Dabar internetinėje erdvėje galima rasti nemažai lietuvių vaizdo tinklaraštininkų, vadinamųjų vlogerių. Tačiau kulinarinėje srityje bene didžiausio dėmesio Lietuvoje sulaukia garbaus amžiaus sulaukusi Biruta. Būtent ji su anūku kuria lietuvių pamėgtą kulinarinį tinklaraštį „Romas and Mo“, o pas ją svečiuose visai neseniai apsilankė ir TV3 laidos „Kulinarinis detektyvas“ komanda.

Kaunietę Birutą būtų galima pavadinti viena aktyviausių ir linksmiausių vlogerių Lietuvoje. Ji - pati vyriausia tinklaraštininkė kulinarė Lietuvoje. Tačiau kaip garbaus amžiaus moteris sugalvojo pradėti kurti savo tinklaraštį „Romas and Mo“? O gi gana paprastai - ją tai padaryti įkalbėjo būtent anūkas Romas.

Pas Birutą namuose apsilankiusi „Kulinarinis detektyvas“ komanda nusprendė pasidomėti, kas slepiasi moters šaldytuve. Laidos vedėjas Alfas Ivanauskas stebėjosi, kad tokį šaldytuvą būtų galima pavadinti mini parduotuve. „Iš tiek produktų galėčiau pagaminti gal penkiasdešimt patiekalų“, - šyptelėjo jis.

Ir iš tiesų jis neklydo, Birutos šaldytuve galima rasti ne tik gausybę šviežių daržovių, kumpelių, bet net ir tokių įdomesnių produktų kaip kanapių sėklų aliejus. „Jūs tik pažiūrėkite, kiek čia visko slepiasi - rūkyta mėsa, skilandis, lašinukai, kumpeliai, vynuogės, kiauliena, karbonadai, šviežia lašiša ir kiek daug marinuotų produktų. Štai, kaip gerai šiais laikais gyvena pensininkai“, - stebėjosi laidos vedėjas.

Biruta atskleidė, kad viską ji marinuoja pati ir visus produktus perka ne parduotuvėse, o pas ūkininkus. Tinklaraštininkė kulinarė moteris kartu su Alfu laidos metu pagamino itin skanias ir sveikas salotas su lašiša bei atskleidė, kaip tinkamai išvirti daržoves baltai mišrainei. Pasirodo, moteris bulves verda su lupena, nes taip jose išlieka visi vitaminai, o morkas ir kiaušinius verda atskiruose puoduose, taip daržovės vėliau nesukrenta.

Biruta anksčiau yra dirbusi Kauno kavinėse, o savaitgaliais padėdavo vestuvėse bei įvairiuose renginiuose, todėl moteris puikiai žino, kaip pasigaminti greitus ir itin gardžius patiekalus.

Taigi trumpai drūtai jums pateikiame, kiek tiksliai laiko reikia virti tam tikras daržoves ir kuo kai kurių jų virimas ypatingas.

Daržovių virimo laikas

• Brokoliniai kopūstai: Šviežius reikia virti ne daugiau kaip 5-7 minutes, o šaldytus - 10-12 minučių. Dėti šias daržoves reikia jau į verdantį vandenį.
• Cukinijos: Šviežias reikia nuskusti, išskobti sėklas ir virti 20-30 minučių. Nedideliais gabalėliais supjaustytos bus išvirusios jau po 10-12 minučių.
• Baltagūžiai kopūstai: Supjaustyti kopūstai verda nuo 15 iki 25 minučių.
• Briuseliniai kopūstai: Švieži verdami 5-7 min., šaldyti - 10-12 minučių.
• Žiediniai kopūstai: Šviežius reikia padalyti žiedynais, dėti virti jau į užkaitusį vandenį ir virti 10-12 minučių. Šias šaldytas daržoves patariama virti kiek ilgiau - 15-17 minučių.
• Bulvės: Senas vidutinio dydžio bulves reikia virti 20-25 min., šviežias - 10-15 minučių. Verdant šioms daržovėms, puodas būtinai turi būti uždengtas, o vanduo - pasūdytas.
• Morkos: Jos verdamos 20-25 minutes. Geriausia virti neskustas morkas, nes tuomet jose išlieka daugiau vitaminų ir mikroelementų.

Iš tiesų burokėlių virimo laikas labai priklauso nuo jų dydžio. Kuo ši daržovė stambesnė, tuo ilgiau virs. Nulupti ir supjaustyti griežinėliais nereikia burokėlių, nes išgaruos lyg dūmas organizmui naudingi vitaminai ir mikroelementai. Nuplautas vidutinio dydžio šias daržoves patariama virti apie 40-50 minučių.

Ankštinės daržovės

• Žirniai: Prieš virimą neskaldytus žirnius būtina pamirkyti vandenyje porą valandų. Virimo laikas - 1-1,5 valandos. O štai skaldytų žirnių galima nemirkyti - virti tiesiog iš karto. Jie išvirs kiek greičiau - nuo 45 min. iki valandos.
• Kukurūzai: Šviežius kukurūzus privalu užpilti šaltu vandeniu, palaukti, kol jie užvirs, ir nuo to momento virti 10-15 minučių. Seni kukurūzai verdami kiek ilgiau - apie 40 minučių.
• Pupelės: Prieš virimą pupeles reikia palaikyti šaltame vandenyje 6-12 val., o virti naujai įpiltame apie 40-60 minučių.
• Šparaginės pupelės: Šios šviežios ankštinės daržovės verdamos 4-7 min., šaldytos - 5-7 minutes.
• Lęšiai: Nuplautus lęšius reikia dėti į verdantį vandenį ir, priklausomai nuo šių ankštinių daržovių rūšies, virti ant silpnos ugnies nuo 10 iki 40 minučių. Raudonieji lęšiai bus išvirę po 10 min., žalieji - po 30 min., o rudieji - po 40 minučių. Beje, pastarosios rūšies lęšius būtina prieš virimą pamirkyti nuo 30 min. iki 2 valandų.

Deja mano sveikata privertė mane pasigilinti į šią temą, todėl apie mitybą, kuri neapsunkina skrandžio ir virškinimo, sukaupiau visai nemažai žinių. Aš nesu gydytoja, dietologė ar mitybos specialistė. Kiekvieno asmens situacija yra kitokia. Čia aprašysiu savo patirtį, sukauptas žinias ir mitybą, kuri man pasiteisina.

Šie produktai yra patys lengviausi mūsų virškinimui ir juos rekomenduojama vartoti pirmąsias dienas, nes labai mažai tikėtina, kad jie suerzintų skrandį. Viskas čia kaip ir aišku ir gerai, bet ką daryti trečią, ketvirtą, penktą dieną? Jei vis dar kartais paskauda skrandį, virškinimas ne iki galo susitvarkęs? Aš darau taip - minėtus produktus vartoju tik pirmą - antrą dieną. Tuomet, kai skysčiai ir maistas jau išsilaiko organizme, o ne iškart iškeliauja į pasaulį, po truputį integruoju kitus produktus.

O svarbiausia, žinoma - skysčiai. Pirmąsias dienas VANDUO. Kuo daugiau, nuolatinis gurkšnojimas. Kuo daugiau skysčių, tuo greičiau atsistato organizmas ir pagerėja savijauta. Jei pykina - padeda ledukų čiulpimas arba maži dažni vandens gurkšneliai.

Po kelių dienų jau galima integruoti arbatą, šviežių kokosų vandenį (jis tikrai padės pasijausti geriau), o taip pat svarbu nepamiršti ir skysčių, gaunamų iš maisto, todėl itin gerai valgyti sriubas (su naminiu kaulų sultiniu, žinoma). Avokadas - ačiū Dievui už tai. Vištienos sultinys - tas tikras, geras, iš kaulų ilgai virtas.

Svarbi detalė - aš visada kartoju - rinkitės viso grūdo produktus - duoną, makaronus, kruopas. Šiuo atveju, reikia elgtis atvirkščiai - nors viso grūdo produktai yra daug sveikesni, bet taip pat jie ir sunkiau virškinami. Aš tikiu, kad net ir sergant, maistas NEGALI būti beskonis ir nuobodus.

Iš išvardintų produktų tikrai be problemų galima pagaminti daug ir įvairių patiekalų. Žinoma, vengiant riebalų, stiprių prieskonių, padažų.

Kai savijauta jau visiškai pasitaiso, neskubu pulti valgyti bet ko. Visa dar laikausi pirmos savaitės produktų sąrašo, bet jau leidžiu sau berti šiek tiek daugiau prieskonių, dažniau pakepti produktus su nedideliu riebalų kiekiu. Svarbiausia vengti aštraus, prieskonių gausaus maisto, riebaus maisto, padažų ir, žinoma, visokių gruzdintų patiekalų ir nesveiko maisto - traškučių, šokoladų ir panašiai.

Štai keletas paruoštukų, kurie labai pagelbės, jei norisi iš anksto pasiruošti daugiau, kad nereikėtų sukti galvos ką čia suvalgius ir leisti daug laiko prie puodų:

• Vištienos sultinys.
• Orkaitėje kepta vištienos filė.
• Virti balti ryžiai.
• Virtos bulvės.
• Orkaitėje keptos daržovės - gabalėliais supjaustykite moliūgą, morką, cukiniją, šparagines pupeles. Sumaišykite su šlakeliu aliejaus, druska, pipirais, žolelėmis ir iškepkite orkaitėje.

Pirmasis akcentas skirtas daržovių valymui ir plovimui. Pasak IKI maisto ekspertės, dauguma vitaminų yra neatsparūs karščiui, todėl patartina daržovių nepervirti.

„Svarbu atsižvelgti į daržovių rūšį. Paprastai geriausiai daržoves dėti laipsniškai į jau verdantį vandenį, atsižvelgiant į kiekvienos jų virimo laiką. Pavyzdžiui, jei dėsite bulves į šaltą vandenį, jos neteks kur kas didesnės vitamino C dalies, o dedant į karštą vandenį vitamino C kiekis sumažės vos iki 7 procentų. Apskritai norint išlaikyti kiek įmanoma daugiau bulvių maistingųjų savybių, rekomenduočiau jas virti su lupena, prieš tai šepetėliu atsargiai nuvalius nešvarumus“, - pataria V.

Pasak maisto ekspertės, daržovės bus maksimaliai išlaikiusios savo gerąsias savybes jei vietoj įprasto virimo jos bus verdamos garuose.

Neaukšta temperatūra padės daržovėms išlikti sultingoms. Kadangi tiesioginio kontakto su vandeniu nėra, daržovių naudingosios savybės išlieka maksimaliai stabilios.

Alternatyva tam, anot V. Juodkazienės, yra troškinimas. „Troškinant daržovės tarsi verda savo sultyse, o skonio suteikia kartu įmaišomi prieskoniai ar sultinys.

Jei jau kepinate daržoves, dėkite jas į nedidelį kiekį gerai įkaitino sviesto ar aliejaus. Mano nuomone, kur kas palankiau sveikatai būtų rinktis kepimą orkaitėje, ypač - jei yra kepimo garuose funkcija. Priešingu atveju galima rinktis stiklinius indus - taip susidarys troškinimo efektas.

V. Juodkazienė pataria ant stalo dėti kruopščiai nuplautas ir net nesmulkintas daržo gėrybes - taip ne tik pajusime išsiilgtą traškumą, bet ir išlaikysime visus vitaminus.

Taip pat ekspertė pažymi ir dar vieną svarbų momentą: „Dauguma žmonių vos parsineštas daržoves skuba dėti į šaldytuvą. Tai ne visais atvejais teisinga, nes netinkamoje temperatūroje laikomos daržovės ne tik greičiau genda, bet ir praranda savo skonines savybes. Svogūnus, morkas, bulves ar paprikas į šaldytuvą dėti nepatariu - joms kur kas geriau tamsesnėje, vėsioje vietoje, pavyzdžiui, rūsyje ar spintelėje. Salotas, kopūstus, smidrus, brokolius ir kitas žalias daržoves geriausiai laikyti apatinėje šaldytuvo lentynoje, o ryškiaspalves daržoves galima dėti į lentynas, kur temperatūra svyruoja aukščiau nulio“, - teigia V.

Septyni žingsniai, kaip skaniai išvirti bulves

1. Bulves prieš skusdami nuplauname. Tai būtina, kad nešvarumai neapveltų daržovių, nuo ko jo negražiai papilkėja.
2. Nuskustas bulves iš karto dedame į šaltą vandenį. Jei to nepadarysite, bulvėse esantis vitaminas C sureaguos su deguonimi, ir daržovės pajuos.
3. Bulvių stengiamės nesmulkinti. Kuo labiau susmulkintos bulvės, tuo daugiau krakmolo jos išskiria, tuo labiau prisigeria vandens, pažliunga ir išverda neskanios.
4. Bulves perdedame į puodą, kuriame virsime. Užpilame šaltu vandeniu. Vanduo neturėtų semti bulvių paviršiaus.
5. Kai bulvės užverda, nugraibome susidariusias putas. Įberiame druskos. Į puodą įdedame šaukštą sviesto.
6. Kaitrą po puodu sumažiname iki minimalios. Puodą sandariai uždengiame ir verdame bulves lygiai 20 minučių. Ar daržovės išvirusios, tikriname šakute - jeigu ji lengvai sminga į bulvę, galima nukaisti.
7. Bulves gerai nusunkiame, tai yra, nupilame skystį, kuriame jos virė. Puodą su bulvėmis vėl statome ant karštos viryklės ir vis papurtydami indą, nugariname likusį skystį, kol išvirusios daržovės lieka sausos ir paskleidžia gardų kvapą. Tai trunka maždaug minutę. Tik tada išvirusias bulves apibarstome smulkiai pjaustytais šviežiais krapais.

Morkos - viena universaliausių daržovių mūsų virtuvėje. Jas naudojame sriuboms, troškiniams, salotoms ir garnyrams. Tačiau ne visi žino, kad skirtingiems patiekalams reikia skirtingo morkų virimo laiko - būtent nuo to priklauso tiek skonis, tiek tekstūra. Taigi, kiek laiko virti morkas sriubai ar garnyrui, kad jos būtų nei per kietos, nei per minkštos?

1. Pirmiausia, reikia žinoti, kad virimo trukmė labai priklauso nuo to, kaip supjaustytos morkos. Kuo gabaliukai smulkesni, tuo greičiau jie išvirs. Jeigu gaminate sriubą ar troškinį, kur kitos daržovės taip pat ilgai verda, tuomet morkas galima pjaustyti stambiau.
2. Sriubose morkos dažniausiai būna viena iš pagrindinių daržovių, todėl svarbu jas tinkamai paruošti. Į sriubą morkas dėkite kartu su svogūnais ar bulvėmis - taip jos išvirs vienu metu.
3. Garnyrui dažniausiai norisi, kad morkos būtų švelnios, bet nepervirtos - lengvai įkandamos. Rekomenduojama virti apie 7-10 minučių.
4. Labiausiai pasitikimas būdas - tiesiog pabandyti įdurti šakute ar peiliu. Jei įsismeigia lengvai, bet morka dar neiširtų - ji jau tinkama.
5. Mikrobangų krosnelėje: 3-5 min. Orkaitėje (kepimas su šlakeliu aliejaus): 20-25 min.
6. Morkose gausu beta-karoteno (vitamino A pirmtako), kuris padeda gerinti regėjimą, odos būklę ir stiprina imunitetą. Tačiau šie vertingi elementai jautrūs ilgai temperatūrai, todėl kuo trumpesnis virimo laikas - tuo daugiau naudos organizmui.

Apibendrinant, galima pasakyti, kad virimo laikas priklauso nuo daržovių rūšies, dydžio ir norimo rezultato. Svarbu atsižvelgti į šiuos faktorius, kad daržovės būtų tinkamai išvirusios ir išlaikytų savo maistines savybes.

---