpai, kad mėsa netaptų kaip guminė arba per kieta“, - sako ekspertė.

Frikadelių istorija

Frikadelės - keistai skambantis žodis, kuris buvo nepelnytai pamirštas. Ir dar taip užtikrintai, kad spėjo užaugti visa karta, kurie žino žodį frykas, tačiau nėra girdėję termino frikadelės. Ir tai įvyko stebėtinai greitai. Frikadelės, dar buvusios tokios populiarios prieš daug-maž 20 metų, dabar yra visiškai pamirštos.

Kodėl? Ar todėl, kad jos primena varguoliškus nepritekliaus laikus? O gal todėl, kad kulinarinės mados keičiasi itin greitai ir frikadelės tiesiog tapo senamadiškos?

Frikadelės - tai nedideli smulkintos mėsos arba žuvies rutuliukai su prieskoniais. Aš tikslingai naudoju žodį smulkinti, mat mėsos malimo mašinėlės (mėsmalės) virtuvėse atsirado sąlyginai nesenai - tik XIX amžiaus viduryje. Anksčiau mėsa buvo smulkinama - aštriais peiliais ar net kapojama specialiai mėsos smulkinimui skirtais kirvukais.

Smulkinta mėsa, kurią dabar populiaru vadinti faršu, egzistavo nuo neatmenamų laikų ir būtų sunku įvardinti tikrąją jos kilmę. O priežastis paprasta - mėsa visada buvo brangi, jos buvo mažai (lyginant su grūdinėmis kultūromis ir daržovėmis), todėl išradingos šeimininkės išnaudodavo visą gyvulio mėsą.

Deja, ne visa buvo stambiais gabalais - būdavo ir nuopjovų, kurias sudėdavo kartu, sukapodavo ir susmulkindavo iki vientisos lipnios masės, prieskoniuodavo ir jau vėliau naudodavo savo nuožiūra.

Taip atsirado dešros - į gyvulio žarnas sukimšta ir vytinta arba rūkyta mėsa, rytų šalių virtuvėse iš smulkintos mėsos suformuodavo pailgas mėsos lazdeles, kurias kepdavo ant žarijų, užmovę ant iešmelių. O dar nuo senovės egzistuoja mėsos kukuliai. Jų yra visur ir įvairiausių - pradedant Japonų virtuve ir baigiant vakarine Amerikos pakrante.

Į mėsos kukulius skirtingos tautos deda įvairiausias prieskonius ir priedus. Juos verda, kepa, troškina, pateikia su padažais, sultiniais ir dar visokiausiomis formomis bei progomis. Egzistuoja net ir desertinės mėsos kukulių versijos su kokoso riešuto ir apelsino žievelės drožlėmis.

Net ir tai, ką jūs vadinate kotletu yra keptas mėsos kukulis.

Viena smulkintos mėsos kukulių rūšis yra frikadelės. Pirminė šio pavadinimo kilmė taip pat nėra tvirtai pagrįsta, mat šis žodis naudojamas italų, ispanų (tiesa jie sako ne frikadelės - albondigas), prancūzų ir net vokiečių terminologijoje.

Tačiau visi sutaria dėl jo turinio - frikadelės yra virti, purūs ir švelnūs mėsos kukuliukai. Klasikinė frikadelių pateikimo versija yra consomme su frikadelėmis - atskirai išvirti smulkintos mėsos kukuliukai dedami į lėkštę ir užpilami sodriu, skaidriu sultiniu.

Frikadelių gaminimas

Dabar galima tiesiog išsivirti skaidrią sriubą su frikadelėmis. Frikadelių gamyba yra gana paprasta, bet imli rankų darbui. Na, ne tiek, kiek koldūnai, bet reiks šiek tiek padirbėti.

Taigi, sumalame mėsą. Geriausia 2 dalys nelabai riebios kiaulienos ir 1 dalis jautienos. Kadangi istoriškai frikadelės buvo daromos iš nuopjovų, todėl nebūtina rinktis premium mėsą - kuo puikiausiai tiks ir mentė. Vienai sriubai užtektų 300-350g. maltos mėsos. Bet galite susimalti didesnį kiekį, pasigaminti daugiau frikadelių ir dalį jų tiesiog užšaldyti šaldiklyje. Tuomet bet kada galėsite išsiimti ir naudoti pagal poreikį.

Į maltą mėsą beriame druską, maltus juoduosius pipirus, kitus mėgiamus mėsos prieskonius - aš mėgstu įberti džiovinto raudonėlio ir baziliko. Ir būtinai - labai smulkiai kapoto svogūno. Jeigu nemokate kapoti smulkiai - perleiskite svogūno galvutę per mėsmalę kartu su mėsa. Svogūnas mėsai ne tik suteiks papildomo skonio, bet ir reikiamo purumo.

Mėsą su prieskoniais gerai išmaišykite ir išminkykite rankomis, idant druska ir prieskoniai tolygiai pasiskirstytų. Sudėkite į indą, uždenkite ir padėkite vėsiai, geriausia - į šaldytuvą. Taip mėsą laikykite vieną - dvi dienas. Šis procesas reikalingas tam, kad smulkinta mėsa pabręstų, įsisūdytų ir joje pasklistų prieskonių skoniai ir aromatai.

Ir ar pastebėjote - jokių kiaušinių! Yra klaidinga manyti, kad kiaušinis yra tarsi lipnioji medžiaga, neleidžianti mėsai išbyrėti. Netiesa - mėsa kuo puikiausiai sulimpa be kiaušinių. Maža to, termiškai apdorojami kiaušiniai kietėja, o faršas praranda purumą. Taigi - jokių kiaušinių ir džiūvėsėlių.

Pabrendusią mėsą imkite po truputį ir vandeniu suvilgytomis rankomis suformuokite ~3cm skersmens mėsos rutuliukus. Stenkitės, kad jie būtų vienodo dydžio - taip jie ir išvirs vienu metu ir atrodys dailiau. Kaip ir minėjau - dalį šių rutuliukų galite sudėti ant lėkštės ar padėklo ir sušaldyti ilgesniam saugojimui. Stenkitės, kad šaldami jie nesiliestų, o jau įšalusius galėsite nurinkti ir suberti į maišelį ar indą.

Suberiame mažais kubeliais pjaustytas bulves. Štai kaip viskas paprasta - tik pasiruošimo reikia. Jeigu turite - išvirusią sriubą iš puodo perpilkite į sriubinę, tada užberkite kapotais žalumynais, uždenkite dangtį ir palikite bręsti. Kai atnešite sriubinę į stalą ir nudengsite dangtį po kambarį pasklis viliojantis žalumynų aromatas.

Atrodo, viskas taip paprasta - kodėl frikadelės buvo nuvertintos ir nepelnytai užmirštos? Greičiausiai todėl, kad jau paruoštų ir užšaldytų jų niekas neparduoda. O patiems terliotis tiesiog tingisi.

Išsivirkite šios sriubos, naudokite bet kurį mėgiamą sultinį ar tiesiog vandenį. Skonių ir mėsiškų aromatų sriubai suteiks verdančios frikadelės. Ir paragaukite. Net jei nepamėgsite šios sriubos - žinosite, kad jis tokia yra. Ir dar ne taip senai buvo tikrai populiari.

---